INTELIGENTIŠKOJO PRANCIŠKAUS KŪRYBA  (0)

2014−10−02

Pranciškus Balčiūnas (1910–2003) – pažangus ūkininkas, pavasarininkas, politinis kalinys, tremtinys, bitininkas, statybininkas, „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ artistas... Ir – didelę gyvenimo mokyklą išėjęs žmogus, parašęs ilgo ir prasmingo gyvenimo prisiminimus, sukūręs legendą „Kupiškio piliakalnis“.

IŠ MONO VAIKYSTAS PRISMINIMŲ  (5)

2014−10−02

Tadu mon buvo 7 matai, gyvanom Byčių ūlyčioj, o visa atomanu, kėp šindei. Tais matais mono tėvėliai buvo apsijėmį lunkoj ganyt Byčių kolkozo avalas. Avėlių buvo didelis pulkas – gol pusuntro šimto. Pavoserį, kė pasibaigė mokslo matai, no pot biržėlio pradžios lig rugpjūčio pabaigos, par visų vosarų, mon tako pėmanas dalia. Motuta (kadu ir tėvėlis) unksti ryto, vos saulai patekėjus, išgena avalas iš pakupas klojimo, kur jos parnokt būdavo, lunkon ir pakol avalas sočiai prėda, ganydavo. Jau kė avalas sočios, atgindavo arčiau mūsų kolno, prė sodželkėlas, pagirdyt, o tadu romios avalas suguldavo.

A. E. MARKEVIČIŪTĖ: „AŠ VISADA GALVOJAU, KIEK DAUG GALIU PASAKYTI ŽMONĖMS“  (3)

2014−09−18

Skapiškyje gimusi ir iki šiol čia gyvenanti 91-erių metų Aliutė Elena Markevičiūtė visą gyvenimą mylėjo rašytinį žodį. Jaunystėje ketinusi tapti žurnaliste, vėliau moteris pasirinko mokytojos kelią. Nors šį darbą pati pašnekovė pavadino kova už būvį, sunkiausiais momentais rasdavo laiko ir įkvėpimo poezijai, kraštotyrai ir žurnalistikai.

TRYS LAPAI  (0)

2014−09−18

Lietus tirpdė, neištirpdė,
Vėjas stūmė, neišstūmė,
Speigas virkdė, nepravirkdė –
Trys lapeliai dar viršūnėj.

TYLIOS EILĖS – GARSŪS JAUSMAI  (10)

2014−09−04

„Esu Sorpiono ženklo atstovė. Visada kalbu garsiai, bet ne visada apie tai, ką jaučia širdis. Kai dėliojau žodžius sau savo užrašų knygelėje, atrodo visai kitaip, nei atiduodant juos kitiems“, – taip trumpai ir lakoniškai save prieš metus kupiškėnų kūrybos „Lėvens balsai“ klubui pristatė Genovaitė Gricienė. Nors kurti eiles ji pradėjo dar mokykloje, iki šiol net artimieji nežino apie jos polinkį į poeziją. Straipsnio herojai rašymas – terapija ir išsikalbėjimas jausmingiausiomis gyvenimo akimirkomis.

VĖL RUGSĖJIS  (3)

2014−09−04

Tik iš toli girdžiu
Rugsėjo pirmąjį skambutį.
Tolsta jis kaip gervių trikampėlis
Rugpjūčio danguje...
Ir ką kitaip daryčiau?

GAL TOKS PRIGIMIMAS, KAD KNIETĖJO RAŠYTI?  (0)

2014−08−21

Miliūnai. Čia Liudo Šeštoko (1935–2003) gimtinė. Čia visas kūrėjo gyvenimas praūžė. Todėl čia „viskas miela, brangu iki skausmo – kaimo vieškelis, takas pramintas...“ Liudo sodintos obelys tarsi kužda: „...keistuolis čia gyveno, šviesa naktim negesdavo languos.“

MŪSŲ SANTYKIAI NETURI ATEITIES  (1)

2014−08−21

Mūsų santykiai neturi ateities,
Kai brisdama per Meilės lauką,
Mylėt mokėjau iš visos širdies,
Pamiršdama, kas dar namuose laukia...

SUDEGUSIOS POEZIJOS FENIKSAS APLANKĖ IŠĖJUS Į PENSIJĄ  (2)

2014−08−07

Mūsų gyvenimus dažnai lydi kontrastai, padedantys išlaikyti sielos pusiausvyrą. Naiviuose gyvenanti 79 metų Palma Akvilė Žibaitienė mokyklą baigė prastais lietuvių kalbos pažymiais. O štai matematika jai sekėsi puikiai ir šį dalyką ji pati, kaip pedagogė, vėliau dėstė savo mokiniams. Tik išėjusi į pensiją moteris suprato, kad kažkur giliai ji visgi turėjo potraukį literatūrai, poezijai. Bet visa tai jos širdyje ilgai buvo uždariusi baimė.

PASIMETIMAI...  (5)

2014−08−07

Gyveni sau ko ramiausiai, niekom neužkliūvi,
Kartais visų aplinkinių vožojamas būvi.
Kėp tai atsirunda noras – valdyt būt nebloga!
Išrenka tavi tautiečiai ir jau... valdžios žmogus.

       1    2    3    4    5                Pereiti į    1   2   3   4   5    psl.