Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

SU KÅ«RYBA SUPASI POETÄ—S DIENOS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2014−02−20

Komentarai6    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Regina Baltrūnienė ruošiasi išleisti penktąją savo kūrybos knygelę.
Nuotrauka iš Reginos Baltrūnienės
 asmeninio albumo
Jau po mėnesio turėtų pasirodyti nauja kupiškėnės Reginos Baltrūnienės poezijos knygelė. Autorės kolekcijoje tai – jau penkta knyga. Daugeliui nuostabą kelia, kad ši kūrybinga moteris dirbo kūno kultūros mokytoja. Tačiau poetė juokiasi, kad čia nieko keista. Poezija pati pasirenka žmogų ir ateina tada, kai jam labiausiai jos reikia.

Pasivijo literatūra

R. Baltrūnienė – grynakraujė kupiškėnė. Kupiškyje ji gimė, augo, mokėsi tuometinėje V. Rekašiaus vidurinėje mokykloje.
Būtent čia mokytojų Marytės Mažeikienės bei Aldonos Galinienės dėka, pasak pačios pašnekovės, užsimezgė ir pirmieji jausmai literatūrai, poezijai. Pirmoji mokytoja išmokė nepriekaištingos rašybos, antroji – įskiepijo meilę knygai.
„Šiandien kai kas stebisi, kaip aš, kūno kultūros mokytoja, ėmiau rašyti eilėraščius. Bet literatūra man niekada nebuvo svetima. Aš rašau be klaidų, daug skaitau – neinu net miegoti be knygos“, – sakė R. Baltrūnienė.

Baigusi vidurinę mokyklą kalbinta moteris pasakojo svajojusi stoti į lietuvių arba prancūzų kalbos specialybę. Tačiau jai sukliudė istorijos žinios, be kurių įstoti į norimas studijas tada buvo sudėtinga. Todėl Regina pasirinko sportą Lietuvos kūno kultūros institute.
Baigusi studijas dirbo Zarasuose, vėliau gimtajame Kupiškyje. Čia vedė kūno kultūros pamokas dabar jau Povilo Matulionio progimnazijoje.

„Visai nesigailiu dėl tokio pasirinkimo. Kiek šalių aplankiau, sporto šakų išbandžiau, apdovanojimų pelniau. O literatūrai niekada nebūna vėlu – ji mane vis tiek prisivijo“, – šypsojosi dabar jau pensininkė R. Baltrūnienė.

Drebantis lapelis

O pasigavo Reginą poezija dar studijų metais. Tiesa, moteris prisimena, kad pirmąsias eiles rašė ir mokykloje. Tačiau tai buvo paprasta vaikiška kūryba.
Rimtesni bandymai prasidėjo nuo 1970 metų. Tai, pasak R. Baltrūnienės, buvo jos jaunystės poezija. Šiuos eilėraščius autorė vėliau sudėjo į savo pirmąją poezijos knygelę „Atradimai ir praradimai“ (2009 m.).

Vos pradėjusi rašyti netrukus kupiškėnė pajuto, kad jos kūrybos niekam nereikia, ir užmetė šį užsiėmimą iki pat 1998-ųjų. Mokytojos poetinę gyslelę vėl atgaivino mokykla, kur dirbo.
P. Matulionio progimnazijoje tradiciškai rengiamos poezijos pavasario šventės. Jų metu savo eiles vėl ėmė skaityti ir kūno kultūros mokytoja.

Pašnekovė prisimena, kad parodyti savo kūrybą viešai buvo gana sunku: „Prieš kiekvieną pasirodymą juokaudavau, kas man įkišo į rankas drebantį popierėlį su eilėmis. Labai jaudindavausi – juk skaitydama savo kūrybą atiduodi dalį savęs, atsiveri klausytojui. Ir dabar skaudu, jei kas neteisingai kritikuoja, išjuokia. Bet taip daugiausia elgiasi tie, kurie patys niekada nerašė.“

Knygų lentynėlė

Dabar mokytojai parodyti savo eiles nebėra labai sunku. O jos kraitis – jau keturios poezijos knygos.
Be pirmosios knygelės, 2009 metais išėjo R. Baltrūnienės trioletų rinkinys „Laukti krintančios žvaigždės“. Šiuos eilėraščius parašyti pašnekovę paskatino, ko gero, sportinis azartas. Mat moteris sužinojo, kad Lietuvos rekordas – 55 vieno autoriaus sukurti trioletai. Todėl kupiškėnė sėdo ir parašė 77 tokius kūrinius. Tačiau kol juos baigė, rekordas buvo pagerintas jau iki 101 trioleto.

„Šį rinkinį sudėjau per dvi savaites. Bet tai nereiškia, kad aš sugebu bet kada prisėdusi prirašyti eilėraščių. Būna dienų, kad visai nėra įkvėpimo. Mintis dažniausiai aplanko netikėtai – kartais ji taip pat netikėtai ir nuplaukia, o kartais mintį užsirašau ir brandinu. Visiškai nerašau užsakytų eilėraščių, nes nepavyksta“, – paklausta, ar gali bet kada imti ir pradėti rašyti, sakė ponia Regina.

Trečioji poetės knygelė – 2010 metais išleistas „Ilgesys“, sonetų vainikas. Jos atsiradimą, pasak pašnekovės, paskatino pažintis su poete Dalia Teišerskyte. 2012 metais pasaulį išvydo paskutinis R. Baltrūnienės poezijos leidinys „Perlinė rudens šviesa“. Čia autorė sudėjo ir trioletus, ir sonetus.

„Visose mano knygose vyrauja bendražmogiškos temos: gimtinė, gamta, prisiminimai, metų ir laiko kaita, išėję draugai. Tai, manau, svarbu visiems“, – sakė poetė.
Tokias temas autorė gvildena ir netrukus pasirodysiančioje knygoje „Kol supasi dienos“. R. Baltrūnienė žada, kad skaitytojai šios knygos sulauks jau pavasarį. Naujausioje knygoje kupiškėnė išbandė ir akrosticho kūrybą.

„Viskas parašyta, sudėliota, iliustruota, liko tik išleisti“, – džiaugėsi pašnekovė.
Nors knygų leidyba, anot jos, nėra lengvas darbas. Toks sumanymas reikalauja lėšų. Bet rėmėjų ponia Regina tvirtina neieškanti. Jos nuomone, geriausia į tokius dalykus nei verslininkų, nei politikų nepainioti – paaukoję kelis litus jie mano užsitarnavę didesnę garbę nei pats poetas.

LÄ—vens balsai

Pradėjusi leisti knygas R. Baltrūnienė tais pačiais metais įstojo į Kupiškio literatų klubą „Lėvens balsai“. O 2011-aisiais ėmė vadovauti šiai draugijai.
Moteris džiaugiasi savo bendraminčių kūryba. Pasak jos, kupiškėnai rašo labai nuoširdžiai ir brandžiai. Mūsų krašto poetai rimtai dalyvauja įvairiuose renginiuose, konkursuose.
„Daug keliaujame, dalyvaujame renginiuose, skaitome savo kūrybą ir klausomės kitų sukurtų eilių. Pati priklausau Kaimo rašytojų sąjungai“, – kalbėjo poetė. Jos eilės ne kartą publikuotos įvairiuose mūsų rajono spaudos leidiniuose. R. Baltrūnienės eilėraščius nagrinėja Kupiškio rajono mokiniai.

Kupiškėnės kūrybą pavarto ir jos šeima. Pašnekovė turi du sūnus, kurie gyvena užsienio šalyse. Tačiau daugiau dėmesio ir komentarų moteris sulaukia iš marčių. Vyrai, anot jos, kaip vyrai – ne itin iškalbingi menų atžvilgiu.
Iš ko pati poetė paveldėjo polinkį kūrybai, pasakyti tiksliai negalėjo – jos teigimu, šeimoje niekas nerašė. Tačiau Reginos teta buvo dailininkė.

Rimo poetÄ—

Pasakodama apie savo eiles, pašnekovė patikino, kad jai artima klasika: „Man natūraliai rikiuojasi rimas. Esu bandžiusi rašyti baltomis eilėmis, bet nelabai pavyksta. Nors negaliu sakyti, kad man tokia poezija nepatinka.“
Labiausiai poetė mėgsta Justino Marcinkevičiaus, Roberto Keturakio, Jono Strielkūno, Petro Zlatkaus kūrybą. Pašnekovė prisipažino, kad į rankas niekada neima detektyvų ir fantastinės literatūros.


Kupišky

Seniai įkalinau čia darbus ir žingsnius,
Kur bendramintį susitikt įmanoma,
Kur nuolatos viens kitą čia palabina
Ir kai nuo lūpų sprūsta – dar gyvename...
Å irdies atsivÄ—rimui atkelia vartus.

Nuo pat gimties čia savanoriškai kaliu
Ir neprašau – man be plutos atriekite.
Kol dar galiu, nedrauskite kalėti čia,
Turiu minties, vilties sparnus – tikėkite,
Ir nemosuokite amnestijos raštu.



Jei lauktų kas...

Užsukt į tėviškę man neužginta.
Ten saulÄ— taip pat sÄ—da, rytas Å¡vinta...
Tik dalgio neliestoj žolėj vyšnelės braido,
Bet žingsnių negirdėt. Vienišiaus vėjo aidas...

Jau takas Å¡ulinio link nepramintas,
Senosios klėties durys užrakintos.
.......................................................................
Nereikia likusio ten turto man nei kraičio.
Jei lauktų kas – dažniau į tėviškę pareičiau.



Kur vaikšto vėjas

Prinokęs mėnuo nemigą dalina.
Imu ir aš. Ją imantiems ir barsto...
Įkyrios mintys lenda, nepavargsta,

Kol sapnas iš anų dienų priklysta:
Basa, su strazdanÄ—lÄ—m, ne bekraitÄ— – 
Tiek daug savų!.. Prie stalo kvietė eiti...
...............................................................
Sugildė sapnas... Dabartį ragauju –
Namai (ne kraičio skrynios) ištuštėjo.
Takais basos vaikystės vaikšto vėjas...



Pavasaris


Pravėrė saulužė dangaus langines,
Akibrokštą žiemai pareiškė:
Varveklių tuoj imsiu karpyti žvakes,
Atokaitoj tirps... Be to, aišku –
Samdytas ir vÄ—jas dar nuolat padÄ—s
Ardyti tavąsias išdaigas...
Regėsit – pietys jau ištiesęs rankas
IÅ¡ snaudulio kels pirmÄ… daigÄ…,
Sukvies paukštelius, padalins jiems natas...


Regina Baltrūnienė



Skaityti komentarus (6)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 009 936

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]