Kupiškėnų mintys

2024 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

APIE MEILÄ—S BADÄ…

BronÄ— VALINSKAITÄ–

2014−02−06

Komentarai9    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

AgnÄ—s PenkauskaitÄ—s nuotrauka
Palaimintoji Motina Teresė iš Kalkutos rašė, kad pasaulyje egzistuoja siaubingas meilės badas. Visi mes patiriame šitai savo gyvenimuose – skausmas, vienatvė, neviltis, apleistumas... Kodėl išvarome tikrąją meilę iš savo širdžių, šeimų, namų, tėvynės? Benamė meilė tarp sutuoktinių, tėvų ir vaikų, tarp draugų, tarp piliečių ir tėvynės. Meilė – tai pirmiausia atsakomybė už tą, kurį myli. Meilė nėra tik emocija, geras įspūdis ar potraukis. Mylėti – tai ne tuoj pat turėti, vartoti, tai bristi į gilumą, trokšti vis labiau pažinti tai, ką mylime. O įpratome stoviniuoti seklumose, laukti kylančių jausmų burbuliukų malonumų taurėse. Išsivadėjus vienai, siekiame kitos. Įprastos taurės nelikus, puolame į neviltį, ieškome visokiausių surogatų, kol pagaliau ryžtamės išeiti. Iš šeimos, iš tėvynės, iš gyvenimo. Nes saldumynai baigėsi. Taip pereiname gyvenimą tik įsivaizduodami, kad mylime. Skausmas ir sūrumas mums nepriimtinas.

„Giesmių giesmėje“ rašoma: „Dėk mane kaip antspaudą ant savo širdies, kaip antspaudą ant savo rankos. Juk meilė stipri kaip mirtis. Gilūs vandenys negali užgesinti meilės, nė potvyniai – jos paskandinti.“ Jei tuo nepatikėjome, to neprisiekėme – ar verta stebėtis, kad po metų ar kelerių nieko nelieka. Bet tada tai dar ir nebuvo meilė, o tik jausmų burbuliukai. Pabijota bristi giliau link sutuoktinio, vaiko, tėvų, artimo žmogaus. Žinia, seklumoje patogiau, bet sekluma mūsų neaugina. O nebemokame mylėti, pamažu nužmogėjame, nors esame dvasinės būtybės. „Sunokusį meilės vaisių galime pasiekti per meditaciją, maldą, pasiaukojimą ir intensyvų dvasinį gyvenimą.“ (Palaimintoji Motina Teresė)
Ir dar, nesurasime meilės pirma nepasiekę jos šaltinio, pačios Meilės ir nepanirę į save. Mylėdami, trokštame duoti, išsilaisviname iš egoizmo. Mylėti nėra lengva. To mokomės visą gyvenimą, kol pradedame aistringai trokšti tos tikrosios Meilės. Pirmąsias pamokas gauname šeimose, vėliau moko gyvenimas. Deja, dažniausiai skaudžiai. Gaila, kad dabar Meilė suprantama iškreiptai. Patys ją aprengiame skarmalais, išpurviname, bandome nusipirkti. Tai rodo, koks užterštas mūsų vidus, kiek daug šiukšlių savyje nešiojamės.
Ieškokime gyvojo vandens šaltinio, ieškokime Meilės, kurios antspaudas ant mūsų visų širdžių! Ir mylėkime – be išlygų atiduodami save, užmiršdami save ir aukodamiesi...

Pagarbiai
BronÄ— VALINSKAITÄ–
Bakšėnai


***

Sidabriniais žvyneliais mirguliuojantis oras
ir vėl uždainavo apie byrantį laiką.
Tos besvorės sekundės, ūmai virtę žodžiais,
užgavo sieloje žaidžiantį vaiką.

Suklususi vėriau garsus lyg ant siūlo,
daigsčiau jais savo pėdsakų eilę.
Tų žodžių aidas kiekvienoj dienoj glūdi,
o širdis iššifruoja, kur slepiasi meilė.

Tedainuoja akimirkos! BejÄ—gis laikas
išdildyti manyje besišypsantį vaiką.
Sidabriniais žvyneliais mirguliuojantis oras
delnus pribarsto dangaus Meilės žodžių...

***

Dienos atšvaitai ant apsnūdusios sienos
apkabino žalią žalią paveikslą
su baltais drugiais vasarošiltėj pievoj,
panašiais į angelus, tyliai budinčius sieloj
virš to laiko,
kur užmaršties užuolaidėlės nuleistos
slepia tai, ką norėčiau išbraukti.
Niekur nedingsta nuopuoliai, klaidos...
Ir po gaivaus laimės gurkšnio maudžia
ir maudžia.
Turi taip būti –
verkiu ir Å¡ypsausi
ir, pamynus puikybÄ™, klaupiuosi,
ir mažėju mažėju prieš kiekvieną stebuklą,
prieš paslapties plunksnom apkritusią Būtį...
Dangaus atšvaitai žaidžia žydinčioj sieloj.
Mano laimÄ— neskauda tik tavy, mano Dieve!



Skaityti komentarus (9)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Anastazas, Aušra, Aušrė, Aušrinė, Aušrius, Aušrys, Gotarta, Gotartas, Gotartė, Gotautas, Gotautė, Sidona, Zita, Žydrė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 010 247

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]