 |
|
|
2024 m. balandžio 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ANTANO MACKEVIÄIAUS POEZIJA BE SUDÄ—TINGų KODų
Antanas MackeviÄius. AutorÄ—s nuotrauka KÅ«rybos nesigÄ—dija A. MackeviÄius gimÄ— 1933 m. balandžio 14 d. DvaramiÅ¡kio kaime. Pirmuosius eilÄ—raÅ¡Äius raÅ¡yti pradÄ—jo mokydamasis KupiÅ¡kio gimnazijoje. Jo kÅ«rybÄ… bendramoksliai galÄ—jo skaityti mokyklos sienlaikraÅ¡Äiuose. O rimÄiau poetas pasirodÄ— nuo 1980 metų eilÄ—raÅ¡Äius vieÅ¡indamas rajono laikraÅ¡tyje. „Niekada nebijojau rodyti savo eilÄ—raÅ¡Äių. ŽmonÄ—s ir dabar praÅ¡o raÅ¡yti, kvieÄia į renginius. BÅ«na, kad kas ir pasiÅ¡aipo, bet tokiems pirma patiems reikÄ—tų prasiskalauti gerkles nuo viso purvo. Man jų nuomonÄ— neįdomi. AÅ¡ klausau tik rimtų žmonių kritikos. Dažniausiai sulaukiu tik gerų žodžių apie savo kÅ«rybą“, – sakÄ— pats A. MackeviÄius. Pasak poeto, jo eilÄ—raÅ¡Äiai yra paprasti, liaudiÅ¡ki – be sudÄ—tingų kodų, kad kiekvienas galÄ—tų suprasti. Labiausiai ponas Antanas mÄ—gsta raÅ¡yti apie gamtÄ…, bet turi sukÅ«rÄ™s ir įvairiausių temų eilÄ—raÅ¡Äių. SÅ«nums poezijos neįskiepijo Jau pusÄ™ amžiaus A. MackeviÄius gyvena NoriÅ«nuose. 1964 metais jis Äia pradÄ—jo dirbti tuometinÄ—je melioracijos įmonÄ—je. Nuo 1994 metų iÅ¡Ä—jo į pensijÄ…. Å iuo metu savo bute Antanas gyvena vienas. PrieÅ¡ 17 metų tapo naÅ¡liu. Turi du sÅ«nus, jie taip pat gyvena NoriÅ«nuose. Paklaustas, kaip artimeiji vertina jo kÅ«rybÄ…, vyras nebuvo itin kalbus. Anot jo, Å¡eimos nariams tai Å¡iek tiek juokinga. Bet vyras jų nesmerkia, pats prisipažįsta mažai juos auklÄ—jÄ™s kÅ«rybos linkme. DidesnÄ™ įtakÄ… paÅ¡nekovo vaikams turÄ—jo mokyklos, tarybinÄ— armija. A. MackeviÄius mano, kad kÅ«rybinÄ™ gyslelÄ™ galÄ—jo paveldÄ—ti iÅ¡ mamos, kuri taip pat Å¡iek tiek kÅ«rÄ—. Daugiau jo giminÄ—je niekas neraÅ¡Ä—. Eiles sapnuoja A. MackeviÄius 2002 metais iÅ¡leido pirmÄ…jÄ… savo eilÄ—raÅ¡Äių knygelÄ™ „Nuo saulÄ—tekio iki saulÄ—lydžio“ (500 egz.). Beveik visas savo knygeles autorius jau iÅ¡dalijo. Medžiaga paruoÅ¡ta ir antrajai knygai „Tie skubantys metai“. TaÄiau, pasak poeto, toks malonumas brangiai kainuoja. 4–5 tÅ«kst. litų ne jo kiÅ¡enei, o praÅ¡yti paÅ¡nekovas teigÄ— nemokantis. Be to, Antanas prisipažino jau ir nebeturįs tikslo toliau raÅ¡yti. „Dabar nebelabai raÅ¡au, trÅ«ksta ir laiko, ir sveikatos, ir tikriausiai noro. Juk viskas jau paraÅ¡yta, pažiÅ«rÄ—kite, kiek eilÄ—raÅ¡Äių, skirtų pavasariui – tÅ«kstanÄiai. KÄ… naujo besukursi – reikia ieÅ¡koti naujesnio žodžio, naujesnio žvilgsnio“, – gana liÅ«dnai prasitarÄ— A. MackeviÄius. Ä®kvÄ—pimas Å¡iam kÅ«rÄ—jui – labai svarbus. Dažniausiai jis teigÄ— raÅ¡antis sapnuose: „BÅ«na, susapnuoji tokias eiles, kad net ir taisyti nebereikÄ—tų. Jos tik liejasi liejasi. Bet atsikeli ir nieko nebelieka – viskas užsimirÅ¡ta.“ EilÄ—raÅ¡Äių kaip malkų nekrauna Taip pat noriÅ«nietis domisi publicistika – kartais paraÅ¡o tokių darbų apie svarbius dalykus, politikÄ… ir moralÄ™. Juos anksÄiau publikavo „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ bei „Atgaivos“ laikraÅ¡Äiuose. „ReikÄ—tų ir dabar gal kažkÄ… panaÅ¡aus paraÅ¡yti, tiek visko susikaupÄ™ Å¡iandieniniame gyvenime. Bet reikia prisiruoÅ¡ti“, – kalbÄ—jo A. MackeviÄius. Be poezijos ir publicistikos, noriÅ«nietis turi sukurpÄ™s ir scenarijų komedijai. Kadaise jis dÄ—l sveikatos bÄ—dų važinÄ—jo į LikÄ—nų sanatorijÄ… ir ten ligoniams paraÅ¡Ä— žodžius vaidinimui „Gaidelio pokÅ¡tai“. „KÅ«ryba visada buvo mano hobis. Nemoku įmantriai raÅ¡yti. Jei ateina gera mintis, tai ir užraÅ¡au. O jei specialiai tai daryÄiau, tai bÅ«tų tik kaip malkas į krÅ«vÄ… gražiai sudÄ—lioti. Nelaikau savÄ™s tikru poetu“, – kukliai save vertino paÅ¡nekovas. Dabar jis mieliau paskaito kitų kÅ«rybÄ…. MÄ—gsta ir vertina kupiÅ¡kÄ—nų poezijÄ…. MÅ«sų kraÅ¡to poetai, anot jo, visi labai skirtingi, įdomÅ«s ir iÅ¡radingi. TaÄiau jų aplankyti „LÄ—vens balsų“ klube, kuriam priklauso ir pats A. MackeviÄius, noriÅ«nietis jau nebegali – tam trÅ«ksta laiko ir sveikatos. BÅ«tis Kas rytÄ… pateka saulÄ—, Kas rytÄ… iÅ¡auÅ¡ta diena... Keliauja žmogus per pasaulį Su savo lemtim ir dalia. Kas vakarÄ… leidžiasi saulÄ—, Kas vakarÄ… gÄ™sta diena... Gyvenimas – tartum apgaulÄ— – Kam laimÄ—, kam sunki naÅ¡ta. Greit viskas Å¡ioj žemÄ—j praeina Ir dulke pavirsta žmogus, Turtuolis ar vargÅ¡as vienodai iÅ¡eina – Kas maža palikÄ™s, kas didžius turtus. Chrizantemų žieduos skÄ™sta karstas, Sustingus ramybÄ— vaÅ¡ko veide. Gyvenimo knygos lapas užverstas, Nes tokia AukÅ¡Äiausio KÅ«rÄ—jo valia. MÅ«sų karta sako, reikia žiÅ«rÄ—ti į priekį. Tai ko gi mes vis atbulai? Ko ieÅ¡kom prabÄ—gusiame laike, Ko nespÄ—jom surasti tenai? TÄ—vų duoto gyvenimo vingiais Mus lydÄ—jo skirtinga dalia, LaimÄ—s paukÅ¡tÄ™ sugauti skubÄ—jom JaunystÄ—s svajonių Å¡irdim kupina. Buvo mÅ«sų gyvenime visko – Tokia jau iÅ¡puolÄ— mÅ«s kartai dalia, Tik niekad negeso vilties žiburÄ—lis, O aÅ¡aras Å¡luostÄ— palydovÄ— daina. Nestabdysim greit bÄ—ganÄio laiko, Istorijos rato nepasuksim atgal... Ko neradom, vÄ—lu jau ieÅ¡koti, Palikim tai savo vaikams. Skubanti vasara Apie nuostabų vasaros grožį Eiles kuria svajingi poetai: Medum kvepiantis liepų žydÄ—jimas Toks pat trumpas kaip skubantys metai. Dangaus mÄ—lis, alsuojantis karÅ¡Äiu, Oras, virpantis smuiko styga, – VasarÄ—lÄ—, žiedais apsibarsÄius, NuskambÄ—s kaip jaunystÄ—s daina. Pasiliks ilgesys – kaip iÅ¡skridus gandrams – Ir laukimas, kada jie sugrįš. Nors gyvenime laimÄ—s ir bÅ«na mažai, Bet jos laukti suteikia viltis – Kaip svajonÄ— sulaukt Å¡imto vasarų. Ilgesys IÅ¡ tų pievų vaikystÄ—s gÄ—lÄ—tų, IÅ¡ tavo stebuklingų pasakų Å¡alies Ateiki tyliai, kad niekas negirdÄ—tų, Å velniai prigluski man prie peties. Mes pasÄ—dÄ—sim sodams žydint Dviese tyliais gegužės vakarais, Tu rožinį kalbÄ—si man tylint Ir bus taip gera, kaip kadais. Å iandien veltui kartoÄiau žodžius, Kuriuos užmirÅ¡davau iÅ¡tarti tau, Tik su skausmu pamerksiu puokÅ¡tÄ™ rožių Ir pasimelsiu, kad sieloj bÅ«t ramiau. Kokia kalba kas bekalbÄ—tų Brangiausias žodis liks – MAMA – Be jo pasaulio bÅ«ti negalÄ—tų, Nes motina – tai jo pradžia. Neužgesinkim meilÄ—s savo motinoms, Kasdien lai dega ji mÅ«sų Å¡irdyse Dar esanÄioms ir jau iÅ¡Ä—jusioms, Atleisdami ir toms, kurios suklupo kelyje. Ant kalnelio Sustosiu ant savo kalnelio, Ä®veikto per metų metus, MÄ…stysiu, kiek nueita kelio, Nors grįžti atgal jo nebus. NeaukÅ¡tas jisai, nes supiltas IÅ¡ vargo ir džiaugsmo dienų. Tai mano gyvenimo tiltas, Kuriuo atsargiau vis einu. O bÄ—gau, skubÄ—jau į laikÄ…, Gręžiotis nebuvo kada. Dabar rankos Å¡viesulį laiko SekundÄ—ms priÅ¡aukti nakÄia. PabÅ«ti dar Äia kuo ilgiau – TroÅ¡kimas visų, ne vien mano. Kas laukia paskui – nežinau, Ä®minti nieks rakto nerado. Antanas MACKEVIÄŒIUS 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas. 
|
|
Jūs esate 9 009 232 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
