Kupiškėnų mintys

2024 m. gegužės 2 d., ketvirtadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

Iš KETURIASDEšIMTIES METų KūRYBOS KRAIčIO

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2014−04−17

Komentarai5    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Eleonora Milda Vaižmužienė, apdovanota skaitovės talentu, renginyje pati skaitė savo eiles.
AutorÄ—s nuotrauka
Kupiškio literatų klubo „Lėvens balsai“ biblioteka pasipildė dar vienu nauju leidiniu. Pirmąją poezijos knygą „Per rasas“ išleido šio klubo naujokė Eleonora Milda Vaižmužienė.

Balandžio 11 d. Kupiškio viešosios bibliotekos didžiojoje salėje vyko šios knygos sutiktuvės. Čia dalyvavo pati autorė, taip pat knygos redaktorė Eugenija Katauskienė, solistė iš Kauno Auksė Riaubaitė-Baltauskienė, autorės artimieji bei didelis būrys poezijos gerbėjų.


Pranašavo ir daugiau knygų

Pasak renginio vedėjos Linos Matiukaitės, E. M. Vaižmužienė, kurią kupiškėnai pažįsta kaip medikę, į „Lėvens balsų“ klubo gretas įsijungė tik prieš Naujuosius metus, kaip rašanti eiles ir neabejinga literatūrai. Netrukus paaiškėjo, kad moteris eiliuojanti seniai ir jau turinti beveik parengusi eilėraščių knygą.

E. Katauskienė, redagavusi šią knygą, pastebėjo, kad yra daug rašančių moterų, tik ne visos išdrįsta savo kūrybą viešinti. „Kūryba – tai didžiausias mūsų dvasios pasiekimas. Malonu, kad autorė kreipėsi į mane, kad pasižiūrėčiau ir įvertinčiau jos eiles. Eilėraščių rinkinys „Per rasas“ – tai ne knygelė, bet knyga. Manau, kad ši moteris savo kūryba mus dar nudžiugins ne kartą.

Jos eilėraščiai stebina šviesiu pasauliu, kaimo vaikui pažįstama gamta: „Pievoj blykšta sidabro raselės, / Bėrio karčiuose švyti aušra, / O artojo švilpynės posmeliuos / Paskandinta viltis ir tiesa.“

Iš eilėraščių galima justi, kad autorė nėra lengvo gyvenimo liudininkė: „Sušunki: / „Neviltie! / Išklausyk – neskubėki!“ / Tavo akys rūke / Ir delnai jau sudrėkę... / Ir mintis nerami / Blaškos tyliai pabėgus... / Tu sapnų kliedesy... / Gal nors kiek pailsėtum...“ Jos posmuose daug nerimo, liūdesio ir svajonių, susirūpinimo dėl gimtų namų netekties, kūryba tarsi užuovėja nuo visų negandų: „Aš kalbinu tave / Kaip gėlę, žolę, / Kaip šimtą kartų dangų! / Aš kalbinu tave, / Kai skauda širdyje... / Aš kalbinu tave, – / Bijau palikti / Viena šitoj nakty...“

Lyrinis aš – moteris, kuri visomis sielos galiomis gyvena pasaulyje. Niekas pro jos akis neprasprūsta. Jai skauda širdį, kad namai ištuštėjo, kad daugiau aludžių nei teatrų. Atveriami moteriai svarbūs ir skaudūs dalykai. Gamta jai – atgaiva, visais metų laikais gyva ir skambanti. Blogis – išbandymas, kurį galima prisijaukinti, paversti gėriu. Toks žaidimas su pasauliu, nes pasaulis yra gražus. Tokio gyvenimo troškulys yra jaučiamas Mildos poezijoje. Paskutinio skyriaus eilėraščiai šiek tiek kitokie. Juose atsiskleidžia ir tai, kad autorė į aplinką, į žmones moka pažvelgti šmaikščiai, su humoro gaidele. Skaityti šią knygą man buvo didžiulis malonumas“, – kalbėjo knygos redaktorė ir ragino kitus neslėpti savo kūrybos, nes ji atspindi mūsų epochą, mūsų gyvenimus.
E. Katauskienė pabrėžė, kad knygos „Per rasas“ autorė turi puikų skaitovės talentą. Savo būrelyje literatai ją dėl to labai brangina.

Per daugelį metų

Susirinkusiuosius domino, kada E. M. Vaižmužienė pradėjusi rašyti, ar tai yra jos jaunystės pomėgis.
„Kartą važiuodama į kaimą per Medinų mišką pajutau, kad galvoje sukasi eiliuoti žodžiai. Nuo to laiko netrukus sukaks keturiasdešimt metų. „Tie posmai ir toliau veržėsi, bet tuo metu svarbiau buvo darbai, kasdieninė duona, tikslas išauklėti vaikus. Buvau jauna, aistringa moteris. Eilėraščiai galėjo būti kitokie“, – atviravo knygos autorė.
Pasak jos, eilėraščių kraitis susikrovė per daugelį metų. Daug užrašytų savo eiliuotų posmų yra sudraskiusi, dar daug jų liko nesudėtų į knygelę, tebegimsta ir nauji. Knygoje eilėraščius dėliojusi pati, bet visą leidinio maketą iki galo sutvarkė spaustuvė, dėliodama iliustracijas.

„Per rasas“ puošia autorės anūkių Martos Rulytės ir Agnės Vaižmužytės darytos nuotraukos. Pasak vienuoliktokės Agnės, jos užsiimančios fotografija. Močiutė rašo ir apie gamtą. Tad pamaniusios, jog jų užfiksuoti gražūs gamtos vaizdeliai labai tiks šio leidinio iliustracijoms.
Biografijos Å¡trichai

Neatsitiktinai E. M. Vaižmužienė į renginį atėjo vilkėdama tautinius drabužius. Pirmasis tą popietę perskaitytas jos eilėraštis buvo skirtas Lietuvai. „Esu patriotiškai išauklėta. Mano kostiumo liemenė autentiška, išausta Slavinčiškio kaimo audėjų. Tautiniais drabužiais bent kartą per valstybinę šventę užsivelku“, – teigė poetė.

Paprašyta papasakoti apie save, E. M. Vaižmužienė sakė, kad jos gimtinė yra Rudiliai. Tėtis yra kilęs iš Slavinčiškio Aleknų giminės, o mama – iš Buivydų nuo Rudilių. Ji mokėsi Maksvyčių aštuonmetėje, tuometinėje Kupiškio Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje. Tada atsiskleidė jos literatūriniai gabumai. Mokytojai sakydavo, kad Aleknaitė gali rašyti. Mokykliniais metais išryškėjo ir jos skaitovės talentas. Yra laimėjusi prizinę vietą tarp mokyklos skaitovų. Baigusi vidurinę pasirinko medikės profesiją. 1971 m. ji baigė tuometinę Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą ir atvyko dirbti į Kupiškį, kur jos jau laukė vyras. Iš pradžių jaunajai medikei, kai vaikai buvo maži (ji išaugino du sūnus ir dvi dukras), teko naktimis budėti ligoninėje, paskui darbuotis vienos įmonės sveikatos punkte, bet ilgiausiai – greitosios medicinos pagalbos felčere, kol prieš dvejus metus išėjo į pensiją.

„Kupiškyje pragyvenau visą savo gyvenimą, tik į kaimą, į Paliepės viensėdiją, kur buvome pasiėmę žemės ūkininkauti, vis nulėkdama. Prieš vienuolika metų mirė mano vyras. Šiuo metu savo žemės jau nebedirbu, perleidau ją vienam iš sūnų, kuris vienintelis panoro ją perimti. Tačiau į savo sodybą dar vis nuvažiuoju, prižiūriu ją. Tas ūkis vienkiemyje, ant kalno, visus išvaiko, tik ne mane. Viena mano meilė yra literatūra, poezija, o kita – daina“, – kalbėjo pašnekovė.

Dainos ir siurprizai

Kad daina tikrai tokia svarbi E. M. Vaižmužienės gyvenime, patvirtino ir choro „Bočiai“ choristai, vadovaujami Vandos Dičkienės, pateikę per renginį jo kaltininkei, šio choro narei, tikrą staigmeną. Visi atėjo jos pasveikinti išleidus pirmąją eilėraščių knygą ir ta proga pakvietė kartu uždainuoti.

Renginyje skambėjo ir mūsų kraštietės, solistės iš Kauno A. Riaubaitės-Baltauskienės, atliekamos arijos iš operų, liaudies ir kitos gerai žinomos dainos. Ši solistė neatsitiktinai atvyko į naujos knygos sutiktuves. Ji yra E. M. Vaižmužienės draugų šeimos atžala. Renginį paįvairino ir ansamblio „Prie Kupos“, vadovaujamo Gendrutės Kliaugienės, dainos. Visą vakarą netilo poezijos posmai iš naujosios E. M. Vaižmužienės knygelės ir visai negirdėti, leidinio autorės sukurti pastaruoju metu. Skaitovais tądien buvo ne tik pati posmų autorė, bet ir jos sūnūs Dainius ir Justinas, kiti renginio dalyviai. Visi knygos autorei linkėjo kūrybinės sėkmės, kuo daugiau laiko šiam širdžiai mielam užsiėmimui.

BÅ«si saugomas

Mėnulis, žvaigždės ir dangus
Tau siunčia nuostabius ženklus:
Kad paprastos dienos slÄ—ny
Garbingos giminÄ—s vardu
Tu būsi saugomas dievų...
Nuo praradimų tuštumos,
Nuo meilÄ—s ilgesio sapnuos,
Nuo užmaršties kurčios, aklos
Tu būsi saugomas
Miškuos ir slėniuos mylimuos,
Kur paukščiai tūkstančiais sparnų
Mojuos tau skambesiu Å¡ventu.

Svirplys ten plyšta

Tu nekalbÄ—k.
Tegu svirplys ten plyšta.
Sudėjau viską po slenksčiu.
Kas buvo, yra ir kas negrįžta.
SudÄ—jau, ir tegu...
O dienos Å¡ios taip lekia,
Rūtos vis žaliuoja...
Ir dobilai, ir vasarojus
Paklydo, net išgriuvo,
O vištos deda kiaušinius
VÄ—l po sienojais...
Ir voras audžia siūlą...
Tu nekalbÄ—k.
Tegu svirplys ten plyšta...

Tai tavo dainos

Tai tavo tylios dainos
Netyla rytmetÄ—ly,
Tai jos kaip vÄ—jas mainos,
Tai kviečia vyturėlį,
Tai gervele suklykÄ™
Padangių toliuos dingsta...
Tai vėl širdy išdykę
Juokauja ir nerimsta...
O kai užlieja kraują
Dainos banga Å¡ilkinÄ—,
Nebejauti pasauly
Nei vargo, nei purvyno.

Eleonora Milda Vaižmužienė



Skaityti komentarus (5)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

anastazas, Eidmantas, EidmantÄ—, Eidmina, Eidminas, EidminÄ—, Eidotas, EidotÄ—, MeilÄ—, Sigismundas, Sigizmundas, Sigizmunda.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 013 163

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]