 |
|
|
2024 m. balandžio 26 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KADA IR KODÄ—L žEMAIÄIAI MUÅ¡DAVO į LENTÄ…?
Jurgitos ŽiukaitÄ—s nuotrauka BÅ«davo, mano senelÄ—, o retkarÄiais ir mano tÄ—vai, kai tiktai iÅ¡girsdavo skambant bet kuriÄ… dienos valandÄ… Å vÄ—kÅ¡nos bažnyÄios varpus (o ten jų kabo du), tuoj ir pasakydavo: „Jau kažkam skambina po dÅ«Å¡ia arba jau, matyt, kažkÄ… palydi į kapines, arba jau kvieÄia Å¡v. MiÅ¡ioms ar rytinÄ—ms, vakarinÄ—ms pamaldoms.“ Ir aÅ¡ iÅ¡ senelÄ—s tai nuolatos girdÄ—damas Ä—miau ir paklausiau jos: „O iÅ¡ kur tu, senele, visa tai žinai?“ „Žinau, Petriuk, žinau... – nutÄ™sdama atsakÄ— senelÄ— ir kalbÄ—jo toliau: – Kai mÅ«sų bažnyÄios varpai kvieÄia tikinÄiuosius į Å¡v. MiÅ¡ias arba rytines, o vakarais į vakarines pamaldas, jie skamba vienaip (suprask, jog skambinama vienokiu taktu), o kai mirus žmogui jo dÅ«Å¡elÄ— palydima pas Å¡v. PetrÄ… dangun arba pas Liucipierių pragaran, varpais jau skambinama kitaip. Na, o kai mirusiojo kÅ«nas grabe vežamas į kapines, varpais skambinama ir dar kitaip – dar kitokiu taktu. Laikas ir tau, Petriuk, bÅ«tų žinoti, laikas...“ O dabar – apie muÅ¡amas lentas. Nors po trijų mÄ—nesių ir sukaks 35 metai, kai gyvenu AukÅ¡taitijoje, bet Äia man dar nÄ— karto nÄ—ra tekÄ™ girdÄ—ti aukÅ¡taiÄius, o jeigu tiksliau – kupiÅ¡kÄ—nus, Å¡nekant, jog KupiÅ¡kio valsÄiuje kažkada bÅ«davo muÅ¡ama ir į lentÄ…, kad aplinkiniams gyventojams bÅ«tų galima praneÅ¡ti apie artÄ—janÄiÄ… liÅ«dnÄ… žiniÄ…, kas ir buvo kadaise daroma Žemaitijoje. Tiktai dabar tiksliai negaliu pasakyti, ar visame Žemaitijos regione, ar tiktai Å vÄ—kÅ¡nos valsÄiuje, kur gimiau ir užaugau, jau nuo senovÄ—s ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos tai bÅ«davo daroma. Tiesa, nors bÅ«davo kalbama apie muÅ¡imÄ… į lentÄ…, bet iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ visų jÄ—gų basliu muÅ¡davo į daržinių arba jaujų (ir bÅ«tinai) atidarytas iki galo duris. Kai kam gali iÅ¡kilti toks klausimas: „O kodÄ—l į daržinių arba jaujų duris, o ne į kitų statinių? Ir tuo labiau – kodÄ—l į iki galo atidarytas, o ne į uždarytas duris?“ O todÄ—l, kad daržinių ir jaujų durys visada bÅ«na viengubos ir didelÄ—s. O kai į tokias iki galo atidarytas ir ant vyrių kabanÄias duris pradedama muÅ¡ti, tada jos iÅ¡duoda labai stiprų garsÄ…, kuris girdimas dideliu atstumu. Tad apie kokiÄ… liÅ«dnÄ… žiniÄ… tais laikais muÅ¡dami į lentÄ… žemaiÄiai norÄ—davo praneÅ¡ti aplinkinių sodybų gyventojams? Pavyzdžiui, ima, bÅ«davo, vienoje iÅ¡ sodybų kokį senolį liga ir paguldo ligos patalan. O kad senoliui gydantis ramunÄ—lių, liepžiedžių arbatÄ—lÄ—mis su medumi pastarojo sveikatÄ—lÄ— eidavo su kiekviena diena vis blogyn ir blogyn, tai jau žinodavo ne tiktai visi to kaimo gyventojai, bet ir gretimų kaimų. Ir kai vienas iÅ¡ namiÅ¡kių, nuolat ligonį slaugantis asmuo, įtardavo, jog senolio gyvybÄ— netrukus gali užgesti, tai tada slaugantysis nedelsdamas skubiai sukviesdavo visus sodyboje gyvenanÄius suaugusius žmones pasitarti, kas daryti toliau. NusprendÄ™, kad delsti jau nebegalima, visi imdavosi atitinkamų veiksmų. Ir nesvarbu, kokiu paros metu tai atsitikdavo. Vienas iÅ¡ namiÅ¡kių, dažniausiai vyriÅ¡kis, Å¡okdavo į klumpes ir iÅ¡bÄ—gÄ™s iÅ¡ namo pasileisdavo daržinÄ—s arba jaujos link. O kÄ… ten nubÄ—gusysis veikdavo, apie tai jau žinote. Priminsiu tiktai tiek, kad į duris (į tÄ… vadinamÄ…jÄ… lentÄ…) bÅ«davo muÅ¡ama irgi tam tikru taktu, kurio reikÅ¡mÄ™ gerai suprasdavo tuometiniai žmonÄ—s, gyvenÄ™ kaimuose. O kol anas lauke nuo dÅ«Å¡ios basliu plodavo į duris, likusieji troboje bÄ—giodavo atsitrenkdami vienas į kitÄ… ir ieÅ¡kodami, kur yra padÄ—tos paÅ¡ventintos vaÅ¡kinÄ—s žvakÄ—s. Ir namiÅ¡kiai pastebÄ—jÄ™, jog ligonis jau pradeda prarasti sÄ…monÄ™, gÄ™sta, tuoj sustodavo prie mirÅ¡tanÄiojo lovos, užsidegdavo žvakes ir jas laikydami rankose imdavo melstis... Ir tuo metu iÅ¡ lauko vidun po vienÄ…, po du pradÄ—davo įeiti uždusÄ™, basi (žinoma, jeigu tuo metu nebÅ«davo pasnigÄ™, paÅ¡alÄ™) artimesni ir tolimesni kaimynai, kurie iÅ¡sitraukdavo iÅ¡ kiÅ¡enių žvakigalius, užsidegdavo juos ir prisijungdavo prie namiÅ¡kių, kad malda ir giesmÄ—mis atsisveikintų su iÅ¡einanÄiu AmžinybÄ—n kaimynu, buvusiu mokyklos suolo ir jaunystÄ—s draugu, kuris netrukus iÅ¡kvÄ—pdavo paskutinį kartÄ… orÄ…...
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai DargailÄ—, GailenÄ—, Gailenis, Klaudija, Klaudijus, Marcelinas, Sandinga, Sandingas, Selma, Selmas. 
|
|
Jūs esate 9 009 346 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
