PRADĖTA DVIEM PRALAIMĖJIMAIS  (0)

2003−10−28

Pirmąjį Lietuvos B lygos devintojo vyrų krepšinio čempionato egzaminą savo žiūrovų akivaizdoje praėjusį penktadienį laikė Kupiškio “Sporto centro-Dailistos„ rinktinė. Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos sporto salėje ji susitiko su šiose pirmenybėse debiutuojančia Šiaulių rajono Kuršėnų “Abro„ komanda. Deja, mūsų vyrams svečių pateikti klausimai buvo per sunkūs.

SUSIRŪPINO DĖL MIESTO STADIONO  (0)

2003−10−28

Kaip Kupiškyje išugdyti perspektyvių lengvaatlečių ir futbolininkų, kaip jie gali pasiekti gerų rezultatų, pagaliau kam tuomet išvis sporto mokykloje komplektuojamos šias sporto šakas lankančių vaikų grupės, jei jos neturi tinkamų sąlygų treniruotis ir rengti varžybų? Tokie klausimai aštriai buvo keliami praėjusį penktadienį įvykusiame “Šaltinio„ sporto veteranų klubo tarybos ir minėtos ugdymo įstaigos lengvosios atletikos bei futbolo grupių trenerių išplėstiniame posėdyje. Susirinkusieji pabrėžė, kad prieš kiekvienus savivaldybių tarybų rinkimus ne vienos partijos rajono skyriai į savo programas įtraukia punktus remti kūno kultūrą ir sportą, stiprinti jo materialinę bazę, bet pažadai nevykdomi. Pavyzdžiui, šiuo metu valdančiąją daugumą rajono Taryboje turinčios Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos skyrius prieš 2002 metų rinkimus įsipareigojo mūsų miesto Lauko gatvėje įrengti stadioną, tačiau kol kas čia trečiojo šalies veteranų lietuviškojo ritinio čempionato išvakarėse atliktas tik aikštės palyginimas. Varžyboms, ypač lengvosios atletikos, organizuoti jis netinka, nors pavasarį anksčiausiai pradžiūsta, reikiamo dydžio. Būtinų reikalavimų neatitinka ir Povilo Matulionio vidurinės mokyklos aikštynas...

TAI KĄ, BRANGIEJI, ANT ARKLIŲ?!  (0)

2003−10−25

Jau ta nepamainoma transporto priemonė – arkliukas. Šiandieninis kaimietis džiaugiasi savo keletą hektarų su keturkoju apdirbti ir nė pažiūrėti nenori į degalus ryjantį riaumojantį traktorių. Mūsų aplankyta pensininkų šeima sakė traktorininką samdanti nebent žolei nupjauti, jei arklinę šienapjovę turėtų ir šios paslaugos atsisakytų. Ką jau bekalbėti apie kitus patogumus. Rudenį arkliuku kinkytas vežimaitis rieda prikrautas obuolių į supirktuvę ar sulčių išsispausti. Tokį reikalingą šeimai gyvulį ir prižiūrėti reikia tinkamai: jam geresnis kuokštas šieno, pasėjama avižų, užauginama burokų. Taip ir sukasi gamyba ūkelyje. Be jokio pelno, bet ir į parduotuvę vaikštinėti retai tereikia. Anot šeimininkės, arkliukas išlaiko dvi karves ir keturis užaugina keturis bekonus. Pastarųjų pakanka ir vaikams. Per savaitę suslėgtus sūrius, išsuktą sviestą išsiveža vaikai į didmiesčius. Maistas, visi žinome, ne maža parama. Tarsi odė arkliui šiandien kaimiečių pasakojimai, bet įrodęs savo pranašumą prieš traktorių smulkiame ūkelyje keturkojis, ko gero, pakeistų ir kai kuriuos automobilius, ypač senus. Nei tepalų keisti, nei remontuoti, nei kažkokias technikines apžiūras pereidinėti. Įsimetei glėbelį šieno - ir tolimesnėn kelionėn gali judėti. Stebint racionalius kaimo žmones, nejučiomis kyla mintis – kodėl gi ne itin daug valdiškais (greičiau asmeniniais) reikalais važinėjančius už mokesčių mokėtojų pinigus valdininkus nesusodinus ant arklių? Grynas oras, sportas padeda gyventi ilgus metus, o užsisėdėjus kabinete vien nuo kavos gėrimo ima galva suktis. Bet ko gero čia kalčiausias automobilis ir gryno oro stoka. Va, sugalvotų kuris valdininkas darbo metu į kolektyvinį sodą nuvažiuoti, išeitų į Savivaldybės kiemą, sėstų į arkliu kinkomą vežimaitį ir – pirmyn. O jau mokesčių mokėtojai tikrai nesupyktų, kad kokį gražesnį važelį atitinkamų tarnybų pareigūnai įsigytų. Ypač jo reikėtų vienam aukštam pareigūnui, kuris vis neapskaičiuoja bokalų kiekio, tinkančio jo organizmui ir vairuoti nebegali, tad per miestą traukia pėsčiomis, rankomis pasiramsčiuodamas. Gerai, jei aplink koks medis ar namas pasitaiko, o jei sugalvoja link Zuntės patraukti, tai tenka ir žemės motinėlės griebtis. Tokiu atveju nepamainomas būtų vežimaitis, kurį tikrasis šeimos narys – arklys – tikrai parvežtų ir nevadeliojamas. Kupiškėnai legendas pasakoja, kaip viena aukšto rango pareigūnė grįžta per Kupiškį anytą aplankiusi. Taip sunku moteriai užlipti į kalniuką, tai vis gyvatvorės griebiasi, į tvoras remiasi, o ten, kur jų nėra… Geriau nepasakoti, nes moteris ne visada anytos lankyti eina su džinsais, dažnai ir dalykinį kostiumėlį vilki, kurio sijonas iki kelių. Gatvelės pensininkai bevieliu telegrafu praneša draugams įdomią žinią ir pareina garsioji kupiškėnė, visų apgailėta ir apkalbėta. O va arkliukas ir ją išgelbėtų, prie laiptinės garsiai sužvengęs vyrui gerą žinią praneštų – žmona grįžo jo mamytę aplankiusi. Taigi… Neseniai iš neoficialių šaltinių sužinojome, kad nuo mūsų rajono pareigūnų paspruko du galingais varikliais nauji automobiliai. Vienas įžūliai prašvilpė ir nestojo stabdomas, kitas netoliese apsisuko ir movė atgal. Sėdę į savo automobilius, pareigūnai ėmė vytis, tačiau anie beviltiškai tolo... Šiandien pareigūnai spėja, kad tai būta nusikaltėlių automobilių, nes visai nepanašu, kad prie vairo sėdėjo bent kiek apsvaigę žmonės. Greitį bėgliai galėjo išspausti gerokai virš dviejų šimtų kilometrų per valandą, kai savo 14-15 metų “senukais„ mūsų Kelių policijos vyrai tegali važiuoti daugiausiai 180 km per valandą. Ir kokia kaina? Atlaikys, neatlaikys…. Kiekvienais metais Policijos komisariato automobiliai ryja pinigus remontui, nes jauniausias iš šiandien turimų gaudyti nusikaltėlius keliuose yra 1989 metų gamybos. Primename, kad nusikaltėliai tai senai žino ir rajone laisvai jaučiasi. Ir jeigu šiandien kam labiausiai reikia automobilių, tai tik Policijos komisariatui, nes net pats komisaras (kaip jis ir pavijo nusikaltėlius/? važinėja jau “dešimtmetį atšventusia„ mašinyte. O jeigu taip susodinus visus nieko gero taip ir nenuveikiančius valdininkus ant arklių, kurių pašaru turėtų pasirūpinti patys, gal tada ir nusikaltėliams gaudyti automobilių atsirastų? Tiesiog baisus klausimas, ponai valdininkai, bet toks jau tas gyvenimas, mūsų, mokesčių mokėtojų akimis žiūrint. Mes, mokesčių mokėtojai, norime būti saugūs, o ne žiūrėti, kaip jūs mėtote mūsų pinigus, atskaičiuojamus per prievartą.

2003−10−25

AB “Simega„ akcininkas Rimantas Kazimieras Katkevičius norėtų savo turimas akcijas parduoti po 20 Lt. Žmogus įrodinėja, kad pagal šios įmonės turimą turtą, akcija kainuoja netgi daugiau. Tačiau už tokią kainą niekas tų akcijų iš jo neperka. R.K. Katkevičiui atrodo, kad yra nepaisoma smulkiųjų akcininkų nuomonės, pavyzdžiui, perleidžiant ilgalaikį turtą, susijusį su silikatinių plytų gamybos verslu. Jam neaišku, kodėl buvo sužlugdyta putų silikato cecho statyba. Be to, vyras teigia, kad jam teko dirbti netinkamose sąlygose su biologiškai aktyviomis medžiagomis...

Komentarai:  (1)

VIRĖJAS AUKLĖJA PINIGINĖMIS BAUDOMIS  (0)

2003−10−25

Šiais mokslo metais maistas moksleiviams bei pedagogams gaminamas šešiolikoje mokyklų valgyklų. Rugsėjo pradžioje jos visos buvo patikrintos Kupiškio rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų. Daugiausia maisto higienos pažeidimų patikrinimo metu rasta Antašavos pagrindinės mokyklos maisto paruošimo skyriuje...

PER KELIUS IR KLYSTKELIUS IŠ SUBAČIAUS SAVĘS PAŽINIMO LINK  (0)

2003−10−25

Vyresniojo amžiaus subatėnai gal dar prisimena pas senelius gyvenantį Vladuką, kasryt skubantį į vietos mokyklos pirmąją klasę. Ilgainiui šis žmogus tapo gerai žinomas. Tai Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius, mokslų daktaras Vladas Gaidys. Jo centro paskelbtus duomenis seka visos šalies gyventojai, remiasi užsienio ekspertai. Šis žmogus analizuoja tai, kas buvo, o gal dar įvyks...

AUTOMOBILĮ UŽVESDAVO RANKENA SUSIKŪRĘS LAUŽELĮ  (0)

2003−10−23

Prieš daugelį metų, dar esant gyvam Stalinui, vienas seniausių Kupiškio vairavimo instruktorių Petras Jankauskas su mama buvo ištremtas į Sibirą. Anksti mirus tėveliui, vos galėdamas plūgą pakelti, ėmėsi žemės darbų. Tik prisimena viena, kaip Sibire mama dalijosi viena stikline pieno su juo. Vėliau, mirus Stalinui reikalai pasisuko į gerąją pusę. Gavo darbelį, net šimto dvidešimties rublių dydžio algą mokėdavo. Dirbo šoferiu. Vairuoti išmoko vienam geradariui įkritus į šieno kupetą. Kol tas tinginiaudavo, P.Jankauskas sėsdavo už vairo ir lėkdavo laukais. Išlaikė egzaminus Irkutske. Tuomet galima buvo tik sunkvežimiu teises išsilaikyti. Instruktorius sako, jog kitiems sunku patikėti, kad tais laikais važinėjo tokiom mašinom, kurias reikėjo su rankena užvesti. “Atsikeli anksti ryte, susikuri lauželį po sunkvežimuku GAZ MM, šiek tiek su druska pavalai langą, pasuki energingai rankeną, saulutei pakilus truputį atitirpinus ledą, į šuns pirštines įmautas rankas uždedi ant vairo ir burzgi kur reikia.„ Vėliau jam sunkvežimuką atėmė.

PERMAININGAI  (0)

2003−10−23

Šalies krepšinio čempionate “Karūna„ dalyvaujanti trylikos metų Kupiškio sporto mokyklos berniukų komanda pirmadienį namuose net 39 taškų skirtumu 116:77 (26:19, 31:10, 30:24, 29:24) sutriuškino Rokiškio krepšininkus. Plačiau visas šias žinias perskaitysite “Kupiškėnų mintyse„

SUSIGUNDĘS TELEFONU NEGALĖS LANKYTIS PASILINKSMINIMO VIETOSE  (0)

2003−10−23

Kupiškėnas Mindaugas Pekarskas (g. 1984 m.) šių metų rugsėjo 14 –osios naktį ėjo su Ernestu K. į Kraštiečius. Prie K.Šimonio g. 8-ojo namo vaikinai stabtelėjo. M.Pekarskas staiga paprašė draugo mobiliojo telefono, kad kažkam galėtų paskambinti. Abu įėjo į minėto namo paskutinę laiptinę. Ernestas K. padavė M.Pekarskui telefoną SIEMENS M 50, o šis paprašė, kad draugas palipėtų laiptais aukštyn. Jam taip padarius M.Pekarskas išbėgo iš laiptinės. Telefono savininkas jį išsivijo, bet išbėgęs iš laiptinės pagrobėjo lauke nebepamatė. Paskui šis, 800 Lt kainuojantis telefonas, buvo rastas M.Pekarsko bute ir grąžintas nukentėjusiajam.

“ŠILTAS JUOKAS KOVOJE SU DEPRESIJA„  (0)

2003−10−21

Nepakartojami Violetos Mičiulienės rengiami kolektyvai: moksleivių “Kaukė„ ir suaugusiųjų “Rakauckai„ iš kitų išsiskiria sugebėjimu kalbėti be žodžių ir tik keletu frazių perteikti personažų charakterį, pačio veikalo turinį. Anot vaidinančios “Rakauckų„ spektaklyje Genutės Vaičikauskienės, režisierė vaidmenį pritaiko žmogui pagal charakterį, net išvaizdą. Štai išeina į sceną vienas iš personažų – Valentas (Dainius Damaševičius) - ir salė leipsta juokais, nedaug teksto reikia ir kitiems – taip pakilęs subatėnų aktorių profesionalumo lygis, kad scenoje jie ne vaidina, o tiesiog gyvena savo personažų gyvenimą...

      ...   464    465    466    467    468   ...