Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

"NEPAKENČIU,KAI KOKS ŽMOGUS ATSIDURIA PERNELYG ARTI"

Banguolė ALEKNIENĖ

2003−10−11 0

Geras visiems nebūsi. Skirtingi žmonės, įvairios gyvenimo situacijos. Dažniausiai vieni apie kitus sprendžiame iš bendravimo nuotrupų, kitų mestelto skuboto vertinimo, gandelių. O gyvenimas – tai lyg margaspalvių akmenukų mozaika. Šįkart, kokios spalvos Kultūros ir švietimo skyriaus specialistės, bemaž trisdešimt metų besirūpinančios rajono pedagogų problemomis, profesiniu tobulėjimu Alvyros Šepetienės spalvų paletėje.
Apie optimizmą ir moters priedermę
A.Šepetienė įsitikinusi, jog gyvenime reikia ieškoti gražių dalykų, nors jų yra ne tiek daug. Kaip moteriai jai buvo atseikėta ir meilės, ir smurto, ir melo, ir apgaulės bei išdavystės. Nestigo bėdų, nelaimių ir intrigų. Po artimo žmogaus netekties buvo atsidūrusi ligoninėje. Gilūs išgyvenimai, nuovargis, pavojingas moteriai amžius, padarė savo, nors esanti fiziškai stiprus žmogus ir nemėgsta lankytis pas medikus.
-Ir dabar dar prisimenu, kaip skubiai keitėsi gydytojai, buvo kalbama apie infarktą, kaip sūnui Aivarui grįžus iš gydytojo kabineto plaukais ir veidu bėgo prakaitas. Supratau, kad situacija rimta, kuomet sūnūs suklupo ties manim prie lovos. Didžiausia paguoda buvo girdėti palatos kaimynės žodžius: “kokie geri tavo vaikai„. Įstrigo ir kitos moters žodžiai: “o aš jų neturiu.„
Tęsinys laikraščio priede "Vėrinys".