Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KAS VALDĖ RAJONĄ - DVIDEŠIMTIES METŲ POLITIKOS KRAITIS

Banguolė ALEKNIENĖ

2011−02−24 30

Savivaldos rinkimų išvakarėse pabandysime apžvelgti, kaip keitėsi valdžia mūsų rajone per pastaruosius dvidešimt metų, kokios politinės partijos dalyvavo rinkimuose, kaip joms sekėsi, kokių politinių jėgų atstovai užėmė vadovaujančiąsias pozicijas, ką įsimintino buvusios valdžios nuveikė viso rajono gyventojų labui, kokie jų veiksmai buvo kontraversiškiausi ar labiausiai papiktinę rajono žmones.
Ši apžvalga nepretenduoja į išsamų mokslinį darbą. Tegu tuo užsiima specialistai. Viso labo, tai tik bandymas praskleisti įdomios ir turiningos mūsų rajono visuomeninio politinio gyvenimo praeities uždangą.

1990-1995 m. permainų sūkuryje

Savivaldos rinkimai 1990 m. Lietuvoje vyko pagal mažoritarinę sistemą (buvo tiesiogiai renkamas vienas kandidatas iš kelių). Kandidatus galėjo kelti visuomeninės ir politinės organizacijos, judėjimai, taip pat darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimai, ne mažiau 50-ies žmonių.
Daugiapartinė sistema šiuo laikotarpiu šalyje dar tik formavosi. Tad savivaldos rinkimuose mūsų rajone ryškiausios politinės jėgos buvo dvi - tai nuo Tarybų Sąjungos Komunistų partijos atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija (LKP) ir "Sąjūdis". Rinkimuose jos konkuravo tarpusavyje.

Kupiškio rajono atstovaujamoji institucija - Kupiškio rajono Liaudies deputatų taryba - buvo išrinkta 1990 m. kovo 24 d. Tačiau keliose rinkimų apylinkėse prireikė pakartotinio balsavimo, kuris surengtas balandžio 7 d. Tų pačių metų balandžio mėnesį buvo pakeistas šios institucijos pavadinimas ir ji tapo - Kupiškio rajono taryba.
Rajonui atstovavo 38 deputatai. Tarp jų buvo 11 "Sąjūdžio" remtų kandidatų. Didžioji dauguma likusiųjų, kaip galima spėti, būrėsi apie LKP. Tarp deputatų buvo 11 kolūkių pirmininkų, 5 vyriausieji specialistai, 3 LKP rajono komiteto funkcionieriai, iš kurių 2 vėliau perėjo į kitą darbą, keli mokytojai, gydytojas bei keletas kitokių profesijų atstovų.

Etatiniu rajono Tarybos pirmininku buvo išrinktas Jonas Blaževičius, iki tol buvęs Kupiškio r. LKP pirmuoju sekretoriumi. Jis šias pareigas ėjo penkerius metus, iki naujų savivaldos rinkimų. Jo neetatiniu pavaduotoju tapo Zigmas Aleksandravičius, tuometinio Juodpėnų kolūkio pirmininkas.
Pirmuoju rajono valdybos valdytoju Taryba paskyrė Petrą Večkį. Jam atsisakius pareigų, nuo 1990 m. spalio iki 1993 m. balandžio mėnesio rajono valdytojo pareigas ėjo Rimantas Kevalaitis. Nuo 1993 m. balandžio 23 d. rajono valdytojo kėdė atiteko Povilui Gurkliui. Šias pareigas jis ėjo lygiai dvejus metus iki naujų rinkimų.

Investicijos ir išbandymai

1990-1995 m. laikotarpiu savivaldos institucijos privalėjo ūkio subjektams sudaryti tokias sąlygas, kad jie nuo planinės ekonomikos pereitų prie rinkos ekonomikos. To reikalavo šalies parlamento priimtos reformos, kurias reikėjo per savivaldą įgyvendinti. Taigi šiuo spalvingu ir permainingu laikotarpiu į mūsų rajoną atėjo viena didesnių ir šalies mastu investicijų - įsikūrė amerikiečių medžio apdirbimo įmonė "Ochoco Lumber", deja, šiek tiek nuvylusi vietinius žmones, nes šioje įmonėje buvo įdarbinta nemažai ir važinėjančių iš Panevėžio bei iš kitur žmonių. Duris atvėręs AB "Lelija" siuvimo cechas suteikė naujų darbo vietų rajono moterims, bet irgi nuvylė atlygiu bei darbo specifika. Veiklesni kūrė savo įmones, pirmuosius ūkininkų ūkius, bet pirmieji savo kailiu pajuto ir rinkos ekonomikos, kapitalizmo ne tik šviesiąją, bet ir tamsiąją pusę. Šis laikotarpis buvo tikras Aukso amžius prekybininkams (tuo metu prekiavo visi, kas netingi) bei visokiems apsukruoliams. Žemės reformos pradžia, privatizacijos vingrybės, lito įvedimas, rublinių indėlių nuvertėjimas, reketo siautėjimas, mūsų valstybingumo gyvavimo išbandymai - tai buvo fonas, kuriame dirbo to meto rajono valdžia.

1995-1997 m. - daugiapartinės eros pradžia

1995 m. rajone pirmą kartą savivaldos rinkimai vyko pagal proporcinę rinkimų sistemą, kai mandatai paskirstomi partijų sąrašams. Vadovaujantis naujuoju 1994 m. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu visuomeninės organizacijos neteko teisės dalyvauti rinkimuose. Juose galėjo dalyvauti tik partijos ir politinės organizacijos.
Tais metais rajone rinkimuose dalyvavo penkios partijos. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) į juos ėjo sudariusi koaliciją su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Lietuvos tautininkų sąjunga. Ši koalicija 1995 m. gavo daugiausia mandatų - 9. Lietuvos demokratinei darbo partijai ir Lietuvos valstiečių partijai atiteko po 5 mandatus. Lietuvos krikščionių demokratų partija gavo 4 mandatus, o Lietuvos centro sąjunga - 2.
1995 m. buvo įteisintas naujas šalies administracinis suskirstymas. Atsirado apskritys ir savivaldybės. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narių skaičius sumažintas iki 25. Nebeliko rajono Tarybos pirmininko ir valdytojo etatinių pareigybių. Meras tapo ir atstovaujamosios, ir vykdomosios valdžios galva.

Tų metų rinkimus laimėjusieji konservatoriai sudarė koaliciją su krikščionimis demokratais ir turėjo 1 balso persvarą rajono Taryboje. Meru buvo išrinktas konservatorius Vytautas Mockus, jo pavaduotoja - krikščionė demokratė Milda Narmontienė. Savivaldybės administratoriumi tų metų gegužės 1 d. paskirtas Antanas Januška, ėjęs šias pareigas iki 1996 m. sausio 29 d. Po to šios pareigos iki naujųjų rinkimų atiteko Valentinui Beinoriui.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"