2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
Vėrinys
PRIPRATIMAS ARÅ¡IAU PRIGIMIMO (0) 2004−04−15 Dažnai kalbame apie intelektualiÄ…jÄ… produkcijÄ…, apie autorines teises, apie žmones, dirbanÄius protinį darbÄ…, svarstome, kas ir kiek kainuoja. TurbÅ«t labiau už bet kokius ekspertus paanalizuoti žmonių sÄ…monÄ—je kirbanÄias mintis Å¡iuo atžvilgiu gali bibliotekininkÄ—s, dirbusios ir tais laikais, kai nebuvo kompiuterių, vaizdo bei garso aparatÅ«ros ir kitų panaÅ¡ių daiktų, kurių pagalba vagiama, pirataujama ir nejauÄiama sąžinÄ—s graužimo. Lietuvos Respublikos įstatymai gina bet kokiÄ… nuosavybÄ™, taÄiau teorija dažnai atsilieka nuo praktikos. 2004−04−03 Ketvirtadienį KupiÅ¡kyje lankÄ—si socialinÄ—s apsaugos ir darbo ministrÄ— Vilija BlinkeviÄiÅ«tÄ—. Pasak vieÅ¡nios, svarbiausia Å¡ioje iÅ¡vykoje jai buvo susitikti su Å¡alies neįgaliųjų humorų grupių festivalio “Pasijuokime drauge†baigiamojo turo KupiÅ¡kyje dalyviais, įteikti jiems padÄ—kas ir dovanÄ—lių, pabendrauti ir su jų žiÅ«rovais. VieÅ¡nia susirinkusiuosius į renginį KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre pateikÄ— informacijÄ…, kokiomis sumomis nuo balandžio 1-osios padidÄ—s senatvÄ—s ir invalidumo bazinÄ—s pensijos, slaugos iÅ¡mokos, paÅ¡alpos vaikams invalidams ir naÅ¡laiÄiams. Å alies gyventojų socialiniai bÅ«klei gerinti papildomai prireikÄ— beveik milijono litų. MinistrÄ— susitiko ir KupiÅ¡kio rotarieÄiais, apsilankÄ— KupiÅ¡kio pensionate. VieÅ¡niÄ… lydÄ—jo rajono meras Leonas ApÅ¡ega. KUPIÅ¡KÄ—NUS JUOKINO VISA LIETUVA (0) 2004−04−03 Melagių diena, pastaruoju metu užkariauta humoristų, mÄ—gstantiems pramogas kupiÅ¡kÄ—nams Å¡iemet buvo itin turininga. Ketvirtdienį susirinkusieji kultÅ«ros centro didžiojoje salÄ—je keturias valandas žiÅ«rÄ—jo Å¡alies neįgaliųjų žmonių humoro grupių festivalio “Pasijuokime kartu†antrojo turo dalyvių programas. Daugelyje jų Å¡maikÅ¡tauta situacijos stojimo į ES temomis. Å iemetinis festivalis - jau septintasis respublikinis. Kaip paaiÅ¡kino jo sumanytojai, festivalį pasikeisdamos organizuoja LŽN sÄ…junga ir Lietuvos invalidų draugija. Å iemet “Pasijuokime kartu†šeimininkai buvo LŽN sÄ…junga ir jos prezidentÄ— Rasa KavaliauskaitÄ— dÄ—kojo KupiÅ¡kio skyriui, apsiÄ—musiam paÄius didžiausius rÅ«pesÄius. LID centro tarybos vardu perÄ—musi Å¡io festivalio estafetÄ™ rajono skyriaus pirmininkÄ— BronÄ— KaleinikovienÄ— pabrėžė, jog pasistengs, kad linksmasis koncertas neaplenktų KupiÅ¡kio ir ateinanÄiais metais. Å iemet pirmieji Å¡io festivalio turai vyko Å ilalÄ—je ir Utenoje, iÅ¡ viso juose dalyvavo 23 humoro grupÄ—s. TikÄ—kimÄ—s, jog kitÄ…met tarp jų bus ir kupiÅ¡kÄ—nų meno kolektyvas. Humoro grupių festivalio antrajame ture pasirodÄ— aÅ¡tuoni Å¡io meno kolektyvai, o geriausiais iÅ¡ jų vertinimo komisija pripažino LŽNS UkmergÄ—s skyriaus humoro grupÄ™ “Linksmasis kvartetas ir biÄiulÄ—sâ€, LID Å venÄionių skyriaus - “Kastilis†ir Vilniaus VÅ¡Ä® “Mažoji guboja†neįgaliųjų teatro trupÄ™ “ Be ramposâ€. Pasak neįgaliųjų teatrų koordinatorÄ—s Ritos ŽvirblienÄ—s, “Pasijuokime kartu†šventÄ—s kuratorÄ—s Gemos PatribonienÄ—s, tokių renginių tikslas skatinti neįgaliuosius dalyvauti meninÄ—je veikloje ir džiugu, kad tarp jų suÅ¡vyti tiek daug talentų. Kitos penkios humoro gruopÄ—s buvo iÅ¡ MolÄ—tų, Jurbarko, Panevėžio, Raseinių ir Å ilalÄ—s. Renginio organizatoriai ir dalyviai dÄ—kojo kupiÅ¡kÄ—nams už malonų priÄ—mimÄ…. SUNKIų IÅ¡GYVENIMų PATYRÄ™ MAžYLIAI NEPAMIRÅ¡O IR POKÅ¡TAUTI (1) 2004−04−03 KorespondentÄ—s aplankyti Naivių vienkiemio Irena ir Alfonsas Mažyliai skubÄ—jo paaiÅ¡kinti, jog tai nÄ—ra jų gyvenimo tikroji vieta. Šį vienkiemį jie įsigijo, kai kone prieÅ¡ ketvirtį amžiaus buvo pajudinti iÅ¡ Alfonso gimtųjų Girvalakių. Tada iÅ¡ jo tÄ—vų, AdelÄ—s ir Jono Mažylių, tarpukario Lietuvos metais puoselÄ—tos sodybos, geriausiai buvo iÅ¡silaikiusi troba, taÄiau jos stogÄ… jau reikÄ—jo perdengti. “Bet kas tau duos remontui leidimÄ…, jei toji sodyba patekusi į melioracijos objektÄ…â€, - atsisveikinimo su brangia Å¡irdžiai vieta aplinkybes prisiminÄ— mano paÅ¡nekovai. JAUNIAUSIEJI €“ SU MEILE MOKYTOJAI (0) 2004−04−03 KupiÅ¡kÄ—nai didžiuojasi savo žemÄ—s dukra, KupiÅ¡kio kraÅ¡to GarbÄ—s piliete mokytoja Felicija Jakutyte. Balandžio 8 dienÄ… jai sukanka 90 metų. PaskutinÄ— jos auklÄ—tinių karta, 31 moksleivis, mokyklÄ… baigÄ— 1975m. Å i, XXXVI mokyklos abiturientų laida, su pagarba ir meile prisimena savo buvusiÄ… mokytojÄ…. PoetiÅ¡kai skamba dabar ÄŒikagoje gyvenanÄios Vitalijos GalvanauskaitÄ—s–ValuckienÄ—s žodžiai: „Tik po metų atstumo supratau, kodÄ—l mokykliniai prisiminimai yra patys gražiausi, kodÄ—l klasiokai patys geriausi draugai. Tai – AUKLÄ–TOJA.“ Buvusi auklÄ—tinÄ— prisimena momentÄ…, kai mokytoja Felicija JakutytÄ— pirmÄ… kartÄ… atÄ—jo į triukÅ¡mingÄ… klasÄ™. MažutÄ—, besiÅ¡ypsanti. ŽiÅ«rÄ—jo į moksleivius, dar besistojanÄius iÅ¡ suolų, baigianÄius kalbÄ—ti, ar kažko ieÅ¡kanÄius. Å ypsojosi. Ne su ironija ar paÅ¡aipa. NuoÅ¡irdžiai, atlaidžiai. Jokių komandų. Ir staiga – tyla. Ir tyloje suskamba posmai, citatos. Gal ne visai suprantamos, bet juntamos. – Prisimenu tÄ… sunkiai apibÅ«dinamÄ… jausmÄ… – lyg pakyli nuo žemÄ—s, ir kažkokia nežinoma jÄ—ga neÅ¡a kažkur, kur gera. LiÅ«dniausia bÅ«davo nusileisti į kasdienybÄ™ ir eiti atsakinÄ—ti... Dar prisimenu vasarÄ…, AndrioniÅ¡kį, palapines, naminio pieno kvapÄ…. Siautimas dienÄ…, palapinių perstatymus naktį. Ir AuklÄ—toja kartu, Å¡alia, nepastebima ir nepamokslaujanti. O kur dar iÅ¡vykos prie LÄ—vens, į KiÅ¡kio miÅ¡kÄ…. Nenuostabu, kad nesuvaldomas noras lÄ—kti į gamtos prieglobstį liko lig Å¡iol, – gražiausias gyvenimo nuotrupas pasakoja buvusi auklÄ—tinÄ—. Paskutinis skambutis. AuklÄ—tojos paskutiniai linkÄ—jimai, patarimai, einantys iÅ¡ Å¡irdies į Å¡irdį. Visam gyvenimui. PaskutinÄ— pamoka. Vitalijai visam laikui iÅ¡liko auklÄ—tojos žodžiai: – Atsimenu žodžius: „Gyvenimas – kaip jÅ«ros bangos. ÄŒia iÅ¡meta į keterÄ…, Äia nusviedžia žemyn. NepritrÅ«kit jÄ—gų....“ Tarsi iÅ¡ praeities, kaip Marselio Prusto romanuose kaimiÅ¡ka krosnimi ir pyragaiÄiais padvelkia Linusio Aleknos mokykliniai prisiminimai. Buvo labai gera pradinÄ—je mokykloje – jauki, krosnimi Å¡ildoma klasÄ—, erdvus kiemas pertraukoms. Iki Å¡iol atmintyje iÅ¡liko ilgosios pertraukos arbata su nepakartojamo kvapo „ponÄkomis“. Bet greit prabÄ—go tie ketveri metai. Nuo 1968m. rugsÄ—jo – į kitÄ… mokyklÄ…. DidelÄ™, kažkokiÄ… svetimÄ…, pilnÄ… žymiai didesnių ir vyresnių mokinių. KeiÄiasi ir mokymo forma – atskirų disciplinų mokys ir vis kitas mokytojas. RamybÄ—s nedavÄ— klausimas, o kas gi bus klasÄ—s auklÄ—tojas? L.Alekna grįžta į vaikystÄ™: – Buvau pats mažiausias klasÄ—je Å«giu. Bet kai atÄ—jo mÅ«sų naujoji auklÄ—toja, net man ji pasirodÄ— tokia nedidelÄ—, smulkutÄ— (tik prabÄ—gus keliolikai metų vienÄ… kartÄ… į galvÄ… atÄ—jo mintis, kad kažin ar mums kam nors pavyks per savo gyvenimÄ… jÄ… praaugti, nors Å«giu tikrai lenkiam... ). Kaip dabar prisimenu jos pirmÄ… kreipinį: „Mano vaikai“. Nors vÄ—liau dar daug kartų teko girdÄ—ti į mus, auklÄ—tinius, taip kreipiantis, bet stipriausiÄ… įspÅ«dį paliko kaip tik tas, pirmasis kartas. AuklÄ—toja Felicija JakutytÄ— mokÄ— lietuvių kalbos – raÅ¡yti, atpasakoti tekstÄ…, nagrinÄ—ti literatÅ«ros kÅ«rinius. Tai gal kiek „žmogiÅ¡kesni“ dalykai, negu matematika ar fizika. GalbÅ«t ir todÄ—l AuklÄ—tojos pamokos atrodÄ— lengvesnÄ—s, ne tiek daug nerimo sukeldavusios prasÄiau pasiruoÅ¡us. Ji kažkaip sugebÄ—davo pasiekti tikslÄ… ne barimu, ne pastabų į pažymių knygelÄ™ raÅ¡ymu. AtrodÄ—, kad neiÅ¡mokti, nepasiruoÅ¡ti pamokai, gauti blogÄ… pažymį – tiesiog gÄ—da. Å ioji klasÄ— nebuvo rami. Jei jau iÅ¡siskirdavo, tai visur: ir iÅ¡ geros pusÄ—s, ir kaip neklaužados. Dažnai už tai kliÅ«davo ne moksleiviams, bet auklÄ—tojai. L.Alekna pasakoja: – Po to ji ateina į klasÄ™, bando bÅ«ti rÅ«sti, bartis. Bet nelabai jai tai pavykdavo. Galop pasiguodžia, kad turi nemalonumų dÄ—l mÅ«sų. O tada jau mums patiems tampa jos gaila, tad kaip mat pasitempiam, ir problemų nebelieka. Mokyklos vadovybÄ— net ketino Å¡iÄ… klasÄ™ iÅ¡sklaidyti. Bet, kaip vÄ—liau sužinojo moksleiviai, lÄ—mÄ— auklÄ—tojos apsisprendimas dar pabandyti juos suvaldyti. Ir suvaldÄ—. Ne griežtumu, barimu, priekaiÅ¡tavimu. O gerumu, Å¡velnumu, mokÄ—jimu įžvelgti kad ir nedÄ—kingoje situacijoje kÄ… nors gero, gražaus. – Atsimenu tokį epizodÄ…: tuo metu buvo populiaru berniukams užsiauginti kuo ilgesnius plaukus. Mokyklos vadovybÄ— tam labai prieÅ¡inosi ir griežtai reikalaudavo neÅ¡ioti trumpas, tvarkingas Å¡ukuosenas. Už tai, kad ilgai nenusikirpome, kliuvo pylos ir auklÄ—tojai. Tai ji atÄ—jo ir pasiskundÄ—, kad jÄ… bara už mÅ«sų plaukus. Daugiau raginti nereikÄ—jo – visi nusikirpo, – detales pasakoja Linas. Labai sustiprino klasÄ—s kolektyvÄ… ir kartu dar sutvirtino ryšį su auklÄ—toja mÅ«sų iÅ¡vykos į AndrioniÅ¡kį, prie Å ventosios upÄ—s. Tokios vasaros iÅ¡vykos su palapinÄ—mis tapo gražia ir laukiama tradicija. Pernai, po daugelio metų, Å¡i moksleivių karta vÄ—l pabandÄ— nors trumpam susibÄ—gti į tÄ… paÄiÄ… vietÄ…. Žinoma, auklÄ—toja kartu. Tokia pat guvi, linksma, sÄ…mojinga. O įvairių prisiminimų iÅ¡ mokyklos laikų iÅ¡saugojusi gal daugiau ir už paÄius buvusius auklÄ—tinius.Jau gerokai po vidurnakÄio, paklausus, ar nenorÄ—tų eiti ilsÄ—tis, auklÄ—toja atsakÄ—: „Tai kad dar nenoriu“. Kad mums tiek energijos ir iÅ¡tvermÄ—s! – pasakojo L.Alekna ir pridÅ«rÄ—: – Jau ir mums greitai penkiasdeÅ¡imt. Pabirome po LietuvÄ… kas kur. SukÅ«rÄ—me savo gyvenimus. ReÄiau ir KupiÅ¡kyje apsilankome. Bet visada, praeinant pro mokyklÄ…, galva nejuÄiomis pasisuka į kitÄ… gatvÄ—s pusÄ™. ÄŒia gyvena auklÄ—toja. Ne visada randame laiko ir užbÄ—gti nors trumpam. Bet visada, apsilankÄ™s mielos ir mylimos auklÄ—tojos namuose, iÅ¡eini lyg kokios Å¡viesos prisipildÄ™s. SuÅ¡ilÄ™s siela. Buvusi auklÄ—tinÄ— DanutÄ— GerÅ¡tautaitė–KutrienÄ—, skaitydama F.JakutytÄ—s knygÄ… „ Prisiminimai apie KupiÅ¡kio kraÅ¡tÄ… ir jo žmones“, lyg kalbasi su jos autore: – JÅ«s man pasakojate, kaip mylÄ—jote savo tÄ—velius, kaip Jums gera buvo gyventi „JakutynÄ—je“, kaip mynÄ—te dviraÄiu kiekvienÄ… savaitgalį po 20 kilometrų pirmyn ir atgal, į gimtÄ…jį KupiÅ¡kį ir vÄ—l į darbo vietÄ… MeilÅ«nuose. JÅ«s raÅ¡ote apie tai, lyg bÅ«tų buvÄ™ visai nesunku numinti tokį keliÄ…. DanutÄ— pabrėžia, kad auklÄ—toja – pirmiausia paÄios aukÅ¡Äiausios kultÅ«ros žmogus. Ir nuostabiai geras žmogus, kokių galima ir daugiau sutikti KupiÅ¡kio kraÅ¡te. O toliau iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja sugebÄ—jimas pasakyti tai, kas reikalingiausia, per konfliktÄ… tarp mokinių ar jų ir mokytojų, sugebÄ—jimas bendrauti su vaikais taip, kad pagarbÄ… pajustų net „ sunkiai auklÄ—jamas“ ar atsivertų uždaras, savim nepasitikintis vaikas – tai gal bÅ«t ir iÅ¡ prigimties. Bet pirmiausia – iÅ¡ „JakutynÄ—s“, į kuriÄ… sugrįžta vÄ—l ir vÄ—l tie, kurie buvo auklÄ—tiniais prieÅ¡ 28 metus. Sugrįžta tam, kad pasikrautų gyvenimo džiaugsmu ir tikÄ—jimu, kad gyvenimas yra gražus, kad žmogus yra aukÅ¡Äiau viso to, kas su juo beatsitiktų. Visi auklÄ—tiniai negalÄ—jo kuo nuoÅ¡irdžiausių žodžių savo mokytojai, sveikindami su jubiliejumi. Kaip sako buvusi auklÄ—tinÄ— Raimonda Verikaitė–IrkinienÄ— tiek metų sulaukia tik patys kilniausi ir daugiausia savÄ™s atiduoti sugebantys žmonÄ—s. Ji dÄ—koja už parodytÄ… gyvenime tikrÄ…jį keliÄ…, už suformuotus gyvenimo idealus, kurie nekinta amžiais ir mokytojos dÄ—ka galima juos apÄiuopti, už parodytÄ… didžiulÄ™ tolerancijÄ…, už įskiepytÄ… meilÄ™ žmogui, taurumui, sąžiningumui, kuklumui bei draugiÅ¡kumui. AuklÄ—tinÄ— prisimena: – "Mes susitikome penktoje klasÄ—je, iÅ¡siskyrÄ—me po Å¡eÅ¡erių metų, taÄiau visada Jus jutau greta. Sunkiausiu savo gyvenimo metu, kai subyrÄ—davo paÄios kurti idealai, kaip uola, į kuriÄ… galÄ—jau atsiremti, buvote JÅ«s, tiesiog buvo gera, kad esate, kad suprasite, nepasmerksite ir vÄ—l atversite Å¡irdies duris... BÅ«kite dar ilgai su mumis, tegu Jus lydi palaima, stiprybÄ—s JÅ«sų rankoms, gerumo Å¡irdžiai, daug dar saulÄ—tų dienų, pilnų skaidrios minÄių tÄ—kmÄ—s. ParengÄ— JÅ«ratÄ— NedveckaitÄ— JUOKAI LIÅ«DNU VEIDU SUKÄ—LÄ— EUFORIJÄ… (0) 2004−03−27 KultÅ«ros centro didžioji salÄ— vargiai galÄ—jo sutalpinti kupiÅ¡kÄ—nus, atÄ—jusius susitikti su NacionalinÄ—s premijos laureatu, gyvuoju klasiku, be kurio Lietuvai bÅ«tų (kaip pats sako) tik blogiau. J. Erlickas, demokratiÅ¡kai pasveikinÄ™s netradicinÄ—s orientacijos (iÅ¡mainÄ™ į šį susitikimÄ… geriausiÄ… televizijos laikÄ…) elitÄ… ir “runkeliusâ€, nedelsdamas iÅ¡davÄ— savo apsilankymo tikslÄ… – atvykÄ™s, kad paskleistų savo mokymÄ…, pareklamuotų savo knygas, kurias gerbÄ—jai pirkdami galÄ—s sutaupyti 3 Lt ir įsigyti kamÅ¡Äiatraukį (iÅ¡trauks iÅ¡ kamÅ¡Äių keliuose). Pirmiausia sudainuota lopÅ¡inÄ—, kad elitas su “runkeliais†nesusiprieÅ¡intų. DainelÄ—, matyt, paveikÄ— magiÅ¡kai, nes visi vienu balsu juokÄ—si iÅ¡ kvadratiniu - lizdiniu bÅ«du auganÄių valdininkų, karÅ¡tai pritarÄ— raÅ¡ytojo idÄ—jai kurti pensininkų armijÄ…, kuriÄ… bÅ«tų nehumaniÅ¡ka užpulti bet kuriai kitos Å¡alies kariaunai. Maestro iki galo buvo nuoÅ¡irdus ir prisipažino, kad dainuoti ilgai mokÄ—si tokiose vietose kaip “Merkurijusâ€. Klausytojai ilgai nenorÄ—jo paleisti sveÄio, nors jis iÅ¡kÄ—lÄ™s rankÄ… rodÄ—, kad susitikimas baigtas. KupiÅ¡kio ROTARY klubo prezidentÄ— Vilma MažeikienÄ— maestro įteikÄ— raudonų rožių puokÅ¡tÄ™ ir padÄ—kojo už atvykimÄ…. Kas pageidavo, galÄ—jo ne tik įsigyti J. Erlicko kÅ«rybos knygų, kompaktÄ…, bet gauti ir raÅ¡ytojo autografÄ…. UžRIETUS NOSį GALI SUKLUPTI IR ANT AKMENÄ—LIO (0) 2004−03−25 Neseniai apsilankÄ™ pas giminaiÄius KupiÅ¡kyje studentai pasakojo, kad jų kurso draugai vis pasakojantys, kaip jie važiuoja į kažkokį Panevėžio kaimelį atostogauti. KETVIRTIS AMžIAUS SU RAÅ¡IKLIU RANKOJE (0) 2004−03−20 TrypÄioju Gedimino gatvÄ—je prie “Komunizmo keliu†redakcijos iÅ¡kaba paženklinto 34-ojo namo laukdamas popiet ilgai negrįžtanÄio Å¡io laikraÅ¡Äio redaktoriaus Alfredo Žilio. Su juo vienÄ…kart jau teko susitikti. Tad neabejoju, kad pažinsiu. Ä®dÄ—miai mane nužvelgÄ™s, laukujes pastato duris praveria iÅ¡ kažkur dideliais žingsniais atlingavÄ™s fotokorespondentas Pranas Skardžius. Jis man irgi matytas. Pagaliau ateina ir redaktorius. UžlipÄ™ į treÄiÄ… aukÅ¡tÄ…, jo kabinete sutariam, kad įdarbins mane nuo 1970 m. rugsÄ—jo 1 d. TIES PASIRINKIMO KRYžKELE (0) 2004−03−13 Abiturientams iki lemtingo tolesnio gyvenimo kelio pasirinkimo liko keli mÄ—nesiai. Jie kartu su savo tÄ—vais jau uoliai skaiÄiuoja pirmojo pusmeÄio pažymių vidurkį, pasitelkÄ™ įvairius žinynus nagrinÄ—ja įvairių studijų programų konkursinio balo sandarÄ…, bando atspÄ—ti, kokia specialybÄ— bÅ«tų jiems pati perspektyviausia. KOKIA Å¡IUOLAIKINÄ—S MOTERS LAIMÄ—S FORMULÄ—? (0) 2004−03−06 Sovietiniais laikais visuomenÄ— moteryje labiausiai vertino fizinÄ™ jÄ—gÄ…, tiesiogine Å¡io žodžio prasme. Moteris, sÄ—dinti prie traktoriaus vairo arba lygiai su vyrais kilnojanti bulvių maiÅ¡us, atrodÄ— patraukliai ir nieko nestebino. Dabar sunku net patikÄ—ti, kad siekti karjeros ji galÄ—jo nebent kas penkmetį primelždama daugiau pieno, kad manekenių verslas ir visa kita grožio industrija tuomet buvo tik iÅ¡lepusių kapitalistų kaprizai. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 085 480 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |