 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos KroÅ¡tas brungiausias KupiÅ¡kėnų kertala Informacija Ä®kainiai |
KupiÅ¡kėnų kertala
1918 matų lapkriÄio 23 diena – Nepriklausomos LÄ—tuvos kariuomanas kÅ«rimo pradžia. Mažai jos tadu do tabuvo – vos 50 karinykų ir apÄ— tiek pot karių savanorių. Do ir uniformų neturÄ—jo, ir ginklai prasti. Pirmas karinykų ir puskarinykių Å¡aukimas poskelbtas 1919 m. sausio 15 d. Neužilgo prasdÄ—jo ir naujokų Å¡aukimas, o sausio 24 d. atidaryta Karo mokykla. JUODOS RUNKOS, BALTA DUONA (4)
„Dienos apniukį, naktalas Å¡oltos, dažnai su gruodu Å¡alnuotos, boltos... Rudenio ÄÄ—sas, orÄ—liai Å¡alti, visur unt pievų tinklaliai balti, gol nebatrukus bus jau ir sniego“, – paroÅ¡Ä— UrÅ¡ulia TamoÅ¡iÅ«naiÄia iÅ¡ Pajuodupas. APÄ— KIAULį, BIžDžIONKų IR žųSį (2)
Seni žmonas sakydavo, kad moterys yr trijų plematų (planÄ—tų) gimį: vienos kiaulas plematoj, kitos biždžionkos, trÄ—Äios žųsÄ—s. Tai kurios žųsÄ—s plematoj gimį, tai tos labai Äystai mazgojas, prausias ir daug kalba. O kur kiaulas plematoj, tai tom neraikia jokios Å¡varos, jom tiktai mÄ—got įlindus kur, ir kÄ—p kokia tvarka buvo nebuvo, visÄ—p gerai. O biždžionkos kuri gimus plematoj, tai to labai žiÅ«ria, kÄ—p kitos doro. Kad prÄ—Å¡ zarkolų tiktai kraipytis, Å¡ukuotis tiktai, nu, vienu žodžiu, kÄ—p kitos doro, tÄ—p ir jinai. DIEVAS LAIKO €“ RAIKIA GYVINT (3)
Giltina apsisuka – ir važiuok amžinan naman. Katrom žmogum raikia mirt, tai ir mirÅ¡ta. Kad papuola iÅ¡gydžia, kad nepapuola – ir mirk. DvÄ—jų omžių negyvinsi, raiks unksÄiau ar vÄ—liau mirt. Tik paukÅ¡tis dukart gimsta ir vienokart mirÅ¡ta. Žmonas ne saulas omžių gyvana. Soko, mirk, kai gaili, kom gi laukt, kol nebagailas. Taigi kad mirtųsis, alia kad nesimirÅ¡ta, tai kų gi padarysi.
Kokia gi poÄto pradžia KupiÅ¡ky? Iki XIX omžiaus 8 deÅ¡imtmeÄio KupiÅ¡kis buvo toli no didžiųjų poÄto kelių. PoÄtų atnaÅ¡davo pÄ—sÄiom, raiti, dviroÄiais vežimais, tÄ—p pot pakeiÄiunt vienas kitų (estapÄ—tiniu bÅ«du). Gol buvo ir pasiuntiniai – kurjeriai. 1732 m. KupiÅ¡kio gyvintojai mokÄ—jo 110 auksinų poÄto mokestį (auksinas – caro laikų 15 ar 30 kapeikų vartas pinigas). KÄ— buvo nutÄ—stas Daugpilio–Šiaulių gelžkelis, KupiÅ¡kis pasdora svarbus žmonių ir krovinių gabÄ—nimo mozgas, tai neužilgo Äia įsikÅ«ra ir poÄto stotis. Jinai KupiÅ¡ky minima no 1879 matų. Spaudų gabano traukiniu ir arkliais. 1889 m. įsikÅ«ra poÄto agintÅ«ra SubaÄiaus gelžkelio stoty. 1892 m. KupiÅ¡ky jau veikÄ— telegrapas. AtsikÅ«rus LÄ—tuvos valstybai, 1918 lapkriÄio 16 d. įkurta LÄ—tuvos poÄto valdyba. 1919 matų liepos 1 d. poskelbtas PaÄtų, telegrapų ir tiliponų valdybos virÅ¡inyko praneÅ¡imas, kad KupiÅ¡ky ir 70 kitų LÄ—tuvos vietų atidoromi poÄto skyriai. GÄ—RAS MOKYTOJAS: VAIKAI MOKIAS KÄ—P PAÅ¡VįSTI (3)
Å indÄ—n prisminkim „Sanovinių kupiÅ¡kÄ—nų vesÄ—lių“ kÅ«rÄ—jus – poprastus, darbÅ¡Äius ir Å¡viesius žmonas, pÄ—rskaitykim trumpas iÅ¡traukÄ—las, kÄ—p jÄ— mokinos. VIRSMA BULBIENį, VIRSMA BULBÄ—NALį (1)
Bulbakasys paskutinis rudenio lauko dorbas. Artojas bulbų vagas ordavo, o kasÄ—jai, pasiskyrį po vogų, jas kosdavo. Do iki I pasaulinio karo bulbas kosdavo klÅ«pom, pasklojį ryzų ar maišų, bulbas iÅ¡ žėmas iÅ¡varsdavo gÄ—lažiu apkaustytu lazdu ar runkom. VÄ—liau kosa staÄiom su keturnagi kaponi. Parvažtas namo bulbas supildavo kamoroj doban ar skliapan, maltuvan. Dadavo ir kopÄiun. KopÄių pildavo kur sausasna, aukÅ¡tasna vieta, iÅ¡klodavo Å¡iaudais, apipildavo storai žėmam, įstatydavo iÅ¡ lintų sukoltų kaminÄ—lį. Žiemų jį užkiÅ¡davo Å¡iaudais. Va kokÄ— yr grožūs pasokymai „KupiÅ¡kÄ—nų žodyni“ apÄ— kopÄių: vienimat Palavanalaj po patieÅ¡imo (atlaidų) nukasa bulbas ir sukapÄiovo, ir suÅ¡uto; kadu jau pradÄ—jo kopÄiun pilt bulbas, o tÄ—p taigi maltuvaj, aruodi, pÄ—rkuri, negi šųla; saklai tai kavojo bulbas kopÄiuj; vaikai dÅ«ko dÅ«ko ir nuÅ«riojo no kopÄiaus žemas. O KAD TAU BALA, KÄ—P IÅ¡Ä—JO! (0) 2013−08−24 Yr tokia sakma apÄ— prigÄ—rusį vaikų. Seniau sakydavo, kad tik gimus vaikÄ—liui, toj lauma ažlaimÄ—ja, koks bus jo gyvÄ—nimas, kiek matų gyvins ir kokiu smerÄiu mirs. VÄ—nai motinai, sÅ«nui gimus, lauma pasokius: Å¡itas vaikÄ—lis tuos ir tuos matuos, tų ir tų dienų ir valundų prigers Å¡ulny. KÄ— atajo tÄ— matai, tavas Å¡ulnį apkolįs storu odu. Užėjįs smarkus lietus. Unt odos įdubimo prilijį. Tasai vaikas padÄ—jįs golvų vandeny ir prigÄ—rįs. 2013−08−17 Baudžiavos ÄÄ—sais amatų kaimi nedaug tabuvo. Tik kÄ— pradÄ—jo augt mÄ—stÄ—liai, dvarai, atsirodo daugiau amatnykų. AR DO KALBAM KUPIÅ¡KENCKAI? (2)
Soko, neraikia girtis paÄiom, ale gi pasdidžiuot norias, kad kupiÅ¡kÄ—nų tarmaj yr daugyba žodžių ir pasokymų, katrų nežino kiti rytų aukÅ¡taiÄiai. Laikai mainos, prapuola daiktai – labai gailu, kad ir jų vardai ažsimirÅ¡ta. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 084 954 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
