TIKRA žEMAITÄ—, Å¡AKNIS įLEIDUSI MÅ«Sų KRAÅ¡TE  (5)

2015−03−07

Tauragiškė Tamara Bridikienė jau nebeįsivaizduoja, kad galėtų gyventi kitur. Gyvenimo džiaugsmu trykštanti moteris su vyru Edmundu gyventi į Kupiškį atsikėlė prieš 35 metus. Čia užaugo jų vaikai. Buvusios rajono statybos organizacijos (RSO) kontoros pastate įsikūrusi šeima puoselėja savo namus, jų aplinką ir labai džiaugiasi, kad turi daugybę draugų. „Kupiškyje gyventi man labai gera“, – tvirtina linksma, komunikabili žemaitė.

TAUTINÄ™ DVASIÄ… STIPRINANčIOS MUZIKOS Å¡ALTINIAI TRYÅ¡KO IR TREMTYJE  (0)

2015−02−21

Muzikos galia bene labiausiai gali suvirpinti žmogaus sielos gelmes, suteikti dvasios stiprybės, praskaidrinti kasdienybę, išsaugoti tautinę tapatybę. Tai ne šiaip lyrinis nukrypimas, bet gryna tiesa, kurią byloja mūsų tautos Sibiro tremtinių gyvenimo istorijos. Šiai temai buvo skirtas renginys, vykęs vasario 6 d. Kupiškio etnografijos muziejuje.
Tądien čia surengta konferencija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių muzikavimui Sibire prisiminti. Taip pat buvo pristatyta Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės knyga „Lietuviai ir muzika Sibire“, fotografijų paroda „Liaudies muzikantas Jurgis Stankevičius“. Skambėjo liaudiškos melodijos, atliekamos „Kupkėmio“ ir Kirdų šeimos, klausytasi iškilių kupiškėnų muzikos įrašų.

SUTUOKTINIAI ATLAIKÄ— VISUS GYVENIMO SUNKUMUS  (2)

2015−02−07

Žemaitis, iš Šilalės kilęs Zigmas Armonas, gerai pažįstamas daugeliui kupiškėnų. Vyras ilgus metus vadovavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kupiškio rajono filialui. 36 metus mūsų krašte gyvenantis Z. Armonas drąsiai galėtų vadintis kupiškėnu. Kartu su juo į Lietuvą iš Rytų Sibiro, Ust Ilimsko miesto, atvykusi žmona Vera – rusų tautybės. Puikiai lietuviškai šnekanti moteris čia irgi sava. Liepos mėnesį pora švęs safyrines vestuves, kartu Armonai – jau 45 metus. Vienas kitą per dantį patraukdami jie sutartinai tvirtina, kad laimingo šeimyninio gyvenimo receptas – mokėti prisitaikyti vienam prie kito ir užgriuvus bėdoms ar sunkumams nepasiduoti.

SINAGOGOS GATVÄ—JE GYVENIMAS TEKA įPRASTA VAGA  (4)

2015−01−24

Mažytė Sinagogos gatvelė pačiame Kupiškio miesto centre – unikali istorinio paveldo dalis. Ši gatvė neatsiejamai susijusi su žydų tautos istorija. Jau rašėme apie tai, ką ji mums mena. O kokia Sinagogos gatvelė dabar? Kokie žmonės čia gyvena? Ar jų atmintyje išlikę prisiminimų nuotrupų?

KUPIÅ¡KÄ—NIÅ¡KOS SENYBÄ—S DEIMANčIUKAI  (0)

2015−01−24

Sausio 20 d. Kupiškio kultūros centro vitražų salė buvo pilnutėlė žiūrovų. Čia vyko Etnografinių regionų metų atidarymo šventė „Kupiškėnų senybas teisyba“.
Ją surengė Kupiškio etnografijos muziejus ir Kupiškio kultūros centras.

PASLAPTINGA GATVELÄ—, MENANTI MIESTO PRAEITį  (1)

2015−01−17

Kupiškio krašte seniau gyveno ir iki šiol yra išlikę įvairių tautų palikuonių – žydų, rusų, lenkų. Savo miesto praeitimi besididžiuojantys kupiškėnai čia atvykusius svečius dažnai veda į vieną seną, trumpą gatvelę, kurios viena dalis tebėra tokia, kokia ir buvo kadaise – grįsta akmenimis. Tai – Sinagogos gatvė, iki šiol menanti tuos laikus, kai čia gyveno žydai.

SU HUMORO GAIDELE APIE LIETUVOS ETNOGRAFINIUS REGIONUS  (1)

2015−01−17

Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais. Ir visos Europos Sąjungos regioninės politikos viena iš svarbiausių krypčių yra siekis išsaugoti regionų istorinį ir kultūrinį savitumą. Matyt, Lietuvos politikus labiau susirūpinti etnine kultūra paskatino ir praėję Tarmių metai. Tarmėms skirtų renginių metu paaiškėjo, kad reikia dar daug ką nuveikti, norint išsaugoti etninį savitumą ir tapatumą.
Šiai temai šiemet daug dėmesio skirs ir „Kupiškėnų mintys“. Pirmoji mūsų pašnekovė Alma Pustovaitienė, Kupiškio kultūros centro folkloristė, Kupiškio rajono etninės kultūros plėtros tarybos pirmininko pavaduotoja. Su ja pasikalbėjome apie Lietuvos regionus, jų panašumus ir skirtumus.

    1    2    3