 |
|
|
2025 m. gruodžio 19 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Įkainiai |
Skaitytojų atsiliepimai
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol atsiliepimas bus matomas.
Iš viso yra 64860 atsiliepimų (3243 psl.). 23880. 00000 (2010-07-23 11:57 IP: 78.63.87.244) atsibodo gal kas juokeli ismes, nes jusu politika uzknisa 23879. tam beraÅ¡Äiui IP: 86.100.126.109 (2010-07-23 11:41 IP: 84.15.159.251) tamsta ne moksleivis bet sÄ—dintis kupiÅ¡kio valdžioje, nes Å¡ioje kaip tik ir yra visi beraÅ¡Äiai. Taip kad nuspÄ—ti iÅ¡ komentarų galima, kai pradeda dÄ—t copy/paste iÅ¡ nervų kad apie juos raÅ¡oma, arba nebežino kaip bepykt kad iÅ¡mÄ—tys po rinkimų - ne mÅ«sų eilinių kupiÅ¡kÄ—nų problemos. PasÄ—dÄ—jot- dabar pralÄ—ksit. O jei nepralÄ—ksit- sÄ—dÄ—sit su tom paÄiom moÄiutÄ—m ir seneliais, kurie jums deja algų nemokÄ—s.EsmÄ—j kai artÄ—ja galas- tau nervai paÅ¡lyja. Na vÄ—lgi tavo problemos. 23878. Ip-109-am (2010-07-23 10:51 IP: 82.135.134.18) Matosi,kad esi moksleivis ir beraðtis, kas mokykloje dëto lietuviø kalbà? "lygonis" raðai su "Y' ilgaja, ir ðeip daug klaidø......Prie mariø nesiûlyk eðeriukø gaudyti, nes ten klerkø tvoros ir negalima net prieiti, nebent Jaruðevièiaus sliekyne-sliekø rinkti, ale kaþin ar mokës?......Oj nevadink kitø ligoniais, ar neágaliais, nes likimas atsuks kità ðonà ir per sekundæ pats neðiosi pampersus, kai uþlëks kokia maðina, ar pats vairuodamas iðsitëkði......Dabar supratau, kad esi klerkø atþala ir raðinëji erzindamas internautas, bet ðunio balsas- dangun neina, o su tavo smegenëlëmis l. prastai, kai lauke-33 , o tau vaidenasi Kalëdos, nu geras.....nusipaistai juodai, eik prie savo klerkø mariø ATSIVESINTI, NES PERDEGEI che che che........ 23877. Uzsienietis (2010-07-23 10:19 IP: 82.10.202.167) Na ir lygis cia pas jus :) 23876. visiems kuriems skauda kurie cia dergesi ant valdzios! (2010-07-23 10:10 IP: 86.100.126.109) Gerbiami internautai, jei Jums skauda ar siaip pavydu, kad vieni ar kiti valdzioje sedi, tai geriau eikite pavalgyti uogu ar siaip darzoviu, gal koki eseriuka is mariu susizvejokite ir bus gerai, o tiems kuriems jau per velu prasome kreiptis i gydytojus, jie pagelbes i padsauli zvelgti placiau....... <br>Visiemskitiems kurie tik skaito, siulyciau neskaityti, nes cia raso lygoniai ir visi kiti iskrypeliai, kiuriems pavydu, bet nieko negali padaryti nes yra tie rasytojai-skundikai neigalus visuomeniniame gyvenime:))), tad belieka atsisveikinti ir pasveikinti kuriems dar yra smegenu:)))......nors paskaicius mintis smegenu Kupiskyje vis mazeja:)))))............... <br>sekmes skundikams ir siaip internetiniams impotentams, kurie cia varo visokias mintis apie savo isrinkta valdzia:)))))) 23875. durneliui IP: 86.100.126.109 (2010-07-22 23:43 IP: 84.15.161.210) is kokios psichiatrines pabegai????. Ar nervai taip palaidi kad tikrai ko gero sizofrenija dziovina tau smegenis? 23874. (2010-07-22 22:51 IP: 89.116.236.25) Keisti redakcijos internetinio puslapio koreagatoriai, Å¡eip iÅ¡trina jei kÄ… ne taip palieÄia, o Äia kažkas tyÄiojasi ir viskas gerai.... Na gal atostogauja... 23873. Pagaliau (2010-07-22 22:25 IP: 86.38.47.169) Pagaliau nors vienas normalus komentaras atsirado! 23872. (2010-07-22 22:02 IP: 78.63.121.28) Pasaka "Kaip miÅ¡ke žvÄ—rys gyvena" <br> <br>Eina vilkas per miÅ¡kÄ… ir žiÅ«ri - miÅ¡ke, kur buvo pati gražiausia giraitÄ—, tvora stÅ«kso. Prieina arÄiau vilkas ir matoi, kad tvora neleidžia jam pereiti į tÄ… giraitÄ™, kur jis eina... Kur stÅ«kso... Kur tvora aptverta... Ten, kur pievelÄ— ir jis negali praeiti...Galvoja, kas Äia dabar pasisavino lopinÄ—lį miÅ¡ko žemÄ—s. Eina pas lapÄ™. Sako: "lape lape, ar matai, kokia tvora aptverta aikÅ¡telÄ— mÅ«sų mÄ—gstama, kur mes su tavim pirmÄ… kartÄ… dulkinomÄ—s" (vilkas visada dulkinasi su lape, tik apie tai niekas nekalba). <br>Lape sako: "eik tu, pydare. Ten gi meÅ¡kai už nuopelnus miÅ¡kui, iÅ¡skyrÄ— miÅ¡ko savivaldybÄ— lopinÄ—lį žemÄ—s urvo statybai.". Vilkas sako: "jops... kaip Äia dabar. Negali bÅ«ti. AÅ¡ gi irgi nusipelnÄ™s miÅ¡kui. AÅ¡ va ir tave padarau, <br>lapute, ir zuikiui vaikus pasaugau, ir Å¡iaip nieko blogo... .už miÅ¡ko nepriklausomybÄ™ kovojau". "A tu,- sako lapÄ—,-"tu bedantis durniau. ReikÄ—jo savo laiku kaip meÅ¡ka padaryti - patekti į miÅ¡ko žvÄ—rių aukÅ¡ÄiausiÄ…jÄ… tarybÄ… ir gražiai kalbÄ—ti". Vilkas nuliÅ«do, supyko ir iÅ¡sitraukÄ— laikraÅ¡ti. O laikraÅ¡tyje "MiÅ¡ko Rytas" paraÅ¡yta, kad už nuopelnus miÅ¡kui meÅ¡kai, lapei ir zuikiui studentui iÅ¡skirti patys gražiausi sklypai miÅ¡ke. Ir tik vienas <br>vilkas liko be sklypo. Galvoja, kaip Äia yra. Ir toks siutas paÄ—mÄ— vilkÄ… (nes vilkas žurnalistu dirba), taip pikta paliko. Tad ir galvoja sau vilkas: "nu kaip Äia dabar yra... Kitiems duoda sklypus, o man neduoda". Eina miÅ¡ku ir žiÅ«ri - miÅ¡ke Povilas Gylys vaikÅ¡to ir kÄ… tik kelnes uzsisegÄ—, nes myžo, matyt. Na vilkas ir sako: "klausykite, ponas Gyly, nu vat jÅ«s žmogus iÅ¡ miesto. Vat ar gali bÅ«t tokia teisybÄ—, kad pas mus miÅ¡ke geresniems žvÄ—rims duoda miÅ¡ko gabalÄ…, o kitiems neduoda". Povilas Gylys norÄ—jo atsakyti kažkÄ…, bet labai jam panižo bakenbardai, nes, matyt, labai daug neÅ¡varumų ten susirenka, tai pradÄ—jo kasytis bakenbardus savo ir bakenbardai užsidegÄ—. Tai Povilas Gylys, nÄ— žodžio nepasakÄ™s, tik rÄ—kdamas iÅ¡bÄ—go iÅ¡ miÅ¡ko. Tai vilkas galvoja: "tai kad aÅ¡ nieko nesuprantu, kas Äia vyksta". PaÄ—mÄ— jis laikraÅ¡tį, paÅ¡iko gerai ir iÅ¡siÅ¡luostÄ— su tuo laikraÅ¡Äiu savo subinÄ™. <br> <br>TOKIA TAD PASAKA, VAIKAI. O DABAR VISI MARÅ MIEGOT... 23871. ??? (2010-07-22 18:20 IP: 78.63.143.106) gal zinot koki ukinika apvoge kupiskio rajone sianakt? 23870. (2010-07-22 17:49 IP: 78.63.75.143) gryna tiesa, o psichiatras gi atostogauja.... 23869. (2010-07-22 17:42 IP: 78.63.150.61) o siaube ka padare karsciai. Panasu kad stogas kazkam rimtai pavaziavo jau kucios ir kaledos vaidenasi.......uzuojauta........ 23868. ne tavo ir nereikalas (2010-07-22 09:37 IP: 78.63.36.229) Uzkniso kupiskio bankas... visi zmones pradejo ten dejuot belaukiant,2 dirbancios,o eiles nemazos,o dar kai ateina koks 415 nr net nesulauki ,tai kam is vis tas paliktas jei kaip durnei po 1h turim laukt arba po 2h.... 23867. mirka (2010-07-22 08:44 IP: 89.190.96.197) uzdarykit ta sveciu knyga ir pasibaigs ir nebebus kur debilams reikstis 23866. (2010-07-21 22:24 IP: 94.228.219.141) ei, sekly, morka. Googlen nukopinti IPÄ„ sugeba net mažameÄiai. O tu kuo Äia dedies.? IPUS pasikeisti nesunku, bet kas tau įdÄ—s naujas smegenis? Nes senosios jau sudžiÅ«vo nuo karÅ¡Äio. Ä®sivaizduoji kažkÄ… susekÄ™s ane? eik sau, koks gudras sau atrodai, bet visiems juokas iÅ¡ tavÄ™s ima. sekmÄ—s sekant IPÄ„. 23865. CITY IP-109 (2010-07-21 20:12 IP: 82.135.134.18) Arba girtas arba durnas-eik pas daktarus. iÅ¡sitirk galvÄ…, Äia jau kažkas su smegenÄ—lÄ—mis negerai uj juj jui, che, che, che......... 23864. SVENTES (2010-07-21 19:39 IP: 86.100.126.109) MÅ«sų Å¡ventÄ—s ir paproÄiai <br> <br>KÅ«Äios <br> <br> KÅ«Äioms ruoÅ¡iamasi visÄ… dienÄ…. Valomi namai, ruoÅ¡iami valgiai, stengiamasi pagaminti valgių ir pirmajai KalÄ—dų dienai. ŽmonÄ—s pasninkauja. Å ios tradicijos lietuviai laikosi ir dabar, nors pasninkas yra BažnyÄios panaikintas - galima valgyti kiek nori kartų ir su mÄ—sa. Seniau buvo sakoma, kad KÅ«Äiose visÄ… dienÄ… tegalima suvalgyti saujÄ… virtų žirnių ir atsigerti vandens. Tik maži vaikai, ligoniai ir seni senutÄ—liai galÄ—davo kiek daugiau valgyti. <br> <br> Nors oficialaus pasninko nÄ—ra, bet, norÄ—dami laikytis lietuviÅ¡kų KÅ«Äių tradicijų, turÄ—tume tÄ… dienÄ… nevalgyti su mÄ—sa. YpaÄ svarbu, kad kÅ«Äių vakarienÄ—je nebÅ«tų jokių mÄ—siÅ¡kų valgių, nes jos nebegalÄ—sime vadinti kÅ«Äiomis, o tik paprastomis vaiÅ¡Ä—mis, kurias galime bet kurį vakarÄ… paruoÅ¡ti. <br> <br> KÅ«Äiose reikia labai gerai iÅ¡valyti visus namus, pervilkti lovas Å¡variais skalbiniais, o prieÅ¡ vakarienÄ™ visi Å¡eimos nariai iÅ¡simaudo, persirengia Å¡variais drabužiais. KÅ«Äių vakarienei stalas paruoÅ¡iamas taip: ant pliko stalo dedamas glÄ—belis smulkaus Å¡ieno, kuris iÅ¡skirstomas lygiu sluoksneliu po visÄ… stalo pavirÅ¡ių. Tai turi mums priminti, kad JÄ—zus gimÄ— tvartelyje ir gulÄ—jo Ä—džiose ant Å¡ieno. Stalas su Å¡ienu užtiesiamas visiÅ¡kai balta staltiese, iÅ¡dÄ—stomos lÄ—kÅ¡tÄ—s ir papuoÅ¡iama žvakÄ—mis, eglių Å¡akelÄ—mis. Netinka ant kÅ«Äių stalo žydinÄios gÄ—lÄ—s, o ypaÄ raudonos ar baltos poinsetijos, kurios taip mÄ—gstamos KalÄ—dų metu kai kuriuose kraÅ¡tuose. Viduryje stalo dedama lÄ—kÅ¡telÄ— su tiek paplotÄ—lių ("plotkelių"), kiek bus žmonių prie stalo. Kai kuriose Lietuvos vietose Å¡iuos paplotÄ—lius vadindavo Dievo pyragais, nes jie buvo gaunami iÅ¡ parapijos ir juose įspausti vaizdai iÅ¡ Å v. RaÅ¡to, susijÄ™ su JÄ—zaus gimimu. Nors "plotkelÄ—" buvo populiarus ir žinomas vardas, taÄiau žodis yra slaviÅ¡kas skolinys. Geriau sakyti "paplotÄ—lis", "plokÅ¡tainÄ—lis", "Dievo pyragas", arba ir "kalÄ—daitis". <br> <br> KÅ«Äių vakarienei stengiasi visi Å¡eimos nariai susirinkti į namus, net ir iÅ¡ tolimesnių vietovių. Tai ne tiek vakarienÄ—, kiek Å¡venta Å¡eimos apeiga, suartinanti Å¡eimos narius, suriÅ¡anti visus, sustiprinanti Å¡iltus Å¡eimyninius ryÅ¡ius. Jeigu tais metais kuris Å¡eimos narys yra mirÄ™s arba negali vakarienÄ—je dalyvauti (tik dÄ—l labai rimtų priežasÄių), paliekama tuÅ¡Äia vieta prie stalo. <br> <br> Ant stalo vis tiek dedama lÄ—kÅ¡tÄ—, pristatoma kÄ—dÄ—, bet nededama Å¡aukÅ¡tų, peilių, Å¡akuÄių. Ant lÄ—kÅ¡tÄ—s statoma maža žvakelÄ—, kuri uždegama vakarienÄ—s metu. Tikima, kad mirusiojo Å¡eimos nario vÄ—lÄ— dalyvauja kÅ«Äiose kartu su visais. <br> <br> Seniau pagrindinis kÅ«Äių patiekalas buvo miÅ¡inys iÅ¡ įvairių Å¡utintų grÅ«dų: kvieÄių, miežių, avižų, žirnių, pupų. TÄ… miÅ¡inį vadindavo "kÅ«Äia". Jis buvo valgomas su medumi, atskiestu virtu, Å¡iltu vandeniu. Pats žodis "kÅ«Äia" yra kilÄ™s iÅ¡ gudų kalbos ir reiÅ¡kia džiovintų grÅ«dų koÅ¡Ä™. <br> <br> Ant kÅ«Äių stalo dedama 12 valgių, nes JÄ—zus turÄ—jo dvylika apaÅ¡talų. Visi valgiai yra tik pasninkiniai: žuvis, silkÄ—, Å¡ližikai su aguonų pienu, kisielius, džiovintų vaisių sriuba (kompotas), žieminių ir džiovintų daržovių miÅ¡rainÄ—, grybai, virtos bulvÄ—s, rauginti kopÅ«stai (aiÅ¡ku, virti be mÄ—sos), duona. Laikantis lietuviÅ¡kų kÅ«Äių tradicijų, turÄ—tume valgyti tik tuos valgius, kurie buvo valgomi kÅ«Äių metu Lietuvoje, o Å¡viežius vaisius, Å¡viežias daržoves, egzotiÅ¡kus jÅ«ros gyvius ir pan. palikti kitų vaiÅ¡ių stalui. Reikia nepamirÅ¡ti, kad Lietuva yra Å¡iaurinÄ—s Europos kraÅ¡tas, kuriame žiemos metu neauga agurkai, pomidorai, vynuogÄ—s ir t.t. ŽmonÄ—s, kurių gyvenime susiformavo kÅ«Äių tradicijos, apsieidavo su maisto produktais, paruoÅ¡tais vasaros ir rudens laiku, džiovintais, raugintais ar kitaip iÅ¡laikytais žiemai. <br> <br> Taip pat nereikÄ—tų nusileisti vaikų zirzimui, kad tokie valgiai jiems neįprasti, neskanÅ«s. PaaiÅ¡kinus kÅ«Äių vakarienÄ—s reikÅ¡mÄ™ ir ramiai pastebÄ—jus, kad visi valgys tik tai, kas ant stalo padÄ—ta, Å¡ios problemos bus iÅ¡vengta, arba ji bent sumažinta. <br> <br> Kai kuriose Lietuvos vietose ant kÅ«Äių stalo buvo dedami obuoliai, nes gruodžio 24 d. yra Adomo ir Ievos vardo diena. Obuoliai primindavo pirmuosius mÅ«sų tÄ—vus, per kurių nuodÄ—mÄ™ žmonija nukentÄ—jo, o per Naujosios Ievos-Dievo Motinos Marijos nuolankumÄ… Dievo planams, pasaulis buvo atpirktas. <br> <br> Kai padangÄ—je sužiba pirmoji žvaigždelÄ—, visi renkasi prie kÅ«Äių stalo. Jeigu dangus debesuotas, tai vakarienÄ— pradedama, tÄ—vui arba seneliui pasakius, kad laikas valgyti. Visiems susirinkus prie stalo, sukalbama malda. Tuomet tÄ—vas paima vienÄ… paplotÄ—lį ir iÅ¡tiesia Å¡eimos motinai, linkÄ—damas jai linksmų, gerų KalÄ—dų. "Dieve, duok ir kitų visiems kartu sulaukti", atsako motina ir atsilaužia gabaliukÄ… paplotÄ—lio. Ji taip pat duoda tÄ—vui atsilaužti savo paplotÄ—lio. Po to tÄ—vas kiekvienam Å¡eimos nariui, arba kiekvienam esanÄiam prie stalo, iÅ¡tiesia savo paplotÄ—lį. Taip padaro ir motina. Po jų visi vakarieniautojai pasikeiÄia linkÄ—jimais ir paplotÄ—lių kÄ…sniukais. Reikia žiÅ«rÄ—ti, kad nÄ— vieno neaplenktum ir tavÄ™s niekas neaplenktų, nes tai reiÅ¡kia didelÄ™ nelaimÄ™, o gal ir mirtį ateinanÄiais metais. Laužiant paplotÄ—lį, visi stengiasi atsilaužti didesnį gabalÄ…, negu lieka laikanÄiajam. Tuomet laužanÄiojo metai bus geresni. Laikantysis saugoja, kad nenulaužtų didelio gabalo, nes gali jo "laimÄ™ nulaužti". <br> <br> Jeigu ant stalo dedami obuoliai, tai po paplotÄ—lio laužymo motina paima vienÄ… obuolį, supjausto į tiek dalių, kiek yra vakarieniautojų, ir pirmÄ…jį gabalÄ—lį duoda tÄ—vui. Tuo prisimenamas pirmųjų tÄ—vų nupuolimas: kai Ieva davÄ— obuolį Adomui, o tas jį Ä—mÄ— ir valgÄ—. Paskui obuolio gabalÄ—liai iÅ¡dalinami vakarieniautojams. <br> <br> Kitų valgių valgymo eilÄ— nenustatyta: valgo, kÄ… kas nori, bet labai svarbu bent paragauti kiekvieno valgio. Kas aplenkia kÅ«Äių valgius, tas nesulauks kitų KÅ«Äių. <br> <br> KÅ«Äių vakarienÄ—s metu užsilaikoma ramiai, rimtai, per daug nekalbama, nejuokaujama ir nevartojama alkoholinių gÄ—rimų. Jeigu kam bÅ«tinai reikia užsigerti, tai geriamas vanduo, naminÄ— gira, vaisių sultys. VakarienÄ™ pavalgius, neskubama nueiti nuo stalo: kas pirmas atsikels kam nors nebaigus valgyti, pirmas ir mirs. Å eima pasilieka sÄ—dÄ—ti, nuotaika truputį praÅ¡viesÄ—ja, daromi bÅ«rimai ir spÄ—liojimai apie ateinanÄius metus, sveikatÄ… ir laimÄ™, meilÄ™ ir t.t. KÅ«Äių vakaras labai turtingas bÅ«rimais. <br> <br> Pasibaigus bÅ«rimams, Å¡eima renkasi prie KalÄ—dų eglutÄ—s. Labai graži tradicija yra bendras kalÄ—dinių giesmių giedojimas ir Å v. RaÅ¡to iÅ¡traukos apie Kristaus gimimÄ… skaitymas. Paprastai skaito vyriausias amžiumi Å¡eimos narys. Jeigu tebeturime savo tarpe senelių (arba tÄ—vų), kurie gimÄ™ ir augÄ™ Lietuvoje, prie eglutÄ—s papraÅ¡ykime, kad papasakotų, kaip jie Å¡ventÄ— KalÄ—das, kai dar buvo maži ir gyveno savo tÄ—vynÄ—je. BÅ«tų gražu, kad visÄ… Å¡eimyniÅ¡kÄ… programÄ… prie eglutÄ—s įsiraÅ¡ytume į juostelÄ™ arba vaizdajuostÄ™, o paskui užraÅ¡ytume datÄ… ir pasidÄ—tume. Ji bus labai brangi, kai vaikai užaugs, o senelių galbÅ«t jau nebeturÄ—sime savo tarpe. <br> <br> KalÄ—dų dovanos ir KalÄ—dų senis Lietuvos nepriklausomybÄ—s laikais tebebuvo gana nauji dalykai. AnksÄiau žmonÄ—s KalÄ—das Å¡vÄ™sdavo ne dÄ—l dovanų, bet dÄ—l to, kad tai Dievo SÅ«naus gimimo diena. KÅ«Äių vakarienÄ—s, bendros maldos, pabendravimo su savaisiais visiÅ¡kai užteko, kad įsivieÅ¡patautų Å¡ventiÅ¡ka nuotaika. TaÄiau vÄ—lesniais laikais prisidÄ—jo ir kiti priedai, kuriuos esame pratÄ™ matyti svetimuose, nekrikÅ¡ÄioniÅ¡kuose kraÅ¡tuose: eglutÄ—s, dovanos, blizguÄiai, KalÄ—dų seniai. <br> <br> Kai Lietuvoje jau buvo puoÅ¡iama eglutÄ— ir tikimasi dovanų, vaikai tas dovanas turÄ—jo "užsidirbti". AtÄ—jÄ™s KalÄ—dų senelis reikalaudavo, kad vaikai atliktų trumpÄ… programÄ—lÄ™. Kiekvienas vaikas pasirodydavo, kaip mokÄ—davo: vieni deklamuodavo, kiti padainuodavo, paÅ¡okdavo, pagrodavo kokiu instrumentu. Jeigu KalÄ—dų senelis pats neateidavo į namus, vaikai vis tiek turÄ—davo pasirodyti, nes Senelis "viskÄ… mato", taigi ir juos matys. Pasidalinus dovanomis, vaikai paprastai eidavo gulti, o suaugusieji bÅ«tinai važiuodavo į PiemenÄ—lių miÅ¡ias (kitur dar vadinamas Bernelių miÅ¡iomis). <br> <br> ÄŒia verta paminÄ—ti, kad KalÄ—dų metu Lietuvoje gili žiema. Laukai padengti spindinÄiu sniegu, upeliai, upÄ—s, ežerai po ledu. Kaimo keliai taip pat užsnigti, todÄ—l žmonÄ—s daugiausia važinÄ—davo rogÄ—mis. KalÄ—dų naktį prie arklių pakinktų buvo prikabinami skambaliukai: vienur tik po vienÄ… ar du, kitur jų virtines; vienur mažuÄiai, plonabalsiai varpeliukai, kiti - visai geri skambalai. Tuomet iÅ¡ visų pusių, iÅ¡ visų kraÅ¡tų KalÄ—dų naktis prisipildydavo varpelių skambÄ—jimo: arti - toli; Å¡velniai - garsiai… ...Visas paslaptingas, tylus Kristaus Gimimo nakties oras virpÄ—davo nuo nesibaiganÄio žvangÄ—jimo, Å¡liaužanÄių rogių Å¡lamÄ—jimo ir KalÄ—dų džiaugsmo. <br> <br>KalÄ—dos , KÅ«Äios ... <br> <br>Bendrai <br> <br> Žemdirbio kalendoriuje didžiausia metinÄ— žiemos Å¡ventÄ— yra KalÄ—dos – gruodžio 25-oji. Pats terminas lietuvių Å¡ventes mininÄiuose Å¡altiniuose pasirodÄ— tiktai XVI-XVII a., taÄiau kalbininko K. BÅ«gos nuomone žodis KalÄ—dos iÅ¡ lotyniÅ¡kojo calendae per rusus Å¡ia fonetine forma ir prasme į lietuvių kalbÄ… pateko ne anksÄiau kaip antroje XII a. pusÄ—je. Platesnių žinių apie KalÄ—dų apie KalÄ—dų Å¡venÄių paproÄius Žemaitijoje pateikia XIX a. pradžios autoriai J. Pabrėža, S.Daukantas, M. ValanÄius XIX a. vidurį ir antrÄ…jÄ… pusÄ™ lieÄia M. Katkaus ir ŽemaitÄ—s liudijimai. <br> <br> Daug senosios pasaulėžiÅ«ros pÄ—dsakų yra iÅ¡ žmonių lÅ«pų užraÅ¡yta XIX a. pabaigÄ… – XX a. pradžiÄ… pasiekusiuose tikÄ—jimuose, bÅ«rimuose ir kitoje tautosakinÄ—je medžiagoje. KrikÅ¡Äionims KalÄ—dos yra Kristaus gimimo prisiminimas (juk ir mÅ«sų kalendoriuje metai skaiÄiuojami nuo Kristaus gimimo). LiaudiÅ¡kuose Å¡ios Å¡ventÄ—s paproÄiuose labai ryÅ¡kÅ«s vienų kalendorinių metų pabaigos ir rÅ«pesÄio bÅ«simaisiais metais, darbų sÄ—kme ir Å¡eimos ateitimi bruožai. Vadinasi, KalÄ—dos yra dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandÅ«ra, slenkstis tarp kurį laikÄ… trukusių gamtos sunykimo, niÅ«riojo, tamsiojo metų laiko ir Å¡viesos pergalÄ—s prieÅ¡ naktį , laipsniÅ¡kojo gamtos atgijimo. Žmonių supratimu, toje prieÅ¡ingų gamtos jÄ—gų - tamsos ir Å¡viesos, mirties ir gyvenimo – kovoje dalyvauja visas kosmosas, gyvieji ir mirusieji. Žmogus savo veiksmais įsijungia GÄ—rio pusÄ—je, stengdamasis užsitikrinti jų pagalbÄ… ir palaimÄ… savo Å¡eimai, Å«kiui. ÄŒia ir glÅ«di Å¡ios Å¡ventÄ—s paproÄių ir apeigų prasmÄ—. Skirtingai nuo daugelio kitų kalendorinių Å¡venÄių, KalÄ—dos praktiÅ¡kai susideda iÅ¡ dviejų skirtingos semantikos Å¡venÄių – iÅ¡vakarių dienos, vadinamos KÅ«Äiomis, KÅ«Äia ir KalÄ—dų. <br> <br> XX a. pradžioje KalÄ—das Å¡vÄ™sdavo tris dienas, neskaitant po to Ä—jusių “šventvakarių†iki pat sausio 6 dienos – Trijų Karalių bažnytinÄ—s Å¡ventÄ—s. <br> <br> KÅ«Äios, kÅ«Äia <br> <br> K. BÅ«ga yra įrodÄ™s, kad lietuvių protÄ—viai žodį “kÅ«Äia†dar XII a. per slavus yra pasiskolinÄ™ iÅ¡ senovÄ—s graikų (tÄ… paÄiÄ… prasmÄ™ turi graikiÅ¡kas žodis “kukkiaâ€). Tai patiekalas iÅ¡ aguonų, kvieÄių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų biÄių medumi ir skirtas pavaiÅ¡inti į puotÄ… pakviestoms protÄ—vių vÄ—lÄ—ms. Tai aukos patiekalas, dažniausiai valgomas paÄių aukotojų. Ankstyviausias Å¡altinis, kuriame buvo paminÄ—tos lietuvių Å¡venÄiamos KÅ«Äios, tai Volfenbiutelio PostilÄ— – prie 1573 m. sudarytas lietuviÅ¡kų pamokslų rinkinys, XIX a. pabaigoje surastas Vokietijoje, Volfenbiutelio miesto bibliotekoje. Å altinyje kalbama apie tai, kad lietuviai buria “su kÅ«Äiomis, su žirniais, kvieÄiais, maiÅ¡ytais su medumi, norÄ—dami apsiginti nuo velnių ir perkÅ«noâ€. Tai paliudija ir M. Pretorijus, sakydamas: “KÅ«Äių vakarÄ… lietuviai visų gyvulių tvartuose barsto žirnių ir kvieÄių, kad gerai sektųsi gyvuliai. KalÄ—dų dienÄ…, eidami į bažnyÄiÄ…, pasiima žirnių ir kvieÄių, o, grįžę namo, atiduoda žąsims ir viÅ¡tomsâ€. KvieÄiai ir žirniai – labai svarbi KÅ«Äios sudÄ—tinÄ— dalis. KalÄ—dos – tai bažnytinÄ— Å¡ventÄ—, o KÅ«Äios – namų Å¡ventÄ—, tiksliau net ne Å¡ventÄ—, o pasiruoÅ¡imas Å¡ventam vakarui, ritualinei vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas yra “kÅ«Äiaâ€. <br> <br> Sunkių darbų tÄ…dien nedirba. Moterys tvarkosi pirkioje, ruoÅ¡ia valgius KalÄ—doms ir KÅ«Äių vakarienei. Vyrai priskaldo malkų, kad užtektų kuro visas Å¡venÄių dienas, pasiruoÅ¡ia paÅ¡arų gyvuliams, aptvarko kiemÄ… ir visus sodybos paÅ¡alius, Å¡iaudais, per kuriuos moterys nukoÅ¡Ä— žirnius, apraiÅ¡ioja obelis, kÅ«rena pirtį. Vakarop, pirma vyrai, pojų moterys prausiasi pirtyje, persirengia Å¡variais marÅ¡kiniais, Å¡ventiniais virÅ¡utiniais drabužiais. Suvalkijoje XVIII a. pirtys buvo panaikintos, todÄ—l per KÅ«Äias Äia visi bÅ«tinai prausdavosi priÅ¡ildyto vandens kubiluose. Moterys Å¡armu iÅ¡trenka vyrams galvas, numazgoja jiems nugaras. Tai irgi Å¡ventinis ritualas. TÄ… dienÄ… sausas pasninkas, todÄ—l tik šį tÄ… ir vyrai ir vaikai tegauna užkÄ…sti, dažniausiai sausų Å¡utintų žirnių. Užtat visi nekantriai laukdavo Å¡ventinÄ—s vakarienÄ—s. TÄ…dien iÅ¡ namų stengdavosi niekur nevaikÅ¡Äioti, nebent pas kaimynÄ… ko nors pasiskolinti. <br> <br> TikÄ—ta, kad per KÅ«Äias skolinsiesi, tai teks visus metus skolintis. Kad iÅ¡vengtų skolų, stengtasi iki KÅ«Äių visas skolas grąžinti. Apeiti gimines, artimesnius ir tolimesnius kaimynus reikia ne vien dÄ—l skolų. Reikia jų ir atsipraÅ¡yti: “Atleidžiu, ir tu man atleisk, kad ramiai galÄ—tume Å¡vÄ™sti KalÄ—das. â€Vadinasi, metų sandÅ«ros slenkstį norima peržengti ramia sąžine, kad po Å¡ventÄ—s bÅ«tų galima, tarsi, naujÄ… gyvenimÄ… pradÄ—ti. KÅ«Äių naktį praeinamas nulinis virsmo taÅ¡kas. Tai nepaprasta akimirka, kuomet atsiveria visos galimybÄ—s. TodÄ—l tokia ir yra KÅ«Äių naktis – nepaprastai slÄ—pininga: kalba gyvuliai, vanduo virsta vynu, atsiveria dangus, o dangaus skliaute sužimba žvaigždÄ—s. TodÄ—l per KÅ«Äių naktį visuose namuose degdavo žiburys: žmonÄ—s budi ir meldžias. TÄ… naktį įvyksta lūžis – aukÅ¡tyn, į viltį ir Å¡viesÄ…. KÅ«Äių nakties nepaprastumas yra pamatas visiems kalÄ—diniams ir naujametiniams bÅ«rimams. Dažniausiai buriamas naujų metų derlius, mergužėlÄ—s buriasi ar iÅ¡tekÄ—s. Jei KÅ«Äių dienÄ… vis dÄ—lto apsilanko sveÄias, tariama, kad ateinanÄiais metais avys atsives daugiau avinų, jeigu vieÅ¡nia – avyÄių. Svarbiausias darbas KÅ«Äių dienÄ… koÄÄ—lu (grÅ«stuve) molinÄ—je puodynÄ—je sutrinti aguonas. IÅ¡ jų ruoÅ¡iamas aguonpienis: gerai sutyrintos aguonos užpilamos medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu ir pridedama sližikų (prÄ—skuÄių, kÅ«Äiukų). Sližikai – tai maži neraugintos teÅ¡los džiÅ«vÄ—sÄ—liai, kepami specialiai KÅ«Äių vakarienei. PažymÄ—tina, kad trinti aguonas – grynai vyrų darbas. <br> <br>KÅ«Äių Stalas <br> <br> ApÄ—jus ruoÅ¡Ä…, balta linine staltiese dengiamas stalas, prieÅ¡ tai ant jo patarÅ¡ius kvepianÄio minkÅ¡to Å¡ieno gniūžtelÄ™ – tai prakartÄ—lÄ—je ant Å¡ieno kartu su avelÄ—mis paguldyto gimusio KÅ«dikio Kristaus prisiminimas. Gilios senovÄ—s reliktas yra ir tai, kad per KÅ«Äias yra pabrėžiamas prasmingas bendravimas su gyvuliais ir augalais. Å itÄ… patvirtina tai, kad po Å¡ventiniu stalu bÅ«davo pametami arklio pavalkai ar apynasri, paskleidžiamas nekultų kvieÄių pÄ—das. <br> <br> Visada buvo stengiamasi, kad prie KÅ«Äių stalo susiburtų visi Å¡eimos nariai, bet ir simboliÅ¡kai visi, kas supa Å¡eimÄ…: mirusiųjų vÄ—lÄ—s, gyvuliai, augalai. Jeigu Å¡eimoje yra nelyginis valgytojų skaiÄius, kvieÄiama prie stalo artimesnis neturtingas, ypaÄ beÅ¡eimis senukas, kad bÅ«tų “pilnas†skaiÄius. Jeigu kas nors iÅ¡ Å¡eimos narių tais metais buvo palaidotas, palikdavo prie stalo jam skirtÄ… vietÄ…, padÄ—davo Å¡aukÅ¡tÄ…. KÅ«Äios – tai Å¡eimos santarvÄ—s diena. RitualinÄ— KÅ«Äių vakarienÄ— bÅ«davo valgoma ne anksÄiau, kaip danguje pasirodo VakarinÄ— žvaigždÄ—. Ant stalo buvo kiekvienam po Å¡aukÅ¡tÄ… ir įvairių negyvulinÄ—s kilmÄ—s (pasninko) valgių. Be anksÄiau minÄ—tų aguonpienio ir kÅ«Äios, ant stalo dar bÅ«davo dedama žuvies, silkÄ—s, grybų valgiai, avižinio ar spanguolių kisieliaus dubuo, saldžios džiovintų vaisių sriubos, obuolių (dabar ir tropinių vaisių, rieÅ¡utų). Stengtasi, kad pagal iÅ¡gales stalas bÅ«tų kuo gausesnis ir turtingesnis. <br> <br> SenovÄ—je esÄ… buvÄ™ 9 patiekalai (analogiÅ¡kai MÄ—nulio kalendoriaus devyniadienei savaitei). VÄ—lesniais laikais per KÅ«Äias, kaip ir per UžgavÄ—nes, buvo stengiamasi ant stalo padÄ—ti ne mažiau 12 valgių. TurÄ—ta omenyje 12 metų mÄ—nesių. Å i vakarienÄ— – tai padÄ—kos auka Dievui. Å iandien yra žinomas kalÄ—daitis – paÅ¡ventinta plotkelÄ—, kurių tikintieji gauna bažnyÄioje. Tai Å¡eimos santarvÄ—s duonos simbolinis pakaitalas. SenovinÄ—s duonos atneÅ¡imo Å¡eimai ir duonos kepalÄ—lio sakralinio laužymo apeigos dar XX a. pradžioje buvo atliekamos DzÅ«kijoje. Ä–mÄ™s į rankas “kÅ«Äios duonÄ…â€, LiÅ¡kiavos apylinkÄ—se Å¡eimos tÄ—vas tris kartus apeidavo pirkiÄ… , vis pasibelsdamas į duris. Ä® klausimÄ… “Kas ca aina ?†atsakydavo “Dzievulis su kÅ«cela in jÅ«s grytelyâ€. Å eimininkÄ— atidarydavo duris ir. Sakydavo: ´PraÅ¡om, praÅ¡om , Dzievuli, su savo kÅ«cali in mÅ«s grytely “. Kai kur Å¡itaip buvo neÅ¡iojama kraitelÄ— su KÅ«Äių valgiais, apie Å venÄionÄ—lius – sližikai. Apeigos prasmÄ— ta pati. Å itaip buvo vaizduojamas giminÄ—s protÄ—vis, neÅ¡antis savo vaikaiÄiams palaimÄ… ir gerovÄ™. “Dzievulis sodinamas prie stalo į krikÅ¡tasuolÄ™ ir prasidÄ—davo apeiginÄ— vakarienÄ—. PrieÅ¡ jÄ… tas pats Å¡eimininkas ar kitas vyriausias Å¡eimos narys, iÅ¡Ä—jÄ™s į laukÄ…, pakviesdavo giminÄ—s mirusiųjų vÄ—les, vÄ—jÄ…, Å¡altį, bites: “Ateikit kÅ«Äiųâ€. Tai buvo tradicinÄ— susitaikymo su visais formulÄ—. <br> <br>KÅ«Äių valgiai <br> <br> Valgyti pradedama visiems sustojus aplink stalÄ…, persižegnojus, tÄ—vui sukalbÄ—jus maldÄ…, palinkÄ—jus visiems sveikatos, laimÄ—s ir sÄ—kmÄ—s kitais metais, dalijantis laužoma “KÅ«Äių duona†arba paplotÄ—liu-kalÄ—daiÄiu (plotkele). Buvo tikima, kad metų sandÅ«roje iÅ¡tarti linkÄ—jimai iÅ¡sipildys ( iÅ¡ Äia ir Å¡iandieninis keitimasis sveikinimais Naujųjų metų proga. Valgyta visko soÄiai, nes tai turÄ—jo lemti soÄius visus ateinanÄius metus. Buvo žiÅ«rima tik į ateitį. Pavyzdžiui, “Jeigu nori, kad gyvuliai vasarÄ… neiÅ¡bjurtų, reikia, kad KÅ«Äioje visa Å¡eimyna drauge valgytų vakarienę†(MarijampolÄ—). KÅ«Äių vakarienÄ—je bÅ«tinai turi bÅ«ti 9 valgiai†(Å imkaiÄiai). “Kas KÅ«Äioje suvalgo 12 valgių, tam bus geri metai†(Židikai). “KÅ«Äiose gaspadorius su savo paÄia labai stengiasi, kad po pusÄ™ obuolio suvalgytų, tai seksis jiems gaspadorystÄ—je†(Seirijai). Jei nori, kad vilkai Å¡unų nenuneÅ¡tų, reikia per KÅ«Äių vakarienÄ™ vilkÄ… paminÄ—ti†(Vievis). “Kad vidurių neskaudÄ—tų, reikia pavalgius KÅ«Äioj, neiÅ¡leidžiant iÅ¡ rankų Å¡aukÅ¡to, tris kartus apie stalÄ… apeiti†(Seirijai). Visi istoriniai Å¡altiniai vienodai liudija, kad lietuviai apeiginÄ—se, protÄ—vių vÄ—lÄ—ms pagerbti skirtose puotose nenaudodavo peilių ( mat, vÄ—lÄ— galinti į jo aÅ¡menis susižeisti). <br> <br> KÅ«Äias pavalgius, stalas nenukraustomas, Å¡aukÅ¡tai ties kiekvieno valgiusiojo vieta padedami užversti: TikÄ—ta, kad naktį puotauti susirinks vÄ—lÄ—s. Nepaisant to, kad bevalgant joms buvo po stalu nulieti pirmieji valgio laÅ¡ai, numesti pirmieji kÄ…sneliai. Tai buvo padaryta benamÄ—ms, artimųjų užmirÅ¡tų mirusiųjų vÄ—lÄ—ms. Å i naktis visų gyvųjų ir mirusiųjų bÅ«tybių sandoros naktis, dÄ—l to visais ir rÅ«pinamasi. Apeiginių patiekalų likuÄiai ankstų KalÄ—dų rytmetį padalijami gyvuliams. Ilgainiui ritualinÄ—s vakarienÄ—s valgių padalijimas gyvuliams imtas aiÅ¡kinti kaip ypatingos Dievo palaimos jiems per tuos valgius perteikimas: tai gyvulių KÅ«Äios, “Nuo stalo KÅ«Äių Å¡ienÄ… labai anksti, auÅ¡tant. KalÄ—dų rytÄ… padalina kiekvienam gyvuliui po saujelę†(LiÅ¡kiava, MarijampolÄ—, Raseiniai, Pasvalys. TikÄ—ta, kad tada gyvuliai bus sveiki, tvirti, arkliai-stiprÅ«s. VarÄ—niÅ¡kiai manÄ—, kad arkliams KÅ«Äių Å¡ieno duoti negalima, nes jie gimusio Dievo savo kvapu neÅ¡ildÄ—. Su gyvulininkyste ir paukÅ¡Äių Å«kiu siejasi ir kai kurie kiti tikÄ—jimai ir magiÅ¡ki veiksmai. Daug apeigų, susijÄ™ su vaikÅ¡Äiojimu ratu, o tai jau magiÅ¡kas veiksmas. Ratu KÅ«Äiose apeitas laukas turi bÅ«ti apsaugotas nuo kerų, jame gausiai turi suveÅ¡Ä—ti žolÄ—, o tada bus daug paÅ¡aro, bus ir pieno. <br> <br>KÅ«Äių magija , burimai <br> <br> Buvo paprotys, pavalgius KÅ«Äias, traukti iÅ¡ po staltiesÄ—s Å¡ieno Å¡iaudelį. Ilgesnis Å¡iaudelis sietas su tam asmeniui lemiamu ilgesniu gyvenimu. Manyta, kad ateinanÄiais metais geriau derÄ—siÄ… tie javai, kurių grÅ«delių pavyks daugiau rasti ant KÅ«Äių stalo Å¡ieno pakratuose. <br> <br> Lietuviai – pavydi tauta. DzÅ«kijoje tikÄ—ta – jei KÅ«Äių vakare pavogsi paÅ¡aro kaimyno tvarte iÅ¡ arklio Ä—džių, kaimyno arklys nusilps, nusilups, o tavo bus sveikas ir stiprus. Norint, kad bet kokie bÅ«rimai bÅ«tų neveiksmingi, reikia KÅ«Äių naktį nerakinti tvartų , o tik pasižymÄ—ti duris kokiu nors žymekliu. Vien žinia, kad kas nors buvo tvarte, padarys burtus neveiksniais (Veliuona). TÄ… naktį pavogus kartį, ant kurios vyniojasi apyniai, apyniai gausiai derÄ—siÄ… pas vagiÅ¡ių. Å ie ir panaÅ¡Å«s bÅ«rimai – tai Å¡eimos gerovÄ—s prognozÄ—s ir pastangos tÄ… gerovÄ™ pasiekti. <br> <br> TaÄiau daugiausia magijos praktikų per KÅ«Äias siejasi su merginų ir vaikinų ateities gyvenimo svajomis: ateinanÄiais metais ves, iÅ¡tekÄ—s, kas bus tasai iÅ¡svajotasis, iÅ¡ Äia pat ar iÅ¡ toli. Tarp jų – ir paprasti prietarai, bÅ«rimai, ir – juodoji magija, kuriai reikia ypatingų sÄ…lygų ir ryžto. Kai kurios praktikos virto pokÅ¡tais, žaidimu, antrosios – iÅ¡nyko.Ir vis dÄ—l to, kÄ… ir kaip bÅ«rÄ— mÅ«sų protÄ—viai, senoliai savo vedybinei laimei? Tai keletas pavyzdžių. KÅ«Äių vakarÄ… merginos traukia iÅ¡ stogo Å¡iaudus. Kuriai pasitaikÄ— ilgesnis – greiÄiau iÅ¡tekÄ—s (Simnas). Mergina iÅ¡ stogo traukia visÄ… saujÄ… Å¡iaudų ir skaiÄiuoja: jei porinis skaiÄius – kitais metais iÅ¡tekÄ—s (KupiÅ¡kis). Seniausias Å¡eimos narys sudeda visų batus į sietÄ… ir sijoja. Kurio batas pirmas iÅ¡kris, tas greiÄiausia iÅ¡tekÄ—s arba ves (Jonava). Ar lemia ateinantys metai “sueiti į porÄ…, burdavo, skaiÄiuodavo nemaÄiom atsineÅ¡tus pagaliu – pora ar lykas. Porinio skaiÄiaus norÄ—davo ir apglÄ—bÄ™ tvoros statinius, sauja iÅ¡ dubens pasisemtus sausus žirnius ar sližikus. <br> <br> Jau sunkesnÄ—s, susijusios su rizika praktikos – sutikti piktÄ…sias dvasias, sÄ…lyginai pavadintos juodÄ…ja magija. ŽmonÄ—s Å¡ventai tikÄ—jo, kad KÅ«Äių-KalÄ—dų naktį gyvuliai tvarte naktį prakalba žmogaus balsuâ€, kad jie iÅ¡sipasakoja savo vargus, nuoskaudas, ir vargas tam, kas tyÄia jų skundų klausysis – jo laukia mirtis. TikÄ—ta, kad per patį vidurnaktį Å¡uliniuose “vanduo pavirsta vynuâ€, ir kad tai trunka tik vienÄ… akimirksnį. Marcinkonių apylinkių merginos, prisirinkÄ™ visų 12 valgių likuÄių, eidavo į kamarÄ… , supildavo juos į girnas ir maldavo. Ä® girnas su maistu pastatydavo veidrodį ir 24 valandÄ…, atseit, iÅ¡vysdavusios bÅ«simÄ…jį savo sužadÄ—tinį. Arba 24 val., pasirÄ—musios į medines akÄ—Äias, tris kartus apibÄ—gdavo apie pirkiÄ… ir pasižiÅ«rÄ—davo pro langÄ…: tikÄ—davo pamatysiÄ… savo bÅ«simÄ…jį ar bÅ«simÄ…jÄ…, sÄ—dintį už stalo. Galima jį pamatyti ir atlikus tokį patį veiksmÄ… ir pažiÅ«rÄ—jus per Å¡luotražį. Dar veiksmingiau, jeigu apie namÄ… bÄ—gsi nuogas. BÅ«tinai apsivesi, jeigu KÅ«Äių vidurnaktį nueisi į kluonÄ… ir tris kartus spragilo buože suduosi į duris sakydamas:â€Velne, velne, noriu apsivestiâ€. Å iuo atveju yra keletas magiÅ¡kojo bÅ«rimo elementų: magiÅ¡kasis skaiÄius trys ir vÄ—lių bei velnių metas – vidurnaktis, ir klojimas – velnių buveinÄ—, ir magiÅ¡ka formulÄ—. Pagalia u savÄ…jį ar savÄ…jÄ… galima pamatyti sapne, tik su sÄ…lyga, kad pavalgius KÅ«Äias ir visiems namiÅ¡kiams sugulus, pasidaryti tokį miÅ¡inį: antpirÅ¡tis druskos, antpirÅ¡tis miltų, antpirÅ¡tis pipirų, antpirÅ¡tis cukraus ir vandens. Tada visa tai suvalgyti ir atsigulti prie durų slenksÄio). Kas prisisapnuos, už to ir iÅ¡tekÄ—si (vesi), (ViduklÄ—). Vaikinai, tikÄ—damiesi pamatyti savo iÅ¡rinktÄ…jÄ… , vidurnaktį klojime botagu iÅ¡pliekdavo savo kelnes... KelnÄ—s – dar vienas vedybinių bÅ«rimų komponentas. <br> <br> Be minÄ—tųjų, bÅ«ta ir įvairių kitų: ieÅ¡kota “laimÄ—s†– į vandenį Å¡aukÅ¡tu pilta iÅ¡tirpintas vaÅ¡kas ar Å¡vinas, paskui ant sienos žiÅ«rÄ—ta į liejimo Å¡eÅ¡Ä—lį. GalÄ—jo pasirodyti ir grabas (mirtis), ir karieta (vestuvÄ—s) ir kiti simboliai. O iÅ¡ kurios Å¡alies pirÅ¡liai atvažiuos, geriausiai sužinosi, jei pavalgÄ™s KÅ«Äias, iÅ¡Å¡luosi pirkiÄ…, sÄ…Å¡lavas prijuostÄ—je nuneÅ¡i į kryžkelÄ™, papilsi ant kelio ir klausysies Å¡unų lojimo: kur garsiausiai sulos, iÅ¡ ten bus pirÅ¡liai. Tik reikia turÄ—ti omenyje, kad keliais naktį vaikÅ¡to vÄ—lÄ—s, ir kryžkelÄ— – kaip tik jų susibÅ«rimo vieta. <br> <br> Darbe paminÄ—ta tik nedidelÄ— dalis faktų, kaip mÅ«sų protÄ—viai elgÄ—si, mÄ…stÄ—, bendravo su savo mirusiaisiais paskutinį, Å¡ventÄ… ilgiausios metų nakties vakarÄ…. Labai reikÅ¡minga ir tai. Kad tada visa Å¡eima stengÄ—si bÅ«ti kartu, tvirtai tikÄ—dama tuo bÅ«dų iÅ¡laikyti Å¡eimos santarvÄ™, vienybÄ™ – visos Å¡eimos ir kiekvieno jos nario gerovÄ—s laidÄ…, Å i mintis kartojasi ir Naujųjų Metų iÅ¡vakarÄ—se, Vadinasi, laimÄ— tik vienybÄ—je, ir santarvÄ™ iÅ¡reiÅ¡kia susitaikymas prie Å¡ventinio stalo – Å¡eimos altoriaus metų sandÅ«ros vakarÄ…. Tai ypaÄ svarbu ir mÅ«sų dienoms, susvetimÄ—jusioje mÅ«sų buityje, dažnai Å¡altuose artimiausių žmonių santykiuose. <br> <br> Senovinio kaladÄ—s (bluko) valkiojimo pakiemiui paprotys. XVII a. autorius Paulius Einhornas, raÅ¡Ä™s apie latvių stabmeldystÄ™, teigia, kad KÅ«Äių vakarÄ… po kaimus su triukÅ¡mu valkioja kaladÄ™, paskui jÄ… sudegina ir džiaugiasi. Tokie personažai vadinami blukvilkiais, o KÅ«Äios – bluko vakaru (Bluckwackar). KraÅ¡totyrininkas Juozas Å liažas knygelÄ—je “Žeimelio apylinkÄ—s†raÅ¡Ä—: “KÅ«Äių vakarÄ… tempdavo per kaimÄ… kaladÄ™, paskui jÄ… kryžkelÄ—je sudegindavo... KaladÄ— turÄ—davo apsaugoti kaimÄ… nuo ligų, nelaimių, piktųjų dvasiųâ€. S. Daukantas kaladÄ™ identifikuoja su senaisiais metais. Jis raÅ¡o, kad blukvilkiai, muÅ¡dami tabalus ir dainuodamiâ€Tabalai, tai, tai , judink senus kaulusâ€, iÅ¡velka ir sudegina, manydami taip ir sudegina “sunkų praÄ—jusį metÄ…â€. Motiejus ValanÄius “Palangos JuzÄ—je†raÅ¡Ä—: “Blukvalkiai “Bernelių giedoti atsibeldÄ— sutemus antrÄ…jÄ… KalÄ—dų dienÄ…â€. IÅ¡ to sektų iÅ¡vada, kad blukas – medžio kaladÄ—, kaip senųjų metų nesÄ—kmių, nelaimių įkÅ«nijimas, o gal ir derliaus dvasia, kurios atgimimu bÅ«tina sÄ…lyga yra tariamas jos sunaikinimas ugnimi, dar XIX a. pirmoje pusÄ—je buvo žinomas KalÄ—dų paproÄiuose. <br> <br> MinÄ—tas blukio deginimas liudija, kad paproÄiuose buvusi naudojama ugnis turÄ—jo ritualinio sakraliÅ¡kumo prasmÄ™. Yra žinoma, kad buv. Jugoslavijoje nuo XIII a. iki mÅ«sų dienų yra iÅ¡likÄ™s toks paprotys – KÅ«Äių dienÄ… Å¡eimos vyrai parvelka miÅ¡ke nukirtÄ™ medžio stuobrį, prieÅ¡ ritualinÄ™ vakarienÄ™ jį užkuria, ir jis rusena per visÄ… KalÄ—dų laikÄ…. Kadangi į Å¡ventinÄ™ vakarienÄ™ bÅ«davo kvieÄiamos mirusiųjų vÄ—lÄ—s, manoma, kad ugnis buvo skirta joms suÅ¡ildyti. MÅ«sų dienomis Å¡eimose uždegamos žvakutÄ—s ant kalÄ—dinÄ—s eglutÄ—s. EglutÄ—s statymo paprotys mÅ«suose nÄ—ra senas, atÄ—jÄ™s iÅ¡ svetur tiktai XIX a. pabaigoje į miestÄ…, o į kaimÄ… – tik prieÅ¡ keletÄ… deÅ¡imtmeÄių. Taigi, žvakutÄ—s ant eglutÄ—s jau nebeturi magiÅ¡kos reikÅ¡mÄ—s, o yra tik Å¡viesos ir gÄ—rio simbolis. EglutÄ— ir Å¡vieselÄ—s suteikia namams jaukumo, Å¡ventinio iÅ¡kilmingumo, džiaugsmo vaikams. <br> <br>EglutÄ—s PuoÅ¡imas <br> <br> Žinoma, kad eglutÄ—s puoÅ¡imas KalÄ—doms pradÄ—tas XVI a. viduryje Vokietijoje, XIX a. iÅ¡ Äia paplito Lenkijoje, Rusijoje ir pasiekÄ— LietuvÄ…. EglutÄ— daugelio tautų magijoje laikoma gyvybÄ—s ir atsinaujinimo jÄ—gos įsikÅ«nijimu, kaip amžinai žaliuojantis medis. <br> <br> Pavyzdžiui, Skandinavijos kraÅ¡tuose dar neseniai vietoje eglutÄ—s ant KÅ«Äių stalo bÅ«davo statomas kvieÄių pÄ—das arba iÅ¡ Å¡iaudų padarytas gaidys arba ožys. Kartais virÅ¡ KÅ«Äių stalo bÅ«davo kabinamas obuoliais, rieÅ¡utais ir kitais vaisiais papuoÅ¡tas kvieÄių pÄ—das (Lenkijos kaimuose). <br> <br> Dabar eglutÄ— pas mus puoÅ¡iama pirktiniais blizguÄiais, bet mieliau į jÄ… žiÅ«rÄ—ti papuoÅ¡tÄ… rankdarbiais iÅ¡ medžio, popieriaus, Å¡iaudelių. Gerai pritinka vaisiai, rieÅ¡utai, saldainiai. Å iandien eglutÄ— nukonkuravo visus kitus simbolius. <br> <br> KalÄ—dos <br> <br> Tai pati didžioji žiemos Å¡ventÄ—, laikyta ir tikrÄ…ja žiemos speigų pradžia. XIX a. pab., kol dar buvo Å¡venÄiamos trys ar net keturios dienos ta dingstimi “ kad ledai javų neiÅ¡muÅ¡tų†(Obeliai, Žiežmariai). Dvi dienos dar buvo Å¡venÄiamos XX a. pradžioje ir dabar, po NepriklausomybÄ—s atgavimo. Kuo iÅ¡siskiria KalÄ—dos lietuvių liaudies kalendoriuje? Tai aiÅ¡kiai sena agrarinÄ— Å¡ventÄ—. TikÄ—jimai ir paproÄiai liudija tikÄ—jimÄ… SaulÄ—s atgimimu. Pasaulis KalÄ—das , kaip Kristaus gimimo prisiminimÄ… Å¡venÄia nuo IV m. eros amžiaus, o Lietuvoje jų lietuviÅ¡kas vardas, su Naujųjų Metų Å¡ventÄ—s sakralumÄ…. Pamatysime, kaip ims gerÄ—ti ir mÅ«sų kasdienis gyvenimas. <br> <br> KalÄ—dų Å¡ventÄ—ms viskas jau buvo paruoÅ¡ta iÅ¡ vakaro, ruoÅ¡iantis KÅ«Äioms, nes per KalÄ—das jokių darbų Å¡iukÅ¡tu negalima dirbti. O ir to laiko nebÄ—ra. Kas praleido visÄ… naktį bažnyÄioje prie gimusio Kristaus prakartÄ—s, kiti ankstyvÄ… rytmetį i Bernelių miÅ¡ias iÅ¡skubÄ—jo. Bus to laisvo laiko ir darbus nudirbti, ir pasilinksminti net iki Trijų Karalių. Sugrįžus iÅ¡ bažnyÄios – sotÅ«s pusryÄiai (jie ypaÄ mieli po ilgo pasninko), nemiegota ar mažai miegota naktis pirmÄ…jÄ… KalÄ—dų dienÄ… visus traukdavo poilsio “PavalgÄ™ atsigÄ—rÄ—me gero alaus ir kaipo naktį nemiegojÄ™, sugulÄ—m. KÄ—lÄ—mÄ—s ateinantį rytÄ… – raÅ¡o M. ValanÄius “Palangos JuzÄ—jeâ€. Taigi, ir jaunimo žaidimai, vyresniųjų sveÄiavimasis – antrosios ir kitų Å¡ventÄ—s dienų pramoga. <br> <br> Buvo sakoma, kad reikia ne tik patiems pasisotinti, bet ir gyvulius gerai priÅ¡erti, nes nuo to priklausÄ…s visų metų karvių pieno riebumas, pieningumas. Reikia ir samdiniams duoti kuo geriausiai valgyti , kitaip javai bÅ«siÄ… menki .Apskritai, sotus pavalgymas – gero derliaus ir Å¡eimos sveikatos tais metais sÄ…lyga. Å is paprotys ypaÄ bÅ«dingas žiemos Å¡ventÄ—ms. Iki KalÄ—dų valstieÄių Å«kyje jau bÅ«davo nupenÄ—tos skerdimui skirtos kiaulÄ—s Užtat KalÄ—dų valgiai riebÅ«s, mÄ—siÅ¡ki. Å tai M. ValanÄius raÅ¡o: “Vos į kiemÄ… įėjom, sugrįžę iÅ¡ Bernelių miÅ¡ių, pakvipo mums laÅ¡iniai, visiems sugrįžus, padÄ—jo mergaitÄ—s ant stalo didžiai skanų Å¡iupinį. ParÅ¡o uodega... kyÅ¡ojo vidury bliÅ«doâ€. Buvo paprotys KalÄ—dų pusryÄiams patiekti virtÄ… kiaulÄ—s galvÄ…. Kiauliena – bÅ«dingas KalÄ—dų patiekalas ne tik mÅ«sų, bet ir kaimyniniuose kraÅ¡tuose. <br> <br> PamiegojÄ™ ir pailsÄ—jÄ™ pirmÄ…jÄ… KalÄ—dų diena niekas didelių linksmybių nekeldavo. Jaunimas susirinkdavo pažaisti, “paÅ¡posintiâ€, padaionuoti. Kaimo moterys dažniausiai susirinkdavo vienon trobon ir giedodavo “berneliusâ€, kitas dainas, eidavo ratelius, žaidÄ— (JucaiÄiai, Å ilalÄ—s raj.). Pirmoji KalÄ—dų diena dažniausiai bÅ«davo rami, lyg pasiruoÅ¡imas antrosios dienos Å¡urmuliui. <br> <br> AntrÄ…jÄ… KalÄ—dų dienÄ… prasidÄ—davo kalÄ—dojimas. Vienas iÅ¡ charakteringiausių antrosios KalÄ—dų dienos ir viso tarpukalÄ—džio (iki Trijų Karalių) paproÄių buvo ir yra jaunimo grupių, vadinamųjų “kalÄ—dotojųâ€, “berneliųâ€, “Äigonų†ir kt. VaikÅ¡tynÄ—s po kaimus ta dingstimi, kad Å¡eimininkus pasveikintų, palinkÄ—tų gero ateinanÄių metų derliaus, o sau už pasveikinimÄ… susirinktų dovanų ar bent bÅ«tų gerai pavaiÅ¡inti. Visose panaÅ¡iose grupÄ—se vienas bÅ«davo vadovas. Jo pareiga buvo atsiklausti Å¡eimininko sutikimo. Paprastai kalÄ—dotojai pasibelsdavo iÅ¡ kiemo pusÄ—s į pirkios langÄ…, o pro duris eidavo tik pakviesti, Å tai kaip tai apraÅ¡o M. ValanÄius: “ ...pradÄ—jo loti Å¡unys ir kažin kas brakÅ¡t, brakÅ¡t į langÄ… brazdinti. Gaspadorius prisikiÅ¡Ä™s klausÄ—: “Kas Äia?†- “Mes susiedai blukvilkiai, argi roda bernelį giedoti?â€Å is atsakÄ—: â€Roda, roda. Tuoj įėjo keturi vyrai: trys jauni, o vienas senas,žilas. Pagiedojo “Sveikas JÄ—zau mažiausiasâ€, ir tarÄ— senis: â€AtÄ—jom pas tamstÄ… ne gerti, ne valgyti, bet tamstÄ… pasveikinti.. sveikinam tamstÄ… su gera motera ir su gražiais vaikais. Tegul tamstÄ… VieÅ¡pats užlaiko dÄ—l mÅ«sų laimÄ—sâ€. Å eimininkas Ä™sÄ… jiems padÄ—kojo, pasodino, atneÅ¡Ä— alaus Ä…sotį. Tiems begeriant atÄ—jo kiti sveikintojai. Taip per naktį pereinanÄios kelios sveikintojų grupÄ—s. Prof. P. DundulienÄ— teigia, kad KaltanÄ—nų apylinkÄ—se (TauragÄ—s apskr.) bernelių grupÄ™ sudarydavo 12 jaunų vyrų, apsimovusių raudonomis kelnÄ—mis, atbulai apsivilkusių Å¡varkus, su kepurÄ—mis, rankose neÅ¡inų botagais ant ilgų kartelių su skambalÄ—liu. PrieÅ¡ ateidami į kiemo namus, jie â€vaikydavÄ™ piktÄ…sias dvasias†krÅ«muose, triukÅ¡maudavÄ™, paskui įsipraÅ¡Ä™ priimant, giedodavÄ™ Å¡ventas giesmes, linkÄ—davÄ™ Å¡eimininkui gerų ateinanÄių metų, derliaus, bÅ«davÄ™ pavaiÅ¡inti. <br> <br> AukÅ¡taitijoje “bernelių†bÅ«rį surinkdavÄ™s KalÄ—da, dar vadinamas Sidabru. Senis KalÄ—da bÅ«davo apsivilkÄ™s vilnomis į viršų kailiniais, bÅ«tinai su “kupraâ€, su kreiva lazda rankoje, pasikabinÄ™s krepšį dovanoms dÄ—ti. Prisistatydavo tokia oracija: “AÅ¡ – KalÄ—da, atÄ—jau iÅ¡ ano kraÅ¡to, kur miltų kalnai, midaus upÄ—s, alaus ežerai, saldainiais lyja, riestainiais sninga. NeÅ¡u terbÄ…, pilnÄ… turtų – laimÄ™, derlių ir kitokį labÄ….PraÅ¡au dureles atidaryti ir į anÄ… kraÅ¡tÄ… nevaryti.MergaitÄ—ms neÅ¡u prausylų ir baltų bielyly, kad bÅ«tų gražios.†Įleistas į vidų berdavo užstalÄ—n visokių javų miÅ¡inio – tai auka namų dvasioms, gero derliaus lionkÄ—jimas. Paskui vaikus apdalindavo rieÅ¡utais. Kiti kalÄ—dotojai pagiedodavo kalÄ—dinÄ™ giesmÄ™. DzÅ«kijoje populiariausios giesmÄ—s buvo su referenais “KalÄ—daâ€, “Leliumaiâ€, “atvažiuoja Å¡ventos KalÄ—dos†ir kt. Tokios dainos bÅ«davo dainuojamos ir per adventÄ… iki Trijų karalių.Dainose obelÄ—lÄ—s, grÅ«Å¡elÄ—s, bitelÄ—s ir kt. Ä®vaizdžiais poetizuojamas mergelÄ—s grožis, JaunystÄ—, minimas jos tykantis sakalÄ—lis – bernelis, ieÅ¡kÄ…s uoÅ¡vio dvaro, savo pabÄ—gusio žirgelio, ar medžiotojas – pirÅ¡lelis. KalÄ—dotojų giesmÄ—s, kuriomis jie sveikina merginas, yra vestuvinÄ—s tematikos kÅ«riniai. Pats KalÄ—da, tai protÄ—vio, ateinanÄio iÅ¡ požemio karalystÄ—s –“ ano pasaulioâ€, į kurį praÅ¡osi atgal nevaromas, personifikacija. Jis savo iÅ¡vaizda bÅ«tinai skiriasi nuo Å¡io pasaulio gyventojų , oracijoje teigia iÅ¡ labai toli atkeliavÄ™s. Jis per paÄiÄ… didžiÄ…jÄ… metų Å¡ventÄ™ lanko savo gyvuosius vaikaiÄius, atneÅ¡a mirusiųjų linkÄ—jimus, jų palaiminimÄ…. Bet drauge jis primygtinai reikalauja atlyginimo už sveikinimus – vaiÅ¡ių ar dovanų. Tai bÅ«tina sÄ…lyga gero linkÄ—jimams iÅ¡sipildyti. <br> <br> KalÄ—dotojai turÄ—jo mokÄ—ti gražiai pagiedoti “berneliusâ€. Jeigu pagiedodavo, juos įsileidÄ™ vidun vaiÅ¡indavo vÄ—darais, kugeliu, burokiniu alum, paskui linksmindavosi – Å¡oko ir dainavo. <br> <br> Seni žmonÄ—s atsimena, kai kalÄ—dotojai eidavo per kaimÄ…, visi sekdavo, kad jie užeitų į kiekvienÄ… trobÄ…. Tik tada bus galima tikÄ—tis, kad tais metais kaimÄ… aplenks nelaimÄ—s. KalÄ—dojimui buvo priskirta apsaugos funkcija, tiesa, jau antrinÄ—. KalÄ—dotojai buvo laimÄ—s neÅ¡Ä—jai. AtÄ—jÄ™ į trobÄ… jie sveikindavo, linkÄ—davo, laimindavo, barstydavo grÅ«dus. GrÅ«dų barstymas, kaip ir visuose virsmuose, reiÅ¡kÄ— naikinimÄ… to, kas jau sena, ir naujo gimimÄ…. TaÄiau svarbiausia – kalÄ—dotojų linkÄ—jimai ir laiminimai. Jie buvo tikroji KalÄ—da ž dvasinÄ— dovana. Po nepaprastos KalÄ—dų nakties toji dvasinÄ— dovana, tarsi, raugas, įraugdavo ateinanÄių metų dienas. <br> <br> Senieji kalÄ—dotojai atneÅ¡davo dvasinÄ™ dovanÄ…. KalÄ—dotojus vaiÅ¡indavo ir jiems duodavo materialinÄ™ kalÄ—dÄ…. Nykstant seniesiems kunigams, kalÄ—dojimo paprotį perÄ—mÄ— persirengÄ—liai, vaikai ir ubagai. Pamažu dvasinÄ™ KalÄ—dų dovanÄ… – linkÄ—jimus ir laiminimus pradÄ—jo iÅ¡stumti materialiosios dovanos. <br> <br> Nuo mÅ«sų priklauso, ar taps KÅ«Äių vakarienÄ— bei KalÄ—dų Å¡ventÄ—s mums ta dvasinio virsmo slaptimi, kai žmogus, apvalydamas savo Å¡irdį nuo blogio ir atverdamas jÄ… gÄ—riui, patiria dvasinio atsinaujinimo rimtį. <br> <br>Informacija iÅ¡ tostai.lt <br> <br> Advento ir KalÄ—dų dainos. Žiemos atÄ—jimas, nuotakos, jaunikio rinkimasis, pirÅ¡lybos, ruoÅ¡imasis bÅ«simoms vestuvÄ—ms, senųjų metų palydÄ—jimas — dominuojanti advento ir KalÄ—dų dainų tema. Dainų žodžiuose daug palyginimų, metaforų, epitetų. Bernelis - pilkas žvirblelis, dagilÄ—lis, vanagÄ—lis, sakalÄ—lis, viliojantis mergelÄ™ voverÄ—lÄ™ į savo lizdelį. MergelÄ— — darbÅ¡Äioji bitelÄ—, gegelÄ—, ilgais žiemos vakarais laukianti bernelio sakalÄ—lio. <br> <br> Dauguma advento dainų santÅ«rios, jausmingos, iÅ¡reiÅ¡kianÄios ilgų žiemos vakarų ilgesį ir svajas. Ä®domu, kad tose dainose daugiausia žodelių "leliumai", "aleliuma", "leliuma rÅ«ta" ir pan. Jie kokios nors tiesioginÄ—s prasmÄ—s dabar nebeturi, taÄiau manoma, kad gali bÅ«ti kilÄ™ iÅ¡ žodžio "leliuoti" — aimanuoti, niÅ«niuojant supti, liÅ«liuoti. <br> <br> KalÄ—dinÄ—s dainos labiau atspindi paÄių KalÄ—dų Å¡ventes, todÄ—l jų nuotaika įvairesnÄ—. Greta ramių, santÅ«rių, yra ir gyvesnių dainų, iÅ¡reiÅ¡kianÄių KalÄ—dų dienos iÅ¡kilmių džiaugsmÄ… ir linksmumÄ…. KalÄ—dų dainoms, ypaÄ jų priedainiams, bÅ«dingas žodelis "kalÄ—da". Ir KalÄ—dų, ir advento dainos yra labai senos, dainuotos dar gerokai prieÅ¡ krikÅ¡ÄionybÄ—s priÄ—mimÄ… Lietuvoje, todÄ—l tiesioginių ryÅ¡ių su krikÅ¡ÄioniÅ¡komis apeigomis nedaug teturi. Manoma, kad pats žodis "kalÄ—da" į LietuvÄ… atkeliavo iÅ¡ senovÄ—s graikų ir romÄ—nų galbÅ«t per slavų kraÅ¡tus. <br> <br> Nemažai advento ir KalÄ—dų dainų yra Å¡oktinÄ—s, taÄiau jų choreografija dažniausiai labai paprasta, judesiai daugiau ritualiniai negu pramoginiai. Antai apeiginis KalÄ—dų ir advento žaidimas "Jievaro tiltas" pasakoja apie tai, kaip merginos eina grįsti jievaro tiltÄ… per NemunÄ…, nes KalÄ—dos iÅ¡ už Nemuno ateinanÄios. TaÄiau vaikinai jų nepraleidžia, kiekvienas renkasi vienÄ… — paÄiÄ… gražiausiÄ…. Vaikinai ir merginos, pakaitomis dainuodami - vesdami derybas, eina vieni prieÅ¡ kitus, vaikinai kaskart pasiima į savo pusÄ™ po merginÄ…, kol surenka visas. <br> <br> Be abejo, labiausiai KalÄ—dų Å¡ventÄ—s laukdavo vaikai. Laukdami sugalvodavo visokiausių žaidimų, dainelių, dainuodami kalbÄ—davosi su visais miÅ¡ko žvÄ—reliais ir paukÅ¡teliais, klausydavosi pasakojimų apie ilgiausių žiemos naktų paslaptis, KÅ«Äių ir KalÄ—dų burtus ir bÅ«tinai "KalÄ—dų rytų rožei inžydus" sulaukdavo dovanÄ—lių. <br> <br>BÅ«rimai <br> <br>Å tai pluoÅ¡telis bÅ«rimų ir spÄ—liojimų, bÅ«dingų KÅ«Äių vakarui. <br> <br> SÄ—dint prie stalo, dairomasi į sienas, kur nuo žvakių Å¡viesos iÅ¡sitiesia valganÄiųjų Å¡eÅ¡Ä—liai. Jeigu Å¡eÅ¡Ä—lis atrodo didelis, stambus, apimÄ…s visÄ… žmogų, tai tie metai bus geri, nekamuos ligos, viskas gerai klosis. Jei Å¡eÅ¡Ä—lis be galvos - iÅ¡tiks skaudi nelaimÄ—; jei plonas, neaiÅ¡kus, virpantis, bus sunkÅ«s metai. <br> <br> IÅ¡ po staltiesÄ—s traukiami Å¡ieno stiebeliai. Negalima rinktis - reikia iÅ¡traukti tÄ…, kuris pirmiausia pirÅ¡tais užkliudomas. IÅ¡traukus ilgÄ…, laibÄ… Å¡iaudÄ…, mergaitÄ— gali tikÄ—tis aukÅ¡to, laibo vyro (arba bent draugo), o trumpas, storas, kumpas Å¡iaudelis reiÅ¡kia žemo Å«gio, storÄ…, susirietusį vyrÄ…. Jei tai pasitaiko vyriÅ¡kiui, tai jo bÅ«simoji žmona bus laiba, aukÅ¡ta arba stora, mažiukÄ— - kaip ir iÅ¡trauktas Å¡iaudelis. Vedusieji iÅ¡ Å¡iaudo iÅ¡vaizdos taip pat gali nuspÄ—ti ateinanÄių metų laimÄ™. Plonas Å¡iaudelis reiÅ¡kia susiplojusiÄ…, tuÅ¡ÄiÄ… piniginÄ™, "liesus " metus, o storas - turtingus metus, pilnÄ… piniginÄ™. Jei iÅ¡tekÄ—jusi moteris iÅ¡traukia Å¡iaudelį, kurio vidurys sustorÄ—jÄ™s, tai ateinanÄiais metais susilauks vaikelio. <br> <br> TebesÄ—dint prie stalo, daromi ir kiti bÅ«rimai. Pvz.:paimamos trys lÄ—kÅ¡tÄ—s; po viena padedamas raktas, po antra žiedas, o po treÄia - pinigas. LÄ—kÅ¡tÄ—s sumaiÅ¡omos ir reikia vienÄ… pasirinkti. Žiedas yra meilÄ—, vedybos; raktas reiÅ¡kia Å¡eimininkavimÄ… savo bute arba namuose, o pinigas - turtingus ateinanÄius metus. Suglamžomas popieriaus lapas, padedamas ant lÄ—kÅ¡tÄ—s ar lentelÄ—s ir žiÅ«rima į jo Å¡eÅ¡Ä—lį ant sienos. Pirmoji mintis yra lemiama. Jei pamatai kokiÄ… susisiekimo priemonÄ™, daug keliausi ateinanÄiais metais; namÄ… ar pastatÄ… - kelsiesi į naujÄ… vietÄ…; gÄ—lÄ™ ar kokį augalÄ… - laukia vedybos; lopšį - susilauksi naujo Å¡eimos nario; karstÄ… ar deganÄiÄ… žvakÄ™ - mirsi. PanaÅ¡Å«s bÅ«rimai daromi su iÅ¡tirpytu vaÅ¡ku, supilant jį į Å¡altÄ… vandenį ir žiÅ«rint į jo Å¡eÅ¡Ä—lį ant sienos. <br> <br>AtsikÄ—lus nuo kÅ«Äių stalo, maistas paliekamas per naktį. Mirusiųjų giminių ir artimųjų vÄ—lÄ—s ateis naktį namų aplankyti ir pasivaiÅ¡inti. Buvo tikima, kad JÄ—zus iÅ¡leidžia visas vÄ—les į žemÄ™ aplankyti savųjų. BÅ«tų gÄ—da, jeigu apsilankiusios vÄ—lÄ—s turÄ—tų grįžti atgal nepavaiÅ¡intos. Žinoma, Lietuvoje žiemos metu tai buvo lengva padaryti, nes Å¡altoje patalpoje maistas nesugesdavo. Jeigu norime Å¡io paproÄio laikytis Å¡iltesnio klimato kraÅ¡tuose arba kambaryje, kuris žiemos metu yra gerai apÅ¡ildomas, palikime nakÄiai ant stalo tik tokius patiekalus, kurie negenda, o kitus padÄ—kime į Å¡aldytuvÄ…. <br> <br>Liaudis tikÄ—jo, kad KÅ«Äių naktis yra stebuklinga: ne tik galima sužinoti apie savo ateitį įvairiais bÅ«rimais ir apeigomis, bet visa gamta jauÄia tos nakties svarbumÄ…. KÅ«Äių naktį, lygiai 12 val, visi gyvuliai gali kalbÄ—ti žmonių kalba. Tik yra labai pavojinga jų pokalbių klausytis, nes gali iÅ¡girsti savo mirties dienÄ…. PaÄiame vidurnaktį visas vanduo pavirsta vynu, tik reikia pataikyti atitinkamÄ… momentÄ… - jis bÅ«na labai trumpas. Jeigu KÅ«Äių naktį dangus giedras, žvaigždÄ—tas, tai bus geri metai. KÅ«Äių vakarÄ… taip pat negalima gulti nepasimeldus, nes visus metus kamuos baisÅ«s sapnai. <br> <br> Po vakarienÄ—s mergaitÄ—s paÅ¡luoja trobÄ…, supila sÄ…Å¡lavas į prijuostÄ™, nuneÅ¡a į kryžkelÄ™ ir iÅ¡kreÄia.. Tada stovi ir klausosi: iÅ¡ kurio kraÅ¡to Å¡unes loja - iÅ¡ tos pusÄ—s gaus sau vyrÄ…. <br> <br> AtsisÄ—dusi nugara į duris, per galvÄ… meta batÄ…: jei batas nukrinta smaigaliu atsuktu į duris, tais metais teks iÅ¡ namų iÅ¡eiti (pvz., iÅ¡tekÄ—ti, iÅ¡važiuoti toli į mokyklÄ…; vyras - į kariuomenÄ™, į tolimÄ… tarnybÄ… ir pan.). Jeigu bato kulnis į duris, tai liksi pas tÄ—vus. <br> <br> Surenka troboje esanÄių batus, sudeda į krÅ«vÄ…, o paskui vienÄ… paskui kitÄ… deda eile link durų. Kieno batas atsiremia į duris, tas pirmasis iÅ¡eis iÅ¡ namų (kai kur sakoma, kad pirmasis mirs). <br> <br> Norint pamatyti savo ateitį, reikia po kÅ«Äių vakarienÄ—s nueiti į tuÅ¡ÄiÄ… kambarį, pastatyti veidrodį, kad atsiremtų į duris ir, pasilenkus per tarpkojį, žiÅ«rÄ—ti į veidrodį - pamatysi bÅ«simÄ… vyrÄ… arba žmonÄ…. <br> <br> Reikia pilnos stiklinÄ—s vandens, auksinio vestuvinio žiedo, veidrodžio ir dviejų žvakių. Visa turi bÅ«ti padÄ—ta ant baltos staltiesÄ—s. Ä® stiklinÄ™ įmesti vestuvinį žiedÄ…, uždegti žvakes ir pastatyti iÅ¡ abiejų veidrodžio Å¡onų. AtsisÄ—dus prieÅ¡ veidrodį, imti pirÅ¡tais iÅ¡ stiklinÄ—s žiedÄ… ir vÄ—l panardinti į vandenį. Tai padaryti tris kartus. TreÄiÄ… kartÄ…, žiedÄ… iÅ¡Ä—mus iÅ¡ vandens, žiÅ«rÄ—ti pro jo vidurį į veidrodį - gali pamatyti savo ateitį arba vyrÄ…, už kurio iÅ¡tekÄ—si. <br> <br> Ä® Å¡alto vandens stiklinÄ™ įlaÅ¡inti kelis laÅ¡us vaÅ¡ko nuo paÅ¡ventintos žvakÄ—s. Vandenį pastatyti prie lovos. TÄ… naktį susapnuosi savo bÅ«simÄ…jį arba bÅ«simÄ…jÄ…. <br> <br> Paimti dubenį vandens ir 12 lapelių su įraÅ¡ytais vyrų vardais. Lapelius pritvirtinti prie dubens kraÅ¡tų taip, kad vienas Å¡onas bÅ«tų nusvirÄ™s virÅ¡ vandens (galima juos prilipdyti gabalÄ—liu paÅ¡ildyto, minkÅ¡to vaÅ¡ko). Nedidelį žvakigalį įsprausti į bulvÄ—s arba ropÄ—s griežinÄ—lį, uždegti ir paleisti ant vandens plÅ«duriuoti. Vandenį reikia atsargiai pamaiÅ¡yti pirÅ¡tu, kad žvakÄ— plauktų. Prie kurio popierÄ—lio priplauks ir uždegs, tai tokiu vardu bus tavo vyras. Galima ant lapelių suraÅ¡yti ir klausimus apie ateinanÄius metus, bet atsakymai tegali bÅ«ti "taip" arba "ne". Kurį lapelį žvakÄ— uždegs, arba prie kurio bent priplauks, tai tie dalykai iÅ¡sipildys. <br> <br> PaprasÄiausias bÅ«rimas yra skaiÄiavimas poromis. Galima skaiÄiuoti sausus Å¡ližikus, degtukus, žirnius, malkas prie židinio, saldainius ir t.t. Jeigu iÅ¡eina pora, bus vestuvÄ—s ateinanÄiais metais. <br> <br> KÅ«Äių paproÄiai <br> <br>Ateidavo vakaras, visi kaime apsiÅ¡erdavo gyvulius. Tada bÅ«davo iÅ¡kÅ«renama pirtis ir prieÅ¡ stalo dengimÄ… reikÄ—davo nusiprausti pirtyje. Paskui dengdavo stalÄ…. Ant stalo padÄ—davo truputÄ—lį Å¡ieno, uždengdavo balta staltiese. PadÄ—davo žvakÄ™, kryželį, kalÄ—daiÄius ir maisto vakarienei. <br> <br>PrieÅ¡ pradedant KÅ«Äių vakarienÄ™ kiekvienas turÄ—davo persižegnoti, trumpai pasimelsdavo, prisimindavo mirusiuosius. Paskui tÄ—tis imdavo kalÄ—daiÄius, juos laužydavo ir dalindavo visiems Å¡eimos nariams susirinkusiems prie stalo. Tuo metu pradÄ—davo vakarieniauti. <br> <br>AnksÄiau nebÅ«davo dabartinių dvylikos patiekalų, bet KÅ«Äių stalas neapsieidavo be kisieliaus ir silkÄ—s patiekalų. Per KÅ«Äias žmonÄ—s pasninkaudavo – nevalgydavo mÄ—sos gaminių. <br> <br>Pavalgius KÅ«Äių vakarienÄ™, jaunimas burdavo sau laimÄ™. IÅ¡ po staltiesÄ—s traukdavo po Å¡iaudÄ…, ir to kurio Å¡iaudas ilgiausias, tam bus laimingi ateinantys metai. <br> <br>Tada mÄ—tydavo batus. Kieno batas atsisuka priekiu į duris, tas iÅ¡tekÄ—s arba apsives. <br> <br>Per naktį maistas likdavo ant stalo, sakydavo, kad prie KÅ«Äių stalo naktį susirenka angeliukai. <br> <br>ŽmonÄ—s manydavo, kad gyvuliai KÅ«Äių – KalÄ—dų naktį Å¡nekasi. <br> <br>AtsikÄ—lus rytÄ… mama ar tÄ—tis paimdavo Å¡ienÄ… ir padalindavo gyvuliams. <br> <br>Tada, anksti ryte skubÄ—davo į bažnyÄiÄ…. <br> <br> KÅ«Äių valgiai <br> <br>PrÄ—skuÄiai (Å¡ližikai) su aguonų pienu: <br> <br>1 puodelis miltų su kÄ—limo milteliais; 2 puod. paprastų kvietinių miltų; 2 Å¡aukÅ¡tai malto cukraus; 1 kiauÅ¡inis; 1/2 sv. margarino (dvi plytelÄ—s); 1 puod. vandens (maždaug). <br> <br> ViskÄ… sumaiÅ¡yti, iÅ¡minkyti, teÅ¡lÄ… atÅ¡aldyti Å¡aldytuve 2-3 valandas arba per naktį. Suvoliojus pirÅ¡to storumo voleliais supjaustyti maždaug 1 cm ilgio gabaliukais ir kepti 350 laipsnių krosnyje iki gerai paruduos. <br> <br>Aguonų pienas: <br> <br> Maždaug 1 puodukÄ… aguonų užpilti 2 puodukais verdanÄio vandens. Pamirkyti bent 5 minutes (kol aguonų grÅ«deliai suminkÅ¡tÄ—ja), vandenį nukoÅ¡ti per sietelį. Supylus aguonas į indÄ… siauresniu dugnu, gerai sugrÅ«sti. Galima ir sumalti malama maÅ¡inÄ—le. SugrÅ«stas aguonas užpilti pasaldintu, virtu vandeniu ar pienu, kad bÅ«tų gana skysta sriuba. <br> <br>Valgyti taip: į dubenÄ—lį įsidedama norimas prÄ—skuÄių kiekis, užpilama aguonų pienu ir valgoma panaÅ¡iai, kaip javainiai. <br> <br>Keptos žuvelÄ—s (marinuotos): <br> <br>2 sv. mažų žuvelių stintų; druskos ir pipirų pagal skonį; apie 1/2 puod. miltų; alyvos kepimui <br> <br>Žuveles nuvalyti, nupjauti galvas ir iÅ¡imti vidurius (galima jas pirkti Å¡aldytas, jau paruoÅ¡tas kepimui). Miltus sumaiÅ¡yti su druska ir pipirais, iÅ¡volioti juose žuveles ir iÅ¡kepti alyvoje. IÅ¡keptas atauÅ¡inti. ParuoÅ¡us marinatÄ…, gerai atvÄ—sinti ir užpilti ant žuvelių, kad visiÅ¡kai jas apsemtų. Valgyti tik po 6-7 valandų. Galima paruoÅ¡ti iÅ¡ vakaro ir padÄ—ti Å¡aldytuve iki kÅ«Äių. <br> <br>Å itaip marinuoti galima ir kitokiÄ… žuvį, kuri kepama arba skystyje (marinate) greitai nesubyra. <br> <br>Marinatas: 1 svogÅ«nas; 1 kotas saliero; 10 karÄiųjų pipirų; 3 lauro lapeliai; 3 gvazdikÄ—liai; pusÄ— Å¡aukÅ¡telio cukraus; 1 puod. acto (bespalvio); 2 puod. vandens; truputis druskos (nepamirÅ¡kite, kad žuvelÄ—s jau buvo pasÅ«dytos kepant, todÄ—l nereikia daug druskos). Galima ir visai jos nedÄ—ti.ViskÄ… sudÄ—ti į puodÄ… ir pavirinti 10-15 min., kol svogÅ«nas ir salierai suminkÅ¡tÄ—ja. Vartoti visiÅ¡kai atauÅ¡intÄ…. <br> <br>Ä®daryti žuvies pjaustiniai: <br> <br>4-5 pjaustiniai - be kaulų; 4 Å¡aukÅ¡tai alyvos; 3/4 puod. grybų (gali bÅ«ti virti, Å¡vieži arba džiovinti); 1 nemažas svogÅ«nas; 1/2 puod. rÅ«gÅ¡taus vyno (bespalvio); 1 Å¡aukÅ¡tas kapotų petražolių; druskos pagal skonį (maždaug pusÄ— Å¡aukÅ¡telio); 1/2 puod. sultinio; 3/4 puod. baltos duonos džiuvÄ—siukų. <br> <br> Sultinys gaunamas, verdant žuvies kaulus (galima vartoti ir galvÄ…) su prieskoniais; svogÅ«nais, petražolÄ—mis, salierais, pipirais (karÄiaisiais), o paskui gerai iÅ¡koÅ¡iamas per sietelį. <br> <br> Grybus ir svogÅ«nus pakepinti alyvoje (jeigu grybai buvo džiovinti, tai juos pirma reikia užpilti verdanÄiu vandeniu, pamirkyti bent 15 min., po to nusunkti ir vartoti), suberti druskÄ…, prieskonius ir džiuvÄ—sÄ—lius, įpilant ir 3-4 Å¡aukÅ¡tus sultinio. IÅ¡tiesus žuvies pjaustinius ant lentelÄ—s arba vaÅ¡kuoto popieriaus, dÄ—ti po Å¡aukÅ¡tÄ… miÅ¡inio, susukti, apvynioti siÅ«lu, kad neatsileistų ir pavolioti į likusius džiuvÄ—siukus. Kepimo indÄ… iÅ¡tepti alyva, sudÄ—ti žuvį ir kepti 325 laipsnių krosnyje apie 20-25 min. PrieÅ¡ baigiant kepti, įpilti vynÄ… su likusiu sultiniu. Kepti dar 10 min. 350 laipsnių krosnyje. Kai žuvis kiek pravÄ—sta, atsargiai nuvynioti siÅ«lus. Å is patiekalas duodamas į stalÄ… Å¡iltas. <br> <br>Marinuoti grybai <br> <br>apie 2 sv. mažų baltų, Å¡viežių grybų; 3 Å¡aukÅ¡tai citrinos sunkos; 1 Å¡aukÅ¡telis druskos (galima mažiau, jeigu patinka)6 puod. verdanÄio vandens; 1 svogÅ«nas; 1 skiltelÄ— Äesnako . <br> <br>Marinatas: 3/4 puod. acto (skaidraus); 2/3 puod. skysÄio, kuriame vyrÄ— grybai; 7 sutraiÅ¡kyti kartieji pipirai; 1 lauro lapelis; 2-3 Å¡aukÅ¡tai alyvos; 1 Å¡aukÅ¡telis cukraus . <br> <br> Ä® verdantį vandenį suberti druskÄ…, supilti citrinų sunkÄ… ir sudÄ—ti nuvalytus grybus (jeigu grybai nedideli, nereikia jų pjaustyti). Pavirti maždaug 5 min. Nusunkti. SvogÅ«nÄ… supjaustyti ritinÄ—liais ir iÅ¡skaidyti, ÄesnakÄ… smulkiai sukapoti. Ä® stiklinį indÄ… eilÄ—mis dÄ—ti grybus ir svogÅ«nÄ… su Äesnaku. Tuo tarpu užvirinti 2/3 puod. skysÄio, kuriame virÄ— grybai, sudÄ—ti visus likusius prieskonius, užvirinti ir pavirinti apie 5 min. Skystį atvÄ—sinti ir užpilti ant grybų. Ant virÅ¡aus atsargiai užpilti alyvÄ…. Laikyti Å¡aldytuve. Tinka valgyti rytojaus dienÄ…. Valgomi Å¡alti. <br> <br>Naktis, kai galbÅ«t pražysta papartis... <br> <br> Nuo senų laikų ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties Å¡ventÄ™ visada lydÄ—jo burtai bei magija... AnksÄiau vidurnaktį Å¡venÄiantieji Jonines eina ieÅ¡koti paparÄio žiedo - laimÄ—s ir aiÅ¡kiaregystÄ—s simbolio. TikÄ—ta, kad radÄ™s jį įgyja antgamtinių jÄ—gų, tampa protingas, laimingas ir turtingas, girdi kitų mintis ir supranta gyvulių kalbÄ…. TaÄiau norintieji surasti paparÄio žiedÄ… turi įveikti daugybÄ™ kliÅ«Äių, neiÅ¡sigÄ…sti velnių, raganų ir piktųjų dvasių, nors dabar raganomis, velniais... mažai kas tiki...Ir tai retas Å¡ių dienų penkiametis pasakytų, kad yra raganų... <br> <br>Jai nesikeltumÄ—me į tolimesnÄ™ praeitį patirtumÄ—me tai, ko negalime patirti dabar. TikÄ—tume ne tuo kÄ… matome, bet tuo kÄ… pasakoja mÅ«sų tÄ—veliai, seneliai, o gal net proseneliai... <br> <br> Taigi ankÅ¡Äiau per Jonines ugnis įgyja ypatingÄ… reikÅ¡mÄ™, todÄ—l Å¡i Å¡ventÄ— visada Å¡venÄiama lauke prie didelio laužo - kuo toliau jis apÅ¡vies laukus, tuo turtingesni bus metai, be to, ugnis apsaugos nuo ligų ir nelaimių...O jeigu mergina ir vaikinas perÅ¡oks laužą kartu susikibÄ™ rankomis, jų laukia bendras gyvenimas, per laužą perÅ¡okÄ™s vyresnio amžiaus žmogus, nesirgs iki kitų Joninių. Bent jau ankÅ¡Äiau tuo bÅ«davo tikima. <br> <br> O stebuklų naktį į upÄ™ ar ežerÄ… nuleisti vainikai su žvakutÄ—mis iÅ¡siskirs, skyrybos laukia ir su mylimuoju, o jei plauks greta - ilgas gyvenimas kartu, <br> <br>darže iÅ¡kasus gabalÄ—lį velÄ—nos ir apverstÄ… padÄ—jus atgal, ryte po ja bus pilkas vabaliukas - vyras bus prasÄiokas, margas - valdininkas arba kariÅ¡kis, jeigu žalias - Å«kininkas. Juk bÅ«tų įdomu dabar mÅ«sų Å¡ių laikų berneliams tokius burtus daryti. <br> <br> Žiema žiema, bÄ—k iÅ¡ kiemo <br> <br> UžgavÄ—nÄ—s linksma žavinti liaudiÅ¡kojo humoro grožiu ir kÅ«rybingumu diena, kuria baigiasi pokalÄ—dinis linksmybių laikotarpis ir prasideda prieÅ¡velykinio susitelkimo metas - GavÄ—nia. UžgavÄ—nÄ—s dažniausiai bÅ«na vasario mÄ—nesį ir tik labai retai - kovo pradžioje. Tai slenkstis tarp nueinanÄios žiemos ir ateinanÄio pavasario. UžgavÄ—nÄ—s - tarsi karnavalas, liaudies Å¡ventÄ—, nesusijusi su jokiomis bažnytinÄ—mis apeigomis. <br> <br> SenovÄ—s tradiciniai UžgavÄ—nių patiekalai: <br> <br>1. riebi kiauliena, <br> <br>2. Å¡iupinys - su mÄ—sa verdama miežinių kruopų bei žirnių koÅ¡Ä—, pagardinta ir savotiÅ¡kai papuoÅ¡ta į dubenį įkiÅ¡ta virta kiaulÄ—s uodega ar Å¡nipu, troÅ¡kinti kopÅ«stai, <br> <br>3. blynai, <br> <br>4. spurgos. <br> <br> Ä®domiausios bÅ«davo ir visų laukiamos buvo persirengÄ—lių vaikÅ¡tynÄ—s, jų kreÄiami pokÅ¡tai, Å¡okiai, vaiÅ¡inimasis blynais. PersirengÄ—liai vežiodavosi moteriÅ¡kais drabužiais aprengtÄ… MorÄ™. Velkant ratus, ji sukdavosi ratu, Å¡vaistydamasi rankose iÅ¡keltais mediniais spragilais. Vakare MorÄ™ sudegindavo ar paskandindavo. <br> <br>Naujieji metai <br> <br> Naujieji metai yra kiek vÄ—lesnÄ—s kilmÄ—s už KÅ«Äias ir KalÄ—das to paties laikotarpio Å 23863. OLIA-LIA (2010-07-21 19:35 IP: 86.100.126.109) Gražus žmogus – besiÅ¡ypsantis žmogus, trykÅ¡tantis gyvenimo džiaugsmu ir gera nuotaika. Jei norite atrodyti gražios ir laimingos, reikia į pasaulį žvelgti optimistiÅ¡kai. <br> <br>Optimizmo dietos principas – į kasdieninį valgiaraÅ¡tį įtraukti tuos maisto produktus, kurie teikia smegenims didžiausiÄ… pasitenkinimÄ…. <br> <br>Serotoninas, dar vadinamas „laimÄ—s hormonu“, biologiÅ¡kai aktyvi medžiaga, kuri reguliuoja ne tik psichinius procesus, bet ir kai kurias organizmo funkcijas. Serotoninas padeda pajusti pasitenkinimo ir euforijos jausmÄ… bei džiaugsmo emocijas. Badavimas mažina serotonino kiekį smegenyse, o tai sukelia depresinÄ™ nuotaikÄ…. SerotoninÄ… organizmas gamina iÅ¡ amino rÅ«gÅ¡ties triptofano, kuris yra natÅ«ralus antidepresantas. <br> <br>Vadinasi, į dietinį valgiaraÅ¡tį, kuris aprÅ«pins džiaugsmu ir laime, reikia įtraukti maisto produktus, kurie yra triptofano Å¡altiniai: mÄ—sa, žuvis, kalakutiena, bananai. Taip pat reikalingi produktai turtingi angliavandeniais, kurie padeda gamintis serotoninui: makaronai, ryžiai, bulvÄ—s ir, žinoma, Å¡okoladas. <br> <br>Kad mityba bÅ«tų subalansuota, į valgiaraÅ¡tį įtraukite ir produktus, turinÄius vitamino C: apelsinai, kiviai, saldieji pipirai, rauginti kopÅ«stai. <br> <br>Energijos ir gyvenimo džiaugsmo suteiks polinesoÄiosios riebalų rÅ«gÅ¡tys omega – 3 ir omega – 6, kurių gausu žuvyse ir kt. jÅ«ros gÄ—rybÄ—se, rieÅ¡utuose ir alyvuogių aliejuje. <br> <br>Dietos planas – pakelti bendrÄ… organizmo tonusÄ… ir energingumÄ…. Be to, laikantis Å¡ios dietos dar ir kelių kilogramų atsikratysite. Valgyti skaniai ir žinoti, kad tai dar ir naudinga sveikatai – malonus jausmas. Be jokio sąžinÄ—s graužimo galite mÄ—gautis makaronais ir jÅ«ros gÄ—rybÄ—mis. TaÄiau atminkite, kad pernelyg didelis kiekis triptofano ir serotonino gali sukelti mieguistumÄ…. <br> <br>3 dienų dietos planas: 23862. ARIMO SEJOS PAROCIAI (2010-07-21 19:31 IP: 86.100.126.109) Darbas: <br>rimtai, pamaldžiai nusiteikÄ™. PriÄ—jÄ™ lauko galÄ…, susikaupÄ™ pasimelsdavo. SÄ—ti pradÄ—davo nuo lauko galo. Pirmiausia kaire ranka berdavo į visas keturias dalis po saujÄ… tardami: „Aukit, javeliai, visų brangieji, o užaugÄ™ duokit grÅ«delių nesigailÄ—ję“. Visų iÅ¡ sÄ—tuvÄ—s grÅ«dų neiÅ¡sÄ—davo, bet vis palikdavo po saujelÄ™, kad Å«kyje grÅ«dai neiÅ¡sivestų, o jų bÅ«tų. Tik baigdami sÄ—ti, paskutinÄ™ sÄ—tuvÄ™ taip iÅ¡kratydavo, kad jokio grÅ«delio neparsineÅ¡tų namo, nes tai esanti žvirblių dalis. Taip nepadarius, žvirbliai galį užpulti javus. Kiti stengÄ—si sÄ—tuvÄ—je neparsineÅ¡ti grÅ«dų, nes tikÄ—jo, kad parsineÅ¡us kuliant varpose grÅ«dų liktų. SÄ—klai skirtus grÅ«dus atseikÄ—davo su kaupu, juo didesnis kaupas, tuo didesnis derlius. Kai kas dar berdavo sÄ—klÄ… per kelnių kleÅ¡nes, kad kuliant geriau grÅ«dai byrÄ—tų. SÄ—tuvÄ—n berdavo paÅ¡ventintus javų grÅ«dus ir paÅ¡lakstydavo Å¡vÄ™stu vandeniu, kad velnias grÅ«dų neiÅ¡neÅ¡iotų ir aitvaras skalsos neatimtų. <br>DzÅ«kai, kol nepradÄ—davo sÄ—ti, nieko niekam neskolindavo, nes nuo to javai nederÄ—siÄ…. Alkanas neidavo sÄ—ti, nes manÄ—, kad javai nederÄ—siÄ…. TodÄ—l sÄ—jÄ—jÄ… gerai pavalgydindavo. Tam reikalui Å¡eimininkÄ— iÅ¡kepdavo kiauÅ¡inių ir įdÄ—davo į maiÅ¡Ä… kartu su sÄ—kla. IÅ¡neÅ¡us sÄ—klÄ… ir kiauÅ¡inius į laukÄ…, sÄ—klÄ… iÅ¡ maiÅ¡o iÅ¡pildavo į sÄ—tuvÄ™ ir pasÄ—davo, o kiauÅ¡inius parsineÅ¡Ä™s namo sÄ—jÄ—jas suvalgydavo. Jei sÄ—jÄ—jas, eidamas sÄ—ti, lauke sutikdavo kitÄ… sÄ—jÄ—jÄ…, einantį sÄ—ti ar grįžtantį pasÄ—jus, tai, kad nepereitų jo javų laimÄ— kitam sÄ—jÄ—jui, prieÅ¡ pradÄ—damas sÄ—ti įsmeigdavo į žemÄ™ peilį ties savo sÄ—jamo lauko galu. <br>Lietuviai nuo seno augino linus, teikianÄius jiems drabužį. MÅ«sų kraÅ¡to klimatinÄ—mis sÄ…lygomis drabužis buvo reikalingas žmogui kaip kasdieninÄ— duona, todÄ—l į jo sÄ—jimÄ… buvo kreipiama daug dÄ—mesio. Buvo stengiamasi ne tik parinkti atitinkamÄ… dirvÄ…, jÄ… gerai iÅ¡purenti, bet ir atlikti daugelį bÅ«rimų ir veiksmų, kurie laiduotų jų gerÄ… derlių. <br>Linų valstieÄiai sÄ—jo XIX a. pab. – XX a. pr. nevienodÄ… saikÄ…. Tai priklausÄ— nuo žemÄ—s kiekio ir nuo linų kainos. Jei linai buvo brangÅ«s, sÄ—jo jų daugiau, o jei pigÅ«s – mažiau. Be to, ir tuo metu sÄ—jant linus buvo atsižvelgiama į Å«kio poreikius ir iÅ¡laidas. Paprastai daugiau linų pardavimui sÄ—davo tie valstieÄiai, kurie turÄ—jo skolų. NesÄ—jama linų daug todÄ—l, kad jie nualina žemÄ™ ir gyvuliams neduoda paÅ¡aro. Linams žemÄ— parenkama prie juodžemio arba molio. XIX a. tinkamiausiomis linams sÄ—ti buvo laikomos dobilienos arba rugienos. Gerai linai augo dirvonuose ir plÄ—Å¡iniuose, bet ten retai jie buvo sÄ—jami, kadangi jie užaugdavo stambÅ«s; tai buvo kietas pluoÅ¡tas ir jis buvo laikomas menku. <br> <br>ValstieÄiai, turintys samdinių, privalÄ—jo linų pasÄ—ti ir samdiniams už tarnybÄ…. SamdinÄ—ms merginoms dažniausiai duodavo iÅ¡mintų linų. <br>Lietuviai, sÄ—dami linus, atlikinÄ—jo daugelį bÅ«rimų. Apie linų bÅ«simÄ… derlių ir nederlių burdavo iÅ¡ anksto. Jei Advento pirmoji savaitÄ—s diena buvo saulÄ—ta, tokiÄ… savaitÄ—s dienÄ… reikia esÄ… sÄ—ti – bus geri linai. Jei žiemos pradžioje pirmieji stogų varvekliai trumpi, bÅ«siÄ… žemi linai ir atvirkÅ¡Äiai. Jei vasario 2 dienÄ… (GrabnyÄios) saulÄ—ta, bÅ«siÄ… geri linai. Jei žiemos pabaigoje paskutiniai varvekliai ilgi – bÅ«siÄ… aukÅ¡ti linai ir atvirkÅ¡Äiai. Jei pavasarį pirmÄ… kartÄ… kielÄ™ pamatai ant žemÄ—s, linai bÅ«siÄ… blogi ir atvirkÅ¡Äiai. Kad linai gerai užaugtų, UžgavÄ—nių dienÄ… važinÄ—damiesi važiuodavo toli. Juo toliau važiuosi, juo linai bus ilgesni. <br>Be to, apie bÅ«simÄ… linų derlių bÅ«rÄ— iÅ¡ vabzdžių, pvz., jei pavasarį karkvabalių vaikai glÅ«di labiau prie užpakalinių kojų, tai esÄ… reikia anksti sÄ—ti sÄ—menis. Jei karkvabalių vaikai papilvÄ—je prie prieÅ¡akinių kojų, tai reikia sÄ—menis sÄ—ti vÄ—lai. Jei pavasarį matyti daug didelių rudų uodų, gerai užderÄ—s linai. Jei per Velykas kiauÅ¡iniai gerai lupasi, manyta, kad bÅ«siÄ…s geras pluoÅ¡tas. <br>Bet su linais ne visada taip buvo. Negerai sÄ—menis sÄ—ti per anksti,nes spragÄ—s pasÄ—lį kerta, piktžolÄ—s pagauna viršų ir pan. Taip pat negerai sÄ—menis sÄ—ti ir vÄ—lai, nes tada gaunasmas blogas pluoÅ¡tas. Taigi sÄ—menis sÄ—jo kai atÅ¡yla oras. Be to, parinkdavo tinkamÄ… sÄ—jimui orÄ…. NesÄ—jo sÄ—menų prieÅ¡ lietų, kad žemÄ—s labai nesuplaktų, nes sÄ—menų daigai per suplaktÄ… žemÄ™ nebeiÅ¡lenda į pavirÅ¡ių. <br>Linus sÄ—jant, žmonÄ—s atsižvelgdavo ir į mÄ—nulio fazes, kad linai gerai užaugtų, sÄ—davo juos jauno mÄ—nulio penktÄ… dienÄ… įdirbton, sauson žemÄ—n, ir labai gerai įakÄ—davo, kartais net dvylika kartų pervažiuodami. <br>Kanapes paprastai sÄ—davo daržuose. Jas sÄ—davo prieÅ¡ saulÄ—s tekÄ—jimÄ… arba saulei nusileidus, tada žvirbliai nelesiÄ…, nes jie sÄ—jimo laiku miega ir nemato. Be to, žvirbliams baidyti statydavo įvairias baidykles. <br>BulvÄ—s Lietuvoje atsirado XVIII a., bet plaÄiai paplito tik XIX a. pirmojoje pusÄ—je. ValstieÄiai greitai suprato jų reikÅ¡mÄ™, ir greta duonos jos tapo pagrindiniu valstieÄių valgiu. <br>KvÄ—darnos apyl. XIX a. pab. bulves sodino atkeltoj žemÄ—j. Sodino žagre. Sodinimo bÅ«dai buvo du: vienvagÄ— ir dvivagÄ—. VienvagÄ— sodino taip, kad vienoj vagoj sodino, o antrÄ… palikdavo tuÅ¡ÄiÄ…. Dvivage – dvi vagos buvo sodinamos greta, o treÄioji paliekama tuÅ¡Äia. <br>Bulvių daigams Ä—mus iÅ¡ žemÄ—s keltis, buvo akÄ—jama. Kada bulvÄ—s sudygdavo, vagodavo. Vagojama 3 – 4 kartus, iki bulvÄ—s pradÄ—davo žydÄ—ti. Bulvių buvo įvairių rÅ«Å¡ių: mÄ—lynosios ir margosios. SÄ—klinÄ—s bulvÄ—s buvo laikomos žiemÄ… smÄ—lÄ—tose duobÄ—se. Bulvių nesodino molÄ—toj ir Å¡iaip drÄ—gnoj žemÄ—je. <br>Linkuvos apyl. ir kitur bulves sodindavo, kai danguje slankiojo balti debesÄ—liai, tada jos bÅ«sianÄios krÅ«mingos. Skuodo apyl., puÄiant pietryÄių vÄ—jui, bulvių nesodino, nes sukirmysianÄios. Pasak tvereÄÄ—nų, jei rudenį buvo daug ant eglių kankorėžių (Å¡iÅ¡kų), ateinanÄiais metais bÅ«siÄ… daug ropuÄių (bulvių). Jei pavasarį kankorėžių daugiau bÅ«davo eglÄ—s virÅ¡Å«nÄ—je, tai KupiÅ¡kio apylinkÄ—se prietaringi seni žmonÄ—s manydavo, kad vasara turÄ—sianti bÅ«ti lietinga ir bulves reikia sodinti aukÅ¡tesnÄ—se vietose. Jei kankorėžiai kabodavo ties eglÄ—s viduriu, tai vasara, jų nuomone, turÄ—jusi bÅ«ti nei sausa, nei lietinga, ir bulves buvÄ™ galima sodinti į bet kuriÄ… dirvÄ…. <br>Ar bÅ«simasis bulvių derlius bus geras, ar menkas, žmonÄ—s stengdavosi iÅ¡ anksto iÅ¡burti stebÄ—dami vabalus. Jei vabalo vaikai bÅ«davo prie jo pirmutinių kojų, tai turÄ—jusios geriau derÄ—ti anksti pasodintos bulvÄ—s, jei prie paskutinių – vÄ—lai pasodintos, o jei prie vidurinių – tai nei vÄ—lai, nei anksti pasodintos. <br>Sodindami daržoves, kai kurie žemdirbiai taip pat praktikavo įvairių burtų. <br>Jei pÅ«sdavo žiemys, tai moterys stengdavosi nesÄ—ti rasodos, kuriÄ… jų manymu, galÄ—jusios užpulti spragÄ—s. <br>KopÅ«stus kai kas stengdavosi sodinti tik tada, kai bÅ«davo delÄia, nes kitaip pasodintus turÄ—jusios suÄ—sti spragÄ—s. Kad kirmÄ—lÄ—s neÄ—stų, kai kurios moterys, sodindamos kopÅ«stų rasodÄ…, ant ežios pasodindavo vaikÄ…. Jei vaikas imdavÄ™s verkti, tai jos manydavusios, kad kopÅ«stus užpulsianÄios kirmÄ—lÄ—s. Jei sraigÄ—s kopÅ«stų lapus Ä—da, reikia, kad Å¡eimininkÄ— ant puÅ¡inÄ—s apie ežias pajodinÄ—tų. Jei kirmÄ—lÄ—s užpuola kopÅ«stus, reikia nuo vieno ir kito ežios galo iÅ¡rauti po kopÅ«stÄ… ir pasodinti <br>Å¡aknimis aukÅ¡tyn – kirmÄ—lÄ—s neÄ—s. Jei nori, kad kirmÄ—lių ant kopÅ«stų nebÅ«tų, turi prieÅ¡ sodinant kopÅ«stus pirmiausia pasodinti dilgÄ—lÄ™. <br>KopÅ«stai, pasodinti pradžioje jauno, bus ilgais kotais. Kad kirminai nepultų, reikia sodinti sengalyje. KopÅ«stų galvos bÅ«na kietos, jei ant ežios padedamas akmuo. <br>Jei spalio mÄ—nuo Å¡altas, tai ateinanÄiais metais nebus kirmÄ—lių, gadinanÄių kopÅ«stus. Jei per Naujuosius metus virsi kopÅ«stus, tai vasarÄ… juos kirmÄ—lÄ—s nuÄ—s. <br>PrieÅ¡ kopÅ«stų sodinimÄ… reikia iÅ¡ vakaro ežias užversti akmeniu, kad geros augtų galvos. Dar apkabindavo didelį akmenį po kopÅ«stų pasodinimo. <br>PasÄ—jus burokus, apkabindavo didelį kuolÄ…, kad burokai augtų dideli. SvogÅ«nus reikia sodinti tokiÄ… dienÄ…, kai ant dangaus nÄ—ra mÄ—nulio, tada nebÅ«siÄ… žieduolių. Reikia sodinti kiaulÄ—ms po pietų parbÄ—gant iÅ¡ lauko, arba tuÅ¡Äiam mÄ—nesy, tada bÅ«siÄ… dideli. Geriausia sodinti treÄiÄ… dienÄ… po jauno. <br>Linkuvos apyl. XIX a. gale agurkų sÄ—klÄ… veždavo į daržą sodinti atbula nagine, kad geriau megztų. TuÅ¡Äiažiedžius nuraÅ¡kydavo, suvirindavo ir tuo skysÄiu palaistydavo agurkus, nuo to gausiai mezgÄ…. Dideli agurkai užauga, jei sodina be sijono arba sodinant sako: pupt kulala, pupt kulala. Pasvalio apyl. buvo manoma, kad sodindama agurkus moteriÅ¡kÄ— turi užsimauti vyro kelnes ir agurkai dideli augs. <br>Lietuviai buvo labai prietaringi žmonÄ—s. KiekvienÄ… buities darbÄ… atlikdavo remdamiesi paproÄiais, tradicijomis, magija. Ardami ir sÄ—dami, jie melsdavosi dievams,deivÄ—ms,praÅ¡ydami gero derliaus. Sekdavo kada geriausias metas ir laikas pradÄ—ti arti žemÄ™, kada geriausia sÄ—ti rugius, javus, daržoves. Visa tai rodo senovÄ—s žmonių darbÅ¡tumÄ…, valiÄ…, rÅ«pestį. 23861. SKIRTA:IP 82.135.134.18 (2010-07-21 19:29 IP: 86.100.126.109) If I could kill you with pig head and without getting in trouble, believe me, I would. <br>SLAPIVARDIS BIRKA:) TAD PAKARTOTINAI PRASAU |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerdvilas, Darijus, LÄ—ja, RimantÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 215 403 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
