JERINOS GYVENIMO DRUSKA €“ žINIų TROÅ¡KIMAS IR RÅ«PESTIS VAIKAIS  (0)

2014−07−19

„Esu laiminga, kad vaikai atsistojo ant kojų, kad jiems gerai sekasi, kad turiu virš galvos savo stogą, kad dar džiugina gamtos grožis, kad yra širdžiai mielų laisvalaikio pomėgių, kad vis dar galiu dalytis mintimis su artimais žmonėmis. Gaila tik, kad sveikata vis primena apie nugyventų metų naštą“, – sakė buvusi mūsų redakcijos darbuotoja Jerina Tamošiūnienė-Mikonienė.

SPAUSDINTAM žODžIUI LIKO IÅ¡TIKIMAS IKI MIRTIES  (3)

2014−07−12

Rajono laikraščio istorijoje ryškų pėdsaką yra įspaudęs kupiškėnas žurnalistas Vladas Jasinskas (1931 08 07–1988 03 21). Daugiau nei dvidešimt metų jis koordinavo laikraščio leidybą – ėjo atsakingojo sekretoriaus pareigas.
Vladas Jasinskas tuo metu buvo pirmasis iš rajonų laikraščių žurnalistų, kurio kūryba įvertinta V. Mickevičiaus-Kapsuko premija – Žurnalistų sąjungos buvusiu aukščiausiuoju apdovanojimu.
Nesileidžiant į jo kūrybinio palikimo vertinimus iš dabarties pozicijų, akivaizdu viena – šis žurnalistas buvo apdovanotas kūrėjo talentu.

REDAKCIJOJE JÄ… VADINDAVO MAMA  (0)

2014−06−21

Buhalterei Valerijai Kutrienei net dvidešimt aštuonerius metus (1963–1990 m.) rajono laikraščio redakcija buvo lyg antrieji namai. „Man teko dirbti su penkiais redaktoriais. Visi atvykę dirbti nauji redaktoriai pajusdavo pavaldinių tarpusavio draugiškumą ir tai vertindavo. Daug metų buvau renkama profsąjungos organizacijos pirmininke, jei kuriam darbuotojui atsitikdavo nelaimė, slėgdavo laikina bėda, stengdavomės padėti. Korespondentai mėgdavo pasidalyti įspūdžiais, grįžę iš kaimų“, – yra sakiusi Valerija, prieš dešimt metų žurnalistų paprašyta pasidalyti savo prisiminimais, redakcijai rengiant leidinuką „Kupiškėnų mintys“ amžių sandūroje“. Tąkart dar daug kas liko neišsakyta.

DVIDEÅ¡IMTIES METų DARBÄ… REDAKCIJOJE PERDAVÄ— MARčIAI  (1)

2014−06−07

Dvidešimt metų rajono laikraščio redakcijoje valytoja-kurjere dirbo Elvyra Babelienė. Trijų vaikų mamai šis darbas buvo labai parankus. Galėjusi savo atžalų neleisti į vaikų lopšelį-darželį, kur jie nepritapo, dažnai sirguliavo. Moteris su bendradarbiais gražiai sugyveno. Savo pareigas atlikdavo kruopščiai.
Apie tai byloja ir buvusio laikraščio redaktoriaus Antano Salio prisiminimai: „Ir valytoja-kurjerė Elvyra Babelienė savo vietoje. Šeštą valandą vakaro ateina šluoti, plauti. Rytą grafinus pripila šviežio vandens iš savo šulinio, laikraščius iš pašto parneša.“

GRAžIAUSI GYVENIMO IR GERIAUSI KARJEROS METAI €“ RAJONO LAIKRAščIO REDAKCIJOJE (IÅ¡ žURNALISTÄ—S EUGENIJOS STANčIKAITÄ—S-URBONIENÄ—S PRISIMINIMų)  (0)

2014−05−24

A. Žilys prisidėjo prie Eugenijos ir būsimojo jos vyro Rimanto Urbono pažinties.
„Stigo redakcijai žmogaus žemės ūkio skyriuje. Pasisiūlė dirbti toks buvęs literatas, redakcijos bičiulis, bet redaktorius jo nepriėmė. Bandė įsidarbinti kitas vyrukas iš Dzūkijos, bet redaktoriui irgi neįtiko. Tuomet Valė Kutrienė nusišaipė: „Matyt, tau vyrą renka.“
1969 metų pradžioje į redakciją atėjo toks vyrukas, paklausė, kur rasti redaktorių. Su juo pakalbėjęs išėjo atsinešti lagamino. Jam buvo parodytas kabinetas. Kažkas atnešė čiužinį, kad čia pat galėtų permiegoti, nes atvykėlis neturėjo kur gyventi, į redakciją atvažiavęs tiesiai iš Vilniaus.

GRAžIAUSI GYVENIMO IR GERIAUSI KARJEROS METAI €“ RAJONO LAIKRAščIO REDAKCIJOJE (IÅ¡ žURNALISTÄ—S EUGENIJOS STANčIKAITÄ—S-URBONIENÄ—S PRISIMINIMų)  (0)

2014−05−10

Kupiškėnė žurnalistė Eugenija Stančikaitė-Urbonienė dvidešimt aštuonerius metus atidavė rajono laikraščiui. Visas jos gyvenimas vienaip ar kitaip buvo ir yra susijęs su spausdintu žodžiu. Baigusi žurnalistės karjerą, moteris ir toliau tęsia kūrybinę veiklą, tik šiuo metu kaip įvairių leidinių, knygų redaktorė, savosios kupiškėnų tarmės puoselėtoja.
Daug metų rašiusi apie kitus Eugenija nedaug yra viešai pasakojusi apie save. Tad pokalbį su ja apie praeitį, darbą rajono laikraštyje, tuo metu sutiktus žmones pradėjome nuo vaikystės, nuo pradžių pradžios.

RAJONO LAIKRAščIO POKYčIAI PO STALINO KULTO PASMERKIMO  (2)

2014−04−12

Rajono laikraštis per leidybos istoriją du kartus keitė savo pavadinimą. Pirmoji kaita įvyko 1961-ųjų metų pabaigoje, kai tuometinės Tarybų Sąjungos Komunistų partijos centro komiteto nutarimu buvo pasmerktas Stalino kultas ir nurodyta visur iš pavadinimų panaikinti jo vardą. Todėl rajono laikraštis tapo „Komunizmo keliu“ ir tokiu pavadinimo ėjo iki 1989-ųjų, kol Lietuvos atgimimo banga ir rajono sąjūdininkai padėjo jam atsikratyti šio pavadinimo.
Per beveik dvidešimt septynerius „Komunizmo keliu“ pavadinimo gyvavimo metus laikraštyje ne kartą keitėsi redaktoriai ir darbuotojai, kito laikraščio periodiškumas ir turinys. Koks buvo laikraštis 1961–1965 metais?

NUO VALYTOJOS IKI SPAUSTUVÄ—S VEDÄ—JOS  (1)

2014−04−05

Monikai Lauciuvienei-Paliulienei likimas lėmė ilgiausiai vadovauti Kupiškio spaustuvei, iki pat jos uždarymo. Prisiminusi tuos laikus moteris neslėpė, kad sunkiausia būdavo, kai gesdavo spausdinimo mašinos ir kai jų taisymu reikėdavo pasirūpinti jai pačiai. Laimė, kad jautė namiškių ir bičiulių užnugarį.

KUPIÅ¡KIO SPAUSTUVÄ—S IR RAJONO LAIKRAščIO SÄ…SAJOS  (2)

2014−03−22

Kupiškyje daugiau nei penkiasdešimt metų (1947–1999 m.) veikė spaustuvė. Jos atsiradimo istorijoje svarbiausią vaidmenį suvaidino rajono laikraštis. Organizuojant jo leidimą reikėjo ne tik suburti redakcijos kolektyvą, bet ir pasirūpinti laikraščio spausdinimu. Rajono laikraščio leidyba su Kupiškio spaustuve buvo susijusi daugiau nei 45-erius metus.

GYVENIMO ATSPINDžIAI POKARINÄ—S RAJONO SPAUDOS ILIUSTRACIJOSE  (1)

2014−03−08

Šiuolaikinė spauda neįsivaizduojama be fotonuotraukų ir kitokių iliustracijų. Pažangios fotografavimo ir spausdinimo technologijos atvėrė fotožurnalistikai naujų galimybių. Tačiau iki to buvo gana ilgas kelias. Pokariniai spaudos leidinukai nepasižymėjo nuotraukų gausa. Tiesa, jų stygių šiek tiek kompensavo politizuotos pieštinės iliustracijos – dažniausiai šaržai, karikatūros, pliekiančios daugiausia pasaulinį imperializmą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priešakyje arba kai kurias paprastų mirtingųjų asmenines ydas. Trumpai sakant, laikraščio iliustracijos, kaip ir visas jo turinys, anuomet turėjo tarnauti vyraujančios komunistinės bei stalinistinės ideologijos propagandai.
Panašus vaizdas atsiskleidžia ir panagrinėjus laikraščio „Stalino keliu“ iliustracijas nuo 1946 iki 1956 metų.

    1    2    3