SKAPIÅ¡KIO PRAEITIS GYVA NE TIK žMONIų PRISIMINIMUOSE  (2)

2007−07−28

Skapiškis – Kupiškio rajono miestelis, turintis bene daugiausia į valstybinį registrą įrašytų ir saugomų architektūros statinių ir paminklų. Tai ir buvusi dominikonų vienuolyno Skapiškio bažnyčia, pastatyta 1826 m., ir paminklas Pirmosioms Misijoms 1387-1787 m. atminti, ir senoji, statyta 1841 m., varpinė, ir paminklas blaivybei, iškilęs 1862 m.

SIPSALON TRAUKIA žMONES IR PILIAKALNIO PASLAPTINGUMAS  (0)

2007−06−30

Liepos 14-ąją Sipsalos piliakalnyje vėl susiburs iš Likalaukių, Astravų, Maugarų, Didžprūdžių, Gyvakarų bei kitų artimesnių vietovių žmonių ir net iš už keliasdešimties kilometrų įleidusių šaknis išeivių. Pagyvenusių, pačio stiprumėlio ir dar visai mažų.

TEN, KUR LIKO ORNAMENTUOTAS KUPARAS  (1)

2007−06−30

Kur dabar tyvuliuoja Lėvens tvenkinys, būta ganyklų, gyventa žmonių. Tos vietos pražuvo po vandeniu jau negrįžtamai. Tačiau gamtos įvairovė, čia buvę statiniai, čia gyvenusių žmonių buitis išliko kraštotyrininkų užrašuose bei nuotraukose. Būtų gerai, kad kas nors imtųsi šia tema parengti solidesnį leidinį. Šiuo metu tėra tik dviem egzemplioriais spausdinimo mašinėle padaugintas ir įrištas „Kupiškio vandens saugyklos dugno tyrinėjimo“ kompleksinės ekspedicijos dokumentų rinkinys. Po vieną jo egzempliorių turi Kupiškio viešoji biblioteka ir Etnografijos muziejus. Daug tos ekspedicijos dalyvių jau nebėra tarp gyvųjų.

2007−06−30

Šeštame “Kamaros” numeryje toliau žvalgomės po Alizavos seniūniją. Įdomu, ar visi šios seniūnijos gyventojai pamena, jog kažkada (dar praėjusio amžiaus antroje pusėje) “paziukas” Alizavos link per Palėvenėlę dabartinių Kupiškio marių dugnu dardėdavo. Tuomet vietiniai nelabai ir tikėjo, kad čia tyvuliuos trečios pagal dydį Lietuvoje marios. Dabar gi jau mažai kas ir bepamena, kad ten ir gražių sodybų būta ir žinomų apylinkėje žmonių gyventa. Nebeliko pamenančių ir kad po Astravų piliakalnį (Sipsalą) netoli Gyvakarų kaimo bėgiojo B. Dundulis, vėliau garsiu istoriku, profesoriumi tapęs. O ir pačios Sipsalos šiandien daug kas nei girdėjęs, nei matęs nėra. Žinoma, tai tik dalis Alizavos seniūnijos, besidriekiančios nuo Žadeikių šiaurėje, iki Berniūniškio vakaruose, Mazgeliškio pietuose ir Lėvens rytuose. Šiame 158 kv. km plote daug istorijos detalių slypi, daug garsių žmonių gyveno ir šiandien tebegyvena.

Komentarai:  (0)

SEKLYčIA - NE GIMINÄ—S, O PAVARDÄ—S  (1)

2007−05−26

Glemžų seklyčios, Alizavos kultūros namuose kuriamo muziejaus, vienas iš svarbiausių akcentų - kitąmet minėsimas dešimtmetis.

IMPROVIZACIJOS SALAMIESčIO DVARO PALÄ—PÄ—JE  (2)

2007−05−26

Salamiestis iš daugelio kaimų išsiskiria tuo, kad turi ne tik bažnyčią, bet ir dvarą. Duomenų, kaip atrodė dvaro pastatai 16 a. pab. - 17 a. pradžioje, kuomet jį valdė kunigaikščiai Radvilos, rasti nepavyko. Vėliau Salamiesčio dvaro šeimininkai buvo grafai Marikoniai ir Tiškevičiai. Spėjama, kad dabar išlikę klasicistiniai dvaro rūmai buvo pastatyti 19 a. trečiame dešimtmetyje. Norint patikslinti jų atsiradimo datą, pasak rajono Savivaldybės paminklotvarkininko Vinco Dičkaus, reikėtų atlikti istorinius tyrimus. Tie tyrimai yra brangūs ir vargu ar kas nors šiuo metu tuo užsiimtų.

2007−05−26

Maþdaug uþ 15 km á ðiauræ nuo Kupiðkio, prie Pyvesos upelës iðtakø, glûdëjo Pakapës kaimelis, priklausæs Zasinyèiø dvarui, kurá 1775 m. ásigijo Ukmergës pavieto marðalka A.Koscialkovskis. 1794 m. Pakapëje naujasis dvaro savininkas pastatë medinæ baþnytëlæ ir baþnytkaimá pavadino savo sûnaus Aloyzo vardu — Alizava. Èia iðaugæs miestelis — seniûnijos centras. Alizavos apylinkëse paplitusi Glemþø giminë. Ji iðaugino Lietuvai vienà aukðèiausiø savo atþalø J.Glemþà. Jis buvo „Pieno centro“ bendrovës steigëjas ir vadovas, o pasitraukæs á Vakarus — LSDP uþsienio delegatûros narys, VLIK'o pirmininkas. Ið Alizavos parapijos Naniðkiø kaimo per Kupiðkio progimnazijà á Vakarø meno pasaulá iðkeliavo ûkininkø vaikas P.Kiaulënas. Jis nutapë apie 500 paveikslø, kurie gretinami su áþymiausiø Prancûzijos dailininkø drobëmis. Mirë JAV. Alizavos kapinëse, ðalia jo tëvø kapo, jam pastatytas kenotafas. Ið Alizavos per Bakðënø kaimà, kur dunkso vienas graþiausiø rajone keturkampis piliakalnis ir kur XIX a. pabaigoje lankydavosi knygneðys J.Bielinis, vadintas Lietuvos knygneðiø generolu, atbëga kelias á Salamiestá. XVI a. Salamiesèio dvaras, priklausæs Kalvino mokymà iðpaþástanèiai Lietuvos didikø Radvilø ðeimai, tapo pirmuoju evangelikø reformatø þidiniu Kupiðkio kraðte. 1583 m. Salamiestyje jie pasistatë savo maldos namus, o 1595 m. ásteigë parapinæ lietuviðkà mokyklà. Ji seniausia rajone. Salamiestis, kadaise turëjæs miesto teises, garsëjæs turgais, uþeigos namais, spirito varykla ir alaus darykla, seneliø prieglauda, amþiø sûkuriuose sunyko. Ðis baþnytkaimis ðiek tiek iðsistatë tik XX a. antrojoje pusëje. Prie plento ið Salamiesèio á Kupiðká - Gyvakarø kaimas. Viename jo gale — du kultûros paminklai: J.Skardþiaus sodyba ir akmuo su „velnio pëda“, o kitame gale, netoli Lykalaukiø — Astravø piliakalnis (Sypsala). Gyvakaruose gimë garsus istorikas prof. B.Dundulis ir dailininkas keramikas A.Laucius. Kupiðkio marios skalauja Palëvenëlës baþnytkaimá. Baþnyèioje klebonavo filosofas ir sociologas kunigas S.Ðultë ir dramaturgas kunigas K.Èiplys (Vijûnas). Baþnyèios ðventoriaus vartai — architektûros paminklas. Suvainiø kaime, netoli Palëvenëlës, gimë plaèiai þinomas slaptøjø „daraktoriø“ mokyklø steigëjas kunigas J.Katelë.

Komentarai:  (0)

    1    2