Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

KAPINĖS TVARKOMOS NETIKUSIAI

Gintaras JURGĖLAS

2006−08−31 4

Rusai susirūpino savo karių, žuvusiųjų Antrajame pasauliniame kare ir palaidotų Lietuvoje, atminties išsaugojimu. Skyrė krūvą pinigų. Jau sutvarkė keletą kapinių įvairiuose Lietuvos rajonuose. Dabar atėjo Kupiškio eilė. Tai būtų netgi pagirtina, jei ne netvarka, kurią lydi šis sumanymas.
Senesnieji kupiškėnai pasakoja, kad dabar rusų pinigais atstatomose kapinėse dar prieš karą buvo laidojami laisvamaniai. Per karą 1941-aisiais, vokiečiai čia sušaudė apie 1000 žmonių, iš kurių dauguma buvo Kupiškio žydai, o rusams dar kartą okupavus Lietuvą, čia buvo palaidota per šimtą kautynėse su vokiečiais žuvusių sovietinės armijos karių.
Atstatomuosius darbus finansuoja Rusijos ambasada Lietuvoje, o juos vykdo labai simboliškai pasivadinusi UAB “Amžinoji atmintis„. Darbininkams vadovauja brigadininkas Saulius Jatužis. Jis pasakojo, kad bendrovė jau suremontavo beveik visiškai suirusią tvorą, išbetonavo naujus paminkliukus, ant kurių bus plokštės su čia palaidotųjų pavardėmis, tvarko kapinių takelius. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas gerai, bet tik iš pirmo...
Rusai ateina
Išgirdę tą sakinį, prieš kelis dešimtmečius žmonės bėgdavo slėptis, nes žinojo – iš ruskelio gero nelauk. Dabar jis atvežė pinigų, bet tuo pačiu ir netvarkos.
Tvarkydama kapus, rusams talkinanti bendrovė pažeidė ne vieną Lietuvoje galiojantį įstatymą.
Šiais metais “Amžinoji atmintis„ jau sutvarkė Šimonių karių kapines, dabar darbai vyksta Kupiškio ir Skapiškio kapinėse. Apsilankius tuose objektuose, visų pirma į akis krenta rusiški užrašai, tik po jais parašytas lietuviškas tekstas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis skelbia: Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra rašomo valstybine kalba. Tiesa, įstatyme numatyta, kad greta valstybinės kalbos užrašo gali būti ir tautinių organizacijų pavadinimai kitomis kalbomis. Kažin, ar rusų ambasadą reklamuojantys rusiški užrašai gali būti traktuojami kaip tautinės organizacijos pavadinimas?
Be to, ta rusiška reklama yra aiškiai melaginga. Štai prie įėjimo į senąsias domininkonų kapines Skapiškyje puikuojasi užrašas rusų kalba, skelbiantis, kad darbai atlikti už Rusijos Federacijos pinigus. Tuo tarpu Kupiškio darbo biržos direktorė Genė Zulonienė mums sakė, kad darbo birža šiems projektams skyrė 18 925 litus. Be to, į kapinių tvarkymo darbus nusiuntė 18 buvusių bedarbių. Rusai aiškiai apsimelavo.
Tai dar ne viskas.
Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis pasakojo, kad visų pirma bendrovė turėjo įsigyti statybos leidimą. Statybos sąlygos turėjo būti suderintos su Kultūros vertybių apsaugos departamentu. Pasirodžius rusiškiems užrašams, Savivaldybė susidomėjo, kokius dokumentus turi “Amžinoji atmintis„. Jos vadovas sakė, kad su minėtu departamentu yra suderinta žodžiu. Vėliau paaiškėjo, kad jokių suderinimų nėra ir nebuvo. Pats bendrovės vadovas į Savivaldybę spręsti iškilusių problemų neatvyksta, nors vizito data buvo aptarta.
Paklaustas, kokiu pagrindu buvo pradėti darbai be reikiamos dokumentacijos, Ž. Aukštikalnis sakė, kad Lietuvoje Statybos įstatymas yra dažnai pažeidžiamas. “Amžinoji atmintis„ iš pradžių aiškino, kad ji nieko nekeičia. Tai yra tik paprastas remontas. O tokiam remontui statybos leidimo nereikia. Tačiau tvarkomos kapinės yra kultūros vertybė, todėl bet kokiu atveju leidimas yra būtinas.
Turtinga laisvamanių kapinių istorija
Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Kazimieras Stančikas “Mintims„ pasakojo, kad tarpukaryje vietinių laisvamanių etninė draugija įsigijo žemės. Čia įsirengė kapines, kuriose buvo laidojami laisvamaniškų pažiūrų žmonės.
Prieš karą į Lietuvą iš Vokietijos atvyko toks Verneris Liovė, kuris įsidarbino Kupiškio gimnazijoje. Tas pilietis aiškino, kad jis yra nukentėjęs nuo fašizmo gimtinėje ir buvo priverstas sprukti iš Vokietijos. Kupiškyje jis vaidino uolų sovietuką. Prikalbėjo stoti į komjaunimą daug savo naivių mokinių. Tačiau vokiečiams okupavus Lietuvą, paaiškėjo tikrasis V. Liovės veidas. Vokiečių kariuomenę jis sutiko su karine uniforma. Šis vyras tapo Kupiškio komendantu ir uoliai ėmėsi darbo apvalyti kraštą nuo komunistuojančio elemento. Vienas iš pirmųjų šio nacių šnipo darbų buvo sugaudyti savo mokinius, suviliotus stoti į komjaunimą. Gimnazistai buvo sušaudyti iš esmės vien todėl, kad paklausė savo mokytojo.
Įsisiautėjus represijoms, V. Liovė sakė , kad atėjo laikas pamaišyti kraują. Vokiečiai ant žydų kapų sušaudė tuometinį partinį tarybinį aktyvą, veikusį Kupiškio krašte, o laisvamanių kapinėse atgulė holokausto žudynių aukos. Vėliau, baigiantis karui, tose pačiose laisvamanių kapinėse buvo palaidoti ir dar sovietiniai kariai. Taigi tos kapinaitės niekaip negali būti vadinamos tik sovietų karių kapinėmis. Ne tik rusiškai, bet ir lietuviškai.
Apsimelavo
K. Stančikas, paklaustas, kokie, jo nuomone, padaryti pažeidimai tvarkant kapines, sakė, kad šie darbai nebuvo deramai apiforminti, nebuvo gauti būtini leidimai. Aiškiai pažeistas ir Valstybinės kalbos įstatymas. Tiriant dokumentaciją, paaiškėjo, kad darbus finansuoja tiek Rusijos ambasada Lietuvoje, tiek Lietuvos Respublikos biudžetas. Vadinasi, rusiškas užrašas prie Skapiškio kapinių “Memorialą Rusijos ambasada Lietuvoje atnaujino Rusijos Federacijos lėšomis„ nusižengia ne tik Valstybinės kalbos įstatymui, bet ir yra aiškiai melagingas.
Mūsiškiams vizų nedavė
Šią vasarą kelios Lietuvos jaunimo organizacijos susiruošė į Sibirą. Buvo nutarta sutvarkyti kapus lietuvių tremties vietose, kur palaidota daugybė sovietų režimui neįtikusių mūsų šalies žmonių. Tačiau ekspedicija neįvyko. Rusai paprasčiausiai nedavė vizų. Pasapaliojo kažkokias rusiškas kvailystes ir viskas.
Patys rusai elgiasi kitaip. Jie dirbti net nesiruošia. Pasamdė “Amžinąją atmintį„, prisigretino prie Lietuvos biudžeto pinigų ir užsiima savireklama. Panašūs darbai jau atlikti ne viename mūsų valstybės rajone ir mieste.
Niekas nesako, kad blogai tvarkyti amžinojo poilsio vietas, bet juk ne tokiais metodais.