Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

JĄ VADINO SESUTE

2006−08−22 0

Rugpjūčio 15-ąją netekome rezistencinės kovos dalyvės, buvusios partizanų medicinos seselės, politinės kalinės ir tremtinės Akvilijos Marcinkevičiūtės – Balzienės.
Ji gimė 1924 m. liepos 29 d. Strošiūnų kaime, netoli Alizavos. Baigusi 1944 m. Kupiškio gimnaziją, pradėjo Kaune studijuoti mediciną, bet pirmame kurse studijas nutraukė, kadangi namuose liko viena motina ir reikėjo jai padėti dirbti ūkyje. Tuomet ir užsimezgė jos ryšiai su partizanais. Akvilija perduodavo jų laiškus kitiems ryšininkams, gydė sužeistuosius. Medicinos mokėsi iš rezistentams padėjusių gydytojų, visų pirma iš gydytojo Ipolito Franckevičiaus. Ne vienas žmogus jos kvalifikuotos pirmosios pagalbos dėka išvengė mirties.
A. Marcinkevičiūtė-Balzienė 1951 m. buvo suimta ir už akių Maskvoje nuteista 10 m. kalėti griežtojo rėžimo lageryje. Nelaisvės metus ji praleido Krasnojarske, Irkutske ir Taišete kaip kalinė NR. AM777. Dirbo miške.
Į tėviškę grįžo 1956 m. Ištekėjo. Su vyru apsigyveno Juodiniuose. Daug metų abu triūsė veršelių fermoje. Užaugino dvi dukras ir du sūnus.
Alizavos krašto žmonių atmintyje velionė išliks ir kaip poetės talentą turėjusi moteris. Jos eilės, kupinos meilės gimtinei, skambėjo ne viename alizaviečių susibūrime. Ji rašė:
Susirinkim visi tarp arimų
Ir prigluskim prie žemės juodos.
Juk čia mano ir jūsų gimtinė -
Juk čia buvo ir mūsų namai.
(„Mano gimtinė“)
A. Marcinkevičiūtės-Balzienės pasakojimas apie pokario kovas yra išspausdintas knygoje „Aukštaitijos partizanų prisiminimai“ antrojoje dalyje, kurią sudarė Romas Kaunietis. Apie savo gyvenimą ji yra pasakojusi ir „Kupiškėnų minčių“ korespondentams.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga 2000 m. A. Marcinkevičiūtei -Balzienei buvo skirtas Vyriausybės apdovanojimas ir piniginė premija.
Velionė palaidota Alizavos kapinėse šalia savo tėvų.