|
|
|
Vėrinys ALFONSO MERKIO KONTRASTAS: PAPRASTAS KUPIÅ¡KÄ—NAS IR VIENAS IÅ¡KILIAUSIų XX A. MOKSLININKų
 Praėjusiais metais netekome iškilaus kupiškėno Alfonso Merkio. A. Merkys – vienas ryškiausių Lietuvos mokslininkų – augalų fiziologų. Vasario 20 dieną buvo paminėtos 90-osios jo gimimo metinės, nors, artimųjų paliudijimu, realiai jam būtų sukakę 92 metai. Ir gimė jis vasario 7 d.
A. Merkys pasaulį išvydo Kupiškio rajone, Puožo kaime, ūkininkų Jono ir Uršulės Merkių šeimoje. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo augalų fiziologo specialybę.
Augalų fiziologijos mokslas Lietuvoje pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitete). 1933 m. buvo susirūpinta, kad Lietuvai reikia daugiau augalų fiziologijos specialistų, nes ši sritis glaudžiai siejosi su moksliškai pagrįsta žemės ūkio plėtra. 1933 m. Lietuvos universiteto botanikos specialybės absolventui Jonui Dagiui buvo suteikta Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos stipendija mokytis Graco universitete (Austrija) Augalų anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Būtent J. Dagys ir buvo A. Merkio mokytojas ir darbų įkvėpėjas. Pokariu Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete augalų fiziologijos specialybę pasirinko tik du studentai. Tarp jų buvo būsimasis akademikas Alfonsas Merkys.
1966 m. jis apgynė daktaro disertaciją „Augalų geotropinė reakcija ir jos reikšmė augalo ašinių organų erdvinei orientacijai“, o 1973 m. publikavo monografiją „Augalų geotropinė reakcija“. Knyga sulaukė tarptautinio pripažinimo, kaip pirmasis darbas, skirtas gravitropinei augalo reakcijai nagrinėti. NASA archyvuose (NASA techninių ataskaitų serveryje, Technical Reports Server) iki šių dienų yra saugomas šios knygos vertimas į anglų kalbą.
1971 m. A. Merkys kreipÄ—si į Kosmoso tyrimo ir panaudojimo komisijÄ… prie Sovietų sÄ…jungos mokslų akademijos dÄ—l galimybÄ—s dalyvauti kosminÄ—je programoje. Tais paÄiais metais jam pasiÅ«lyta paruoÅ¡ti planÄ… eksperimentams su augalais dirbtiniuose žemÄ—s palydovuose atlikti. 1971 metais Lietuvos mokslų akademijos Botanikos instituto ir Sovietų sÄ…jungos mokslų akademijos kosminÄ—s erdvÄ—s tyrimo ir panaudojimo komisijos vadovybÄ—s pasiraÅ¡Ä— sutartį dÄ—l aparatÅ«ros konstravimo ir skirtingo ilgumo eksperimentų su aukÅ¡tesniaisiais augalais orbitiniuose pilotuojamuose aparatuose bei automatinio valdymo stotyse 1971–1975 metais. Å is laikotarpis – tai kosminÄ—s augalų biologijos tyrimų pradžia Lietuvoje. Apibendrinus galima pasakyti, kad lietuvių mokslininkai iÅ¡rado aparatÄ…, kuriame augalai iÅ¡gyveno kosmoso sÄ…lygomis, pergyveno vegetacinį laikotarpį ir subrandino sÄ—klas.
Ilgus metus (1976–1992 m.) A. Merkys buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo narys. 1977 m. akademikui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjо garbės vardas. Nuo 1961 m. dirbo Biologijos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vadovu, jai vadovavo iki 2001 m. 1962–1981 m. dirbo Botanikos instituto direktoriaus pavaduotoju, 1981–1989 m. – Botanikos instituto direktoriumi. 1968 m. Alfonsui Merkiui suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 1976 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.
Nepaisant ypaÄ plataus mokslininko akiraÄio, A. Merkio santykiai su gimtine niekada nenutrÅ«ko. Jis su žmona Terese ir vaikais nuolat atvykdavo pas Puožo kaime gyvenanÄiÄ… seserį JaninÄ… JÅ«raitÄ™ NedveckienÄ™, kartu su sesers Janinos ir Broniaus Nedveckų Å¡eima pažymÄ—davo Å¡eimos, religines Å¡ventes, kadangi Sovietų sÄ…jungoje tokio lygio mokslininkui krikÅ¡ÄionybÄ—s puoselÄ—jimas buvo uždraustas.
A. Merkys į gimtinÄ™ kviesdavosi kraÅ¡tietį akademikÄ… JuozÄ… Matulį, vieÅ¡Ä—jo su kunigu Kazimieru Vasiliausku. Nuolatinis sveÄias Äia bÅ«davo ir jo pusbrolis akademikas Vytautas Merkys. Su sveÄiais kalbÄ—davosi apie Lietuvos istorijÄ…, valstybÄ—s demokratinÄ—s raidos procesus. Jį žavÄ—jo Juozo Tumo-Vaižganto, Antano Vienuolio, Antano Strazdo, Motiejaus ValanÄiaus veikla. Keliaudamas po LietuvÄ… skleidÄ— vaižgantiÅ¡kas idÄ—jas, buvo pilietiÅ¡kas ir patriotiÅ¡kas.
JuodpÄ—nų kaime prie KepurinÄ—s pelkÄ—s (kuriai iÅ¡kovojo telmologinio draustinio statusÄ…) ilgÄ… laikÄ… laikÄ— bites ir ten kopinÄ—davo medų. MÄ—gdavo pasiÅ¡nekuÄiuoti su vietos žmonÄ—mis. Aplinkiniai jį laikÄ— paprastu žmogumi, o labiausiai visiems įsiminÄ— jo ilga balta barzda, įvaizdis, kuris akademikÄ… A. Merkį lydÄ—jo visÄ… gyvenimÄ… ir iÅ¡skyrÄ— iÅ¡ kitų.
JÅ«ratÄ— MockuvienÄ—
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
