Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

IŠTRAUKOS IŠ “VESĖLIŲ ANOJ ŠALY„ VAIDINTOS IR PORTUGALIJOJE

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−07−22 0

Rudenį koncertinės veiklos vienuolikos metų sukaktį minėsiančio Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio “Kupkėmis„ istorijoje dar vienas išskirtinesnis puslapis. Liepos 1-14 dienomis autobusu įveikta 8500 kilometrų keliaujant į Portugalijos Respublikos Vila Real regioną ir atgal. Penkios dienos buvo skirtos koncertams, ekskursijoms. Panašiame tarptautiniame folkloro ansamblių festivalyje “Kupkėmis„ dalyvavo prieš septynerius metus Graikijos Agrinijo mieste.
Išmoko pūsti ragus
“Kupkėmio„ vadovė Alma Pustovaitienė, dalydamasi įspūdžiais iš tarptautinio festivalio Portugalijoje, sakė, jog tokios kelionės bet kam nedalijamos, jas reikia užsidirbti kūrybine veikla ir, beje, surasti rėmėjų. Šį kartą Lietuvai reprezentuoti “Kupkėmį„ rekomendavo Lietuvos liaudies kultūros centras, įvertinęs pateiktą projektą “Kupiškėniškų vestuvių tradicijų sklaida Lietuvoje ir užsienyje„.
Ruošdamiesi šiai misijai, kupkėmiečiai iš Kultūros ministerijos gavo pasogos 10 tūkst. litų, dvylika tūkstančių litų pridėjo rajono Savivaldybė, rėmė žinomi verslininkai, po vieną minimalią algą pridėjo išvykos dalyviai ir iš savo kišenių.
“Tokiai kelionei stengėmės kuo geriau pasiruošti, - prisiminė jau nuotolusius rūpesčius “Minčių„ pašnekovė. - Tolimo krašto žmonėms norėjome pasirodyti kuo autentiškiau. Įsigijome iki tol neturėtų instrumentų - penkerius pučiamuosius ragus, vyrai išmoko juos pūsti„. Ragais atliekamų melodijų išgirs ir kupiškėnai, apsilankę naujojo sezono ansamblio koncertuose.
Šiek tiek sielotasi, kad ansamlio moterų tautiniai kostiumai nėra visiškai autentiški, tačiau buvo nusiteikta, kad žiūrovus priblokš palaidinių ir drabužių kitų detalių akinantis baltumas, sermėguoti ir skrybėlėti “Kupkėmio„ vyrai.
Gruzinai neatvažiavo
Be Lietuvai atstovavusių kupiškėnų, festivalyje dalyvavo vienas ansamblis iš Ispanijos ir keturi Portugalijos etnografiniai kolektyvai. Dar buvo laukiama dainų ir šokių ansamblio iš Gruzijos, tačiau rengėjus pasiekė žinia, kad jam nepavyko susitvarkyti dokumentų, jog būtų įsileistas į Vakarų Europą. “O mums, šalies, Europos Sąjungos narės, piliečiams tokie trukdžiai jau praeityje„, - pasidžiaugė ponia Alma, taip pat ir tuo, kad ilgos kelionės metu teko prisižiūrėti Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos kraštovaizdžių, paekskursuoti po kai kuriuos šių valstybių miestus.
A. Pustovaitienės žiniomis, Portugalijos Vila Real regione tarptautinis festivalis rengiamas kasmet, bet kviečiami vis kiti kolektyvai. Jų koncertai miestuose rengiamai dažniausiai aikštėse prie bažnyčių, kur tenykščiams gyventojams ir taip įprasta susiburti. Dėl karščio renginiai prasideda vėlai ir baigiasi jau vidurnaktį. Tai vėlgi nekasdieniškas įspūdis.
Lietuvai atstovavusiems kupiškėnams teko surengti keturis koncertus - po vieną Vila de Alija ir Sabrosos miestuose, o regiono centre, turinčiame per 50 tūkstančių gyventojų, vyko du jų pasirodymai. Vakarinę programą stebėjo per du tūkstančius pusamžių ir vyresnio amžiaus žiūrovų. Kupiškėnės etnografės nuomone, jiems turėjo padaryti nemažą įspūdį jų atlikti kupiškėniškų vestuvių paveikslėliai: marčios juokinimas, šokinimas, nuometavimas, jaunųjų prausimas, karūnavimas, įvedimas į naują šeimą. Tai iš kupkėmiečių programos “Vesėlios anoj šaly„. Ne mažesnio pasisekimo turėjo ir antroji koncerto dalis, kurios laukti žmonėms neprailgo ir 40 minučių pertrauka. Portugalai plojo už kadrilį, lancajedą, skambėjusias dainas su kanklių, skudučių pritarimu. Atrodė, jog žiūrovams giliai į širdį smigo Raimundo Gurklio užvedama daina “Mon dalgėla čysto plieno„ bei kitos.
A. Pustovaitienė apgailestavo, kad jų kolektyvas neturėjo galimybės artimiau pabendrauti su kitais festivalio meno kolektyvais, vieniems iš kitų pasimokyti liaudiškų žaidimų. Pastarųjų jos kolektyvas moka nemažai, apskritai kupkėmiečių repertuare per du šimtai dainų, vis mokosi naujų sutartinių, o kitų kraštų folkloro ansamblių repertuare daugiausia vietos užima šokiai.
Pašnekovė sakė, kad iš tolimo krašto grįžo su kuo puikiausiais įspūdžiais apie jo žmones. Jie dėmesingi savojo miesto svečiams - sveikina juos, siūlosi panešėti didesnį instrumentą, ten niekam neprireikia koncerto aikštėje paliktų kėdžių, žiūrovų pamirštų daiktų. Festivalio dalyviais buvo labai pasirūpinta, šeimininkai kvietė nesivaržyti prie stalo, nes ir patys esą yra mėgėjai sočiai pavalgyti. Keletas praeivių kupiškėnų gidės teiravosi, ar šie miesto svečiai - ne iš Afrikos žemyno. Žinoma, gidė, pasipuošusi Lietuvoje pirkta gintarine sage, ir kuri laiką gyvenusi Vilniuje, savo tautiečiams atsakinėjo šypsodamasi.
Užkvietė ansamblį “Cantareu„
Vila Real regiono garsaus ansamblio “Cantareu„ vadovė stebėjosi, jog kupkėmiečių kolektyve tie patys dalyviai ir dainuoja, ir šoka, ne vienas dar ir kokiu instrumentu groja. Juk tai esą labai sunku atlikėjams. Portugaliečių ansambliuose yra atskiros dainininkų, šokėjų ir muzikantų grupės.
A. Pustovaitienė sakė, jog jos naujoji bičiulė Paolo labai apsidžiaugė galimybe su savuoju “Cantareu„ pasirodyti kitąmet Kupiškyje vyksiančiame tarptautiniame “Lingaudalos„ festivalyje. Vila Real meras pažadėjo šiam kolektyvui finansinę paramą. Beje, pokalbyje su “Kupkėmio„ kolektyvo atstovais, tarp kurių buvo ir Savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, šeimininkai tvirtino, jog norėtų su mūsų rajonu užmegzti ir visapusiškesnį bendradarbiavimą. Apie tokius ketinimus kalbėjo ir Sabrosos miesto meras.
Etnografės nuomone, renginio Portugalijoje šeimininkams kupiškėnai apie savąjį kraštą ir meno kolektyvą paliko nemažai informacijos - lankstinukų, knygelių, suvenyrinę miesto vėliavą ir herbą, “Vesėlios anoj šaly„ vaizdajuostę, koncertinės programos kompaktinį diską ir kt. Padovanotas didelis šakotis šeimininkams irgi buvo nematytas konditerijos gaminys.
A. Pustovaitienė sakė, jog kiekvienam linkėtų pamatyti Portugaliją, šalį, kurioje daug senosios architektūros ir pribloškiančių kraštovaizdžio reginių. Į žmones, atėjusius jų pasiklausyti, kupkėmiečiai prabilo dainomis, kurios, kaip ir malda įvairiomis kalbomis, į tą pačią Dievo ausį.