Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KALBININKÄ— ASTA BALčIÅ«NIENÄ—: KIEKVIENO REGIONO IÅ¡SKIRTINUMAS €“ TARMÄ—

Jurgita BANIONIENÄ–

2016−12−10

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškėnė kalbininkė Asta Balčiūnienė.
Jurgitos BanionienÄ—s nuotrauka
Su kalbininke, Klaipėdos universiteto dėstytoja, docente, daktare Asta Balčiūniene susitinkame Kupiškyje. Į gimtinę uostamiestyje gyvenanti moteris atvyksta retai, tačiau prisipažįsta, kad čia visuomet ją labai traukia. Juk būtent tėviškėje – visų mūsų šaknys, visa ko pradžių pradžia.

Lietingą vakarą pasišnekame ne tik apie Kupiškyje prabėgusius gražiausius vaikystės, mokyklinius metus, bet ir apie likimo vingius, kurie panardino kupiškėnę į labai įdomią dialektologijos sritį. Mūsų tarmės tyrinėjimams kalbininkė skiria daug laiko ir be galo didžiuojasi galinti kalbėti šia unikalia šnekta.


Kupiškis – tikrieji namai

„Grįžtu ir man čia viskas labai gražu, miela, todėl, kad čia – mano namai“, – pabrėžė A. Balčiūnienė. Gaila, atvažiuoti pavyksta ne dažnai, kaip norėtųsi. Klaipėdoje Asta jau giliai įleido šaknis. Čia – šeima, aktyvus pedagoginis ir mokslinis darbas, skirtas gimtojo krašto kalbos tyrimams.

A. Varnauskaitė-Balčiūnienė gimė Kupiškyje. Augo tuometėje V. Čkalovo, dabar Kapų gatvėje stovinčiuose tėvų namuose. Asta buvo pirmoji duktė, vėliau jiems gimė ir antroji atžala.

„Labai džiaugiuosi, kad turėjau kaimą. Mamos tėviškė – Subačiaus miestelis, ten gyveno abu seneliai. Buvau pirmoji jų anūkė, todėl labai mylima, lepinama. Pamenu, turėjome su babyte sąmokslą – kai reikėdavo vykti namo, apsimesdavau mieganti. Tėvų mašina iš kiemo išsuka – aš tik strykt iš lovos. Kupiškyje kartu su mumis gyveno ir mano kita močiutė – tėčio mama. Ji visur mane kartu vesdavosi. Džiaugiuosi, kad visą vaikystę mane supo labai didelis ne tik senelių, bet ir kaimynų dėmesys. Tuo metu mūsų kaimynystėje gyveno Aldona ir Albinas Vaižmužiai, kurie man, vaikui, negailėdavo nei savo laiko, nei širdies šilumos. Šis itin šiltas, nuoširdus bendravimas su jais ir kitais kaimynais man buvo labai svarbus, niekur kitur tokių gražių kaimyniškų santykių nepatyriau“, – pasakojo pašnekovė.

Mokslus krimsti Asta pradėjo tuometinėje Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje. „Pirmoji mano mokytoja Janina Gerštautienė buvo tikrai nuostabi. Ji puikiai mokėjo pastebėti vaikų talentus, bendrauti. Pradėjo mane ruošti skaitovų konkursams. Baigusi trečią klasę sugalvojau, kad noriu mokytis Muzikos mokykloje, o kad vienai nebūtų nuobodu, suorganizavau dar ir kaimynes“, – šypsojosi A. Balčiūnienė.

Muzikos mokykloje labai norėjo mokytis groti fortepijonu, bet tėtis siekė, kad dukra realizuotų jo neišsipildžiusią svajonę ir grotų akordeonu. Apie tai jis pasikalbėjo su tuomet mokyklai vadovavusiu Mindaugu Aižinu. Tad rugsėjo 1-ąją nuėjusi į mokyklą savo pavardę ji rado įtrauktą ne į fortepijono, bet į akordeono specialybės mokinių sąrašą. Asta prisipažino, kad šis instrumentas jai ne ypač patikęs, bet mokytojas Rapolas Lukoševičius buvęs toks pedagogas, savo autoritetu sugebėjęs įteigti, kad akordeonas yra puikus instrumentas.

Kai mieste buvo atidaryta Kupiškio antroji vidurinė mokykla, Asta perėjo ten mokytis. Ją ir baigė. „Mokykloje buvau aktyvi, netilpdavau į rėmus – man visada reikėdavo veiklos, visur dalyvauti“, – pasakojo pašnekovė. Ji įsiliejo į folkloro ansamblio veiklą, sėkmingai pasirodydavo skaitovų konkursuose. O didžioji svajonė buvo aktorinio meistriškumo studijos.

Studijuoti – į Klaipėdą

Stoti į Vilniaus konservatoriją mokytis aktorystės po mokyklos baigimo Asta mėgino, bet nepavyko. Tuomet nusprendė padirbėti Šiaulių dramos teatre ir įsitikinti, ar iš tiesų su tuo nori sieti savo ateitį. „Dirbdama kostiumininke pamačiau visą teatro virtuvę. Reikėdavo vykti į gastroles, paruošti kostiumus spektakliui, bendrauti su aktoriais. Režisierė Regina Steponavičiūtė į Klaipėdą mane išleido sakydama, kad vis dėlto geriau būtų studijuoti ne Vilniuje, bet šiame mieste, nes Klaipėdos universitete buvo lituanistikos ir režisūros specialybė“, – pasakojo A. Balčiūnienė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 382

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]