 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
BOLESLOVUI ADOMUI MOTUZAI-MATUZEVIÄIUI €“ 105
Dailininkas Boleslovas Adomas Motuza-MatuzeviÄius jaunystÄ—s metais. Nuotrauka iÅ¡ leidinio „Boleslovas Motuza: nupieÅ¡tas gyvenimas“ VaikystÄ—s metai, prabÄ—gÄ™ ZuntÄ—je Tapytojas, grafikas Boleslovas Adomas Motuza-MatuzeviÄius gimÄ— 1910 m. gruodžio 24 d. Rygoje, kur BauskÄ—s gatvÄ—je gyveno darbininkų, kilusių iÅ¡ KupiÅ¡kio kraÅ¡to, Kazimieros ir Zigmo MatuzeviÄių Å¡eima. KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus parengtame leidinyje „Boleslovas Motuza: nupieÅ¡tas gyvenimas“ jo sudarytoja muziejininkÄ— AuÅ¡ra JonuÅ¡ytÄ— apie dailininkÄ… raÅ¡Ä—: „TÄ—vai su krikÅ¡to tÄ—vais Amilia ir Antanu susiginÄijo siÅ«lydami vardus kÅ«dikÄ—liui. TÄ—vas buvo nusprendÄ™s pirmagimį pavadinti Adomu. Tuo tarpu motina norÄ—jo sÅ«nų pakrikÅ¡tyti jai patikusiu darbdavių sÅ«naus Boleslovo vardu. Motinai pritarÄ— ir kunigas. PasvarsÄius nutarta berniukÄ… pavadinti dviem vardais – Adomu Boleslovu, kurie ir liko dokumentuose.“ PrieÅ¡ pat PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… Å¡eima buvo trumpam sugrįžusi į KupiÅ¡kį. ÄŒia Motuzams gimÄ— antrasis sÅ«nus Bronius, bet pagausÄ—jus Å¡eimynai, visi vÄ—l grįžo į RygÄ…. PrasidÄ—jus Pirmajam pasauliniam karui bÄ—go į RusijÄ…. Ä®sikÅ«rÄ— Samaroje, susirado tÄ—viÅ¡kÄ—nų iÅ¡ KupiÅ¡kio, Vabalninko. Rusijoje įsisiÅ«bavus pilietiniam karui daugelis lietuvių, kaip ir kitų tautybių žmonÄ—s, rengÄ—si grįžti į LietuvÄ…. Link jos Motuzų Å¡eima pajudÄ—jo 1918 m. pabaigoje. PrieÅ¡ pat KalÄ—das jau buvo KupiÅ¡kio geležinkelio stotyje. Ä®sikÅ«rÄ— pas K. MotuzienÄ—s seserį MarijonÄ… CiplinskaitÄ™ ZuntÄ—je. „Ji tapo jaunajam Boleslovui Adomui didžiuoju vaikystÄ—s pasauliu, iÅ¡ kurio kartu su kitais vaikais anksti rytÄ… bÄ—gdavo į netoliese stÅ«ksanÄius Paketurių ir LaiÄių miÅ¡kus mÄ—lynių, girtuoklių ar grybų rinkti. Nuo pat pavasario siausdavo gÄ—lių pilnose LÄ—vens pievose. ŽiemÄ…, Å¡eÅ¡tadieniais, kartu su moterimis, suÄ—jusiomis plÄ—Å¡yti plunksnų į didelÄ™ Ciplinskų trobÄ…, prižiÅ«rÄ—damas deginamÄ… balanÄ…, klausydavosi įvairiausių kalbų ir pasakų, netgi ir visai baisių, kÄ—lusių įvairiausius vaizdinius. Gal todÄ—l jaunasis svajotojas nuo mažų dienų linko prie meno, domÄ—josi jį supanÄių daiktų pasauliu“, – raÅ¡oma leidinyje. Pasirinko menininko keliÄ… B. A. Motuza-MatuzeviÄius mokÄ—si KupiÅ¡kio progimnazijoje. Pirmasis dailininko pieÅ¡inys, už kurį jis gavo atlygį, buvo susijÄ™s su KupiÅ¡kio progimnazijos direktoriumi Vincu Eiduku. Jis, pamatÄ™s Boleslovo Adomo nupieÅ¡tÄ… katinÄ…, nepatikÄ—jo, kad pieÅ¡Ä— mokinys, ir liepÄ— nupieÅ¡ti kitÄ… tokį patį, jei tai padarys – duos 25 litus. Taip ir nutiko. GavÄ™s Å¡iuos pinigus jaunasis dailininkas nuvyko į PalangÄ…. Tada pirmÄ… kartÄ… pamatÄ— jÅ«rÄ…. Netgi svajojo tapti jÅ«rininku. TaÄiau noras kurti, patikusius vaizdus iÅ¡laikyti atmintyje, perkelti ant drobÄ—s pastÅ«mÄ—jo jį rinktis mokslus Kauno meno mokykloje. Jis pateko tarp 12 laimingųjų iÅ¡ 83 stojusių mokinių. Ä® KupiÅ¡kį dailininkas atvykdavo vasaromis, laisvu nuo paskaitų metu. MokÄ— ZuntÄ—s vaikus pieÅ¡imo. Kauno meno mokyklos laikais bÅ«simojo dailininko kambaryje bÅ«davo įvairių Džeko Londono, Sergejaus Jesenino, Vladimiro Majakovskio leidinių. Tuo metu Boleslovas Motuza žavÄ—josi komunizmo idÄ—jomis, dalyvavo jas skleidžiant po visÄ… LietuvÄ… ir KupiÅ¡kį. Už tai brangiai sumokÄ—jo – 1935 m. pakviestas į tuometinÄ—s Sovietų sÄ…jungos sostinÄ™ MaskvÄ… neva mokytis buvo suimtas, deÅ¡imt metų kalinamas lageriuose tolimojoje Komijos Å¡iaurÄ—je. ÄŒia susipažino su sesele latve Elga Kaktinia. TapÄ—. Jam buvo skirtas darbas pieÅ¡ti vaizdinÄ—s agitacijos stendus. Laisvalaikiu ant autų, senų bylų virÅ¡elių pieÅ¡Ä— skurdžios augmenijos peizažus, tundros vietas, kur amžino įšalo žemÄ—je liko kalinių kÅ«nai. Viename iÅ¡ pieÅ¡inių įamžino ir pirmojo sÅ«naus Augusto palaidojimo vietÄ…. Ä® LietuvÄ… grįžo 1946 m. Å eimai ne iÅ¡ karto buvo leista įsikurti Vilniuje. Motuzai susilaukÄ— sÅ«naus Gedimino, vÄ—liau – dukters Elgos. KupiÅ¡kio vaizdai – darbuose B. A. Motuza-MatuzeviÄius dirbo dailÄ—s institute dÄ—stytoju, ugdÄ— jaunÄ…jÄ… dailininkų kartÄ…, aktyviai kÅ«rÄ—. Kaip ideologiÅ¡kai nepatikimas iÅ¡ pareigų institute buvo atleistas. DeÅ¡imt metų darbavosi Vilniaus „DailÄ—s“ kombinate, muziejuje. Dailininkas buvo ir darbÅ¡tus kraÅ¡totyrininkas, vienas iÅ¡ Å¡ios veiklos pradininkų. Vykdamas į įvairias Lietuvos vietoves sukaupÄ— daug raÅ¡ytinÄ—s medžiagos, pieÅ¡inių, eskizų. Yra surengÄ™s Å¡imtus parodų, paskaitų apie žymiausius Lietuvos žmones, apie tuo metu nykstanÄius, o dabar ir kai kuriuos sunykusius kultÅ«ros paveldo objektus. PrieÅ¡ 1984 metus, dar neužtvenkus LÄ—vens prie KupiÅ¡kio, spÄ—jo nupieÅ¡ti „Marių dugno“ triptikÄ…, sukÅ«rÄ— paveikslų ciklÄ… „Kur marios iÅ¡silies“. Yra nutapÄ™s ir nemažai kupiÅ¡kÄ—nams svarbių žmonių – Mikalinos GlemžaitÄ—s, Jono Laužiko, Jono GraiÄiÅ«no, Lino Valbasio, Juozo Petrulio, Adomo Petrausko portretus. „KupiÅ¡kio kraÅ¡tas, jo žmonÄ—s jam keldavo stiprius jausmus ir ryÅ¡kius vaizdinius, buvo varomoji jÄ—ga, skatinanti kurti. Dalyvaudamas daugelyje renginių, savo parodų atidarymo Å¡ventÄ—se KupiÅ¡kyje menininkas iÅ¡liko labai paprastas, draugiÅ¡kas, kalbus ir Å¡iltas žmogus. Menininko sukurti darbai, jo palikta rankraÅ¡tinÄ— medžiaga svarbi ir vertinga Lietuvos bei KupiÅ¡kio kraÅ¡to dailei ir kultÅ«ros istorijai“, – knygelÄ—je „Boleslovas Motuza: nupieÅ¡tas gyvenimas“ raÅ¡Ä— jo sudarytoja. 1985 m. menininkui buvo suteiktas KupiÅ¡kio rajono garbÄ—s pilieÄio vardas. B. A. Motuza-MatuzeviÄius mirÄ— 1990 m. lapkriÄio 11 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinÄ—se. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 816 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
