Adventas artėja ir užkalbina sielos gelmes. Adventas nuolat provokuoja atsiverti, išdrįsti išeiti ir susitikti. Adventas dar sykį kviečia pažvelgti į širdį, į šalia esančiuosius, nusikratyti senus, nebereikalingus, nebeįkvepiančius įsitikinimus, pažvelgti kitur ir kitaip. Grįžtame į miestą, kur saugu, dega šviesa, kur virpa ir verda kasdienybė. Čia ir atrandame tai, kas dar liko. Mintimis ir žingsneliais grįžtame ten, kur užgimė mūsų istorija. Grįžtame į miestą, kur bruzdesio daug, kur lydi ilgesys, kur mokomės laukti, ištverti, tikėti. Grįžtame vildamiesi prisiliesti prie pradžios, pagarbiai pastebėti ir atsiliepti, susitikti su buvusiais ir dar atkeliausiančiais. Piligrimai su šia diena ir su savuoju nuovargiu. Uodžiame prasmę. Iki galo, kad ištvertume, kad pasisemtume gyvasties, kad žiūrėjimas būtų skaidresnis. ...