 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
MIÅ¡KININKUI STASIUI KARAZIJAI €“ 85
MiÅ¡kininkas Stasys Karazija. Nuotrauka iÅ¡ asmeninio Stasio Karazijos albumo GyvenimÄ… paskyrÄ— miÅ¡kininkystei MiÅ¡kininkas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras S. Karazija gimÄ— 1930 m. gruodžio 14 d. Terpeikiuose, Å«kininko ir eigulio Å¡eimoje. 1937–1941 m. jis lankÄ— Lukonių pradžios mokyklÄ…, 1942–1949 m. mokÄ—si KupiÅ¡kio gimnazijoje. 1949–1954 m. studijavo Lietuvos žemÄ—s Å«kio akademijoje, MiÅ¡kų Å«kio fakultete. Jau studijuodamas aktyviai reiÅ¡kÄ—si studentų visuomeniniame gyvenime, ypaÄ mokslinÄ—s draugijos veikloje. Studijų metu dirbo laborantu MiÅ¡kų tyrimo institute. Su pagyrimu baigÄ™s MiÅ¡kų Å«kio fakultetÄ…, buvo paskirtas Å imonių girininku RokiÅ¡kio miÅ¡kų Å«kyje, vÄ—liau darbavosi Å akių miÅ¡kų Å«kio vyriausiu miÅ¡kininku. ÄŒia įgavo miÅ¡kininkystÄ—s praktinio darbo įgÅ«džių, vÄ—liau labai pravertusių tolimesnÄ—je veikloje. PleÄiantis MiÅ¡kų tyrimo institutui, S. Karazija buvo pakviestas dirbti mokslinį darbÄ…. 1960 – 1961 m. buvo MiÅ¡ko dirvožemių ir miÅ¡ko tipologijos skyriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Kartu mokÄ—si neakivaizdinÄ—je aspirantÅ«roje, apgynÄ— mokslų kandidato (dabar daktaro) laipsnį tema „Lietuvos beržynų tipai ir produktyvumas“. S. Karazija daugiau nei keturis deÅ¡imtmeÄius vykdÄ— miÅ¡ko tipologijos, bendrijų cenotinÄ—s struktÅ«ros pažinimo tyrimus, nagrinÄ—jo medynų struktÅ«ros formavimo ir Å«kininkavimo juose savitumus, miÅ¡kų apsaugines funkcijas ir jų vaidmenį landÅ¡afto ekologijai. ApgynÄ— biologijos mokslų kandidato disertacijÄ…, taip pat daktaro disertacijÄ… „Pietų Pabaltijo miÅ¡kų tipologinÄ— klasifikacija kaip jų sudÄ—ties optimizavimo ir produktyvumo padidinimo pagrindas“, sudarÄ— genetiniu principu pagrįstÄ… Lietuvos ir Kaliningrado srities miÅ¡kų tipologinÄ™ klasifikacijÄ…. 1994–1997 m. S. Karazija vadovavo Lietuvos miÅ¡kų institutui, nuo 1998 m. – instituto senato pirmininkas. 1993 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Yra paskelbÄ™s daugiau nei 230 mokslo darbų, straipsnių. Profesorius yra knygų „Lietuvos miÅ¡kų tipai“, „MiÅ¡kai ir saugomos teritorijos“ autorius. Su kitais yra parengÄ™s leidinius „Pietų Pabaltijo miÅ¡kų tipologijos ir biogeocenologijos klausimai“, „Lietuvos miÅ¡kų augalai“, „MiÅ¡kininkystė“, monografijas „Lietuvos ąžuolynai: iÅ¡saugojimo ir atkÅ«rimo problemos“, „Ekologinis miÅ¡kų vaidmuo Lietuvoje“, informacinius leidinius „Lietuvos miÅ¡kų institutas“, „KupiÅ¡kio gimnazijos X laida“, vadovÄ—lį aukÅ¡tosioms mokykloms „MiÅ¡ko ekologija“. Nuo 1988 m. miÅ¡kininkas aktyviai dalyvavo Lietuvos miÅ¡kininkų sÄ…jÅ«džio veikloje, buvo MiÅ¡kų Å«kio ministerijos mokslo techninÄ—s tarybos, Aplinkos ministerijos konsultacinÄ—s tarybos narys, nuo 1985 m. Botanikos instituto specializuotos tarybos narys, Vytauto Didžiojo universiteto jungtinÄ—s doktorantÅ«ros komisijos narys, Mokslo tarybos ekspertas. SkaitÄ— paskaitas Lietuvos žemÄ—s Å«kio universiteto (dabar – Aleksandro Stulginskio) studentams ir doktorantams. Gyvi prisiminimai Telefonu susisiekÄ—me su Kaune Å¡iuo metu gyvenanÄiu akademiku S. Karazija. Jis pasakojo, kad KupiÅ¡kio kraÅ¡te prabÄ—gusius gražiausius vaikystÄ—s, jaunystÄ—s metus iki Å¡iol pamena su nostalgija. „Mano vaikystÄ— prabÄ—go Terpeikiuose, augome trys broliai ir dvi seserys. Lankiau Lukonių pradžios mokyklÄ…, ten baigiau 4 skyrius, tada perÄ—jau mokytis į SubaÄiaus pradžios mokyklÄ…, o iÅ¡ ten jau – į KupiÅ¡kio gimnazijÄ…. JÄ… ir baigiau. Mokykliniai metai buvo sunkÅ«s, maÄiau visus pokario žiaurumus, todÄ—l Å¡ie prisiminimai Å¡altoki. Dabar mokiniai, mokytojai viskuo skundžiasi, taÄiau mokytis Å¡iuo metu – rojus. Mes labai vargome, net vadovÄ—lių neturÄ—jome. Buvome jubiliejinÄ— – deÅ¡imtoji gimnazistų laida. DraugiÅ¡ka, ypaÄ ryÅ¡iai sustiprÄ—jo paskutiniais mokslo metais“, – kalbÄ—jo S. Karazija. PirmÄ… kartÄ… susitikÄ™ prabÄ—gus deÅ¡imÄiai metų nuo mokyklos baigimo, į klasÄ—s draugų susitikimus jie rinkdavosi kas penkerius metus. Pasak S. Karazijos, daugiausia tokių susitikimų yra buvÄ™ KupiÅ¡kyje, į draugÄ™ burtasi ir kitose vietose – Å imonyse, Kretingoje, Vilniuje, Kaune. Buvusių gimnazistų gretos retÄ—ja, todÄ—l pasak S. Karazijos, vargu ar pavyks dar kartÄ… susitikti. Žymaus kraÅ¡tieÄio vaikystÄ— prabÄ—go prie miÅ¡ko. „Tai Terpeikių miÅ¡kas, taÄiau visi jį vadino Mediniu. GalbÅ«t todÄ—l, kad augau netoli jo ir pasirinkau miÅ¡kininkystÄ—s mokslus“, – teigÄ— paÅ¡nekovas. Su miÅ¡ku buvo susijÄ™s ir jo tÄ—vas. „TÄ—vai buvo Å«kininkai, taÄiau netoli augo valdiÅ¡kas miÅ¡kelis, tÄ—vas ten dirbdavo eiguliu, vadinamuoju miÅ¡ko sargu. Algos už tai nemokÄ—davo, taÄiau duodavo malkų. Prie namų buvo ir krÅ«muotos ganyklos, ten vaikystÄ—je piemenavau, tad su miÅ¡ku nuolat susidurdavau“, – pasakojo kupiÅ¡kÄ—nas. S. Karazija prisiminÄ—, kad svarstÄ— rinktis statybÄ…, melioracijÄ… ar miÅ¡kininkystÄ™. Jau buvo nutarÄ™s stoti į politechnikos institutÄ…, taÄiau paskutinÄ™ minutÄ™ apsigalvojo ir pasirinko studijas Lietuvos žemÄ—s Å«kio akademijoje, MiÅ¡kų Å«kio fakultete. VisÄ… gyvenimÄ… miÅ¡kininkystei paskyrÄ™s akademikas iki Å¡iol pamena pirmÄ…jį Å imonių girininko darbÄ…. „Šimonyse buvo pirmoji mano darbovietÄ—, tai buvo nauja patirtis, tikroji miÅ¡kininkystÄ—s praktika. Paskui dirbau vyr. miÅ¡kininku Å akiuose. 30 metų darbavausi Lietuvos miÅ¡kų institute, taÄiau dirbant mokslinį darbÄ… ryÅ¡iai su miÅ¡kininkais niekada nenutrÅ«ko“, – pasakojo paÅ¡nekovas. Nors nuo 1990 m. institute nebedirba, taÄiau bendradarbiavimas vyksta. Iki Å¡ių metų S. Karazija buvo ir mokslo žurnalo „MiÅ¡kininkystė“ redaktorius, taÄiau Å¡ių pareigų atsisakÄ—. „Šiuo metu esu pensininkas. Turime sodÄ…, ten darbuojuosi, mÄ—gstu skaityti, dažnai renkuosi istorinÄ™ literatÅ«rą“, – apie tai, kaip gyvena dabar, pasakojo profesorius. Su medike žmona Aldona S. Karazija užaugino dvi dukras – AstÄ… ir DaivÄ…. Asta, kaip ir mama, tapo gydytoja, o Daiva dirba Europos Parlamente vertÄ—ja. Senelius džiugina ir vienintelis anÅ«kas. Paklaustas, ar dažnai parvažiuoja į savo tÄ—viÅ¡kÄ™, S. Karazija pasakojo, kad esant progai stengiasi aplankyti Äia gyvenanÄius gimines. Gimtajame kraÅ¡te gyvena jo sesuo, taip pat seserų ir brolio vaikai. Turi ir nuosavo miÅ¡ko.
Minint Stasio Karazijos 80-ies metų jubiliejų 2010 m. gruodžio 11 dienÄ… Lukonių pradinÄ—s mokyklos salÄ—je vyko popietÄ— „ŽemÄ—j Lietuvos ąžuolai žaliuos“. Jubiliatas – centre. Nuotrauka iÅ¡ KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos Lukonių padalinio archyvo Kad su akademiku iki Å¡iol pavyksta palaikyti glaudžius ryÅ¡ius, džiaugiasi ir KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos Lukonių padalinio vyresnioji bibliotekininkÄ— Loreta AleksiejÅ«nienÄ—. „Iki Å¡iol profesorius S. Karazija dažnokai iÅ¡ Kauno, kur gyvena, atvyksta į tÄ—viÅ¡kÄ™. ÄŒia jo laukia sesuo Janina, gražus pulkelis kitų artimųjų. Gyvenimo brandÄ… ir pilnatvÄ™ liudija iÅ¡ tÄ—vų paveldÄ—tame miÅ¡ke sodintas ąžuolynas, kurį rÅ«pestingai prižiÅ«ri. GavÄ™s kvietimÄ…, gerbiamas kraÅ¡tietis visada sutinka dalyvauti bibliotekos ir laisvalaikio centro renginiuose. Vienas iÅ¡ žymesnių – 2010 m. gruodžio 11 dienÄ… vykusi popietÄ— „ŽemÄ—j Lietuvos ąžuolai žaliuos“, skirta kraÅ¡tieÄio gimimo 80-meÄiui“, – sakÄ— bibliotekininkÄ—. PanaÅ¡us susitikimas S. Karazijos 85 metų sukakÄiai paminÄ—ti Lukonių pradinÄ—s mokyklos salÄ—je rengiamas ir Å¡ių metų gruodžio 12 dienÄ…. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 867 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
