Čia tik paklaustas, ką virsi pietų, galėjai pajuokauti – spalių grucę su šuns koja, o čia ir lapkritis su juodomis tamsos dejonėmis aimanomis – tartum žmonės kristų kaip lapai nuo medžių rudenį. Vienas sako – kam nesopa, tas ir nedejuoja, antras – nėra kada dejuoti, tik eik ir eik, eik ir eik, trečias – sėdi sėdi, laukia laukia, o kai laiko nebėra, tada triedžia ragan, ketvirtas pabara – jeigu dar dejuoji, kad ar netikus valdžia, ar kai ko trūksta, tai tik botagu. Susirenka pulkas ir užtraukia: kas iš ryto dainuoja – vakare dejuoja. Geriausia – čia kalbam, čia paliekam, nebūkim terkšlės visos, nesusibezda ir tuoj per telefoną skambina! Čia pašnekėjai, čia užmiršai, neatsakyk sutikęs apkalbėtą žmogų. Nori būti teisingas – teisk save iš ryto, o artimą popiet....