Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

GYVENIMAS VIETOS LAIKU

Ovidijus PETKEVIČIUS

2006−06−08 2

Kupiškis garsėja savo tvarkos ir grožio puoselėjimo tradicijomis. Galima sakyti, kad estetinis grožio jausmas tapo neatsiejamais kupiškėnų gyvenimo elementais. Tad visai nekeista, jog žmonės reikliau ir akyliau pastebi net menkiausius netvarkos požymius. Įdomu, kaip atrodo miestas prasidėjus vasarai, šįkart siūlome pasižvalgyti po jį ne iš bažnyčios bokšto.
Viskam ateina savas laikas. Tvarkai, be abejo, taip pat. Prieš gerą mėnesį “Mintys„, skaitytojų paakintos jau rašė apie pavasarinį tvarkymąsi mūsų rajono centre (straipsnis “Balandį tvarkome, ką sudarkėme!„). Atsakingi rajono Savivaldybės darbuotojai tąkart teigė, kad kasmet papildomai yra išleidžiama net iki keliolikos tūkstančių litų suniokotų poilsio vietų, vaikų žaidimų aikštelių ar kelio ženklų remontui.
Laukiame kitos vasaros?
Viena iš kritikuojamų erdvių buvo ir poilsio aikštelė Aukštupėnuose prie marių. Pačių vietinių vandalų pastangomis sulaužytos bei išnarstytos persirengimo būdelės, suardyta vaikų smėlio dėžė. Visa tai nerodė jokių pasirengimo artėjančiam poilsio sezonui ženklų.
Nors prasidėjusi vasara ir nelepina saulės bei šilumos gausa, oficialus vasaros – atostogų ir poilsiavimo – laikas jau atėjo. Deja, poilsio aikštelė prie marių vakar dar nepriminė vasaros, greičiau jau atėjusį rudenį. Tiesa, buvusioje apgriautoje persirengimo būdelėje buvo galima pamatyti tvarkymo pėdsakų. Prie jos bent jau nesimėtė pavasarį matytos medinės konstrukcijos liekanos. Tačiau naudotis ja vargu ar kas išdrįs, mat vienos sienos po remonto tiesiog neliko. Vaikų smėlio dėžės poilsiavietę tvarkiusiųjų rankos visai nepasiekė. Matyt, dar laukiama birželio 10-osios, kai pagal rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą bus leidžiama eksploatuoti ir paplūdimį prie užtvankos.
Nemalonus vaizdelis
Ne itin malonus vaizdelis, kaip pasakytų vienas garsus politikos veikėjas, ir pakilus ant Kupiškio piliakalnio. Nuo jo atsiveria išties puikus panoraminis miesto ir apylinkių vaizdas. Pats gi archeologijos paminklas apšnerkštas plastikiniais buteliais, maišeliais, nuorūkomis ir kitomis žavios mūsų civilizacijos atliekomis. Kas dėl to kaltas? Žinoma, ir mes patys. Nes dauguma mūsų paiškylavę nesugebame surinkti to, ką palikome, kad gražiu vaizdu galėtume mėgautis patys bei išsaugotume jį ateinančioms kartoms.
Kita problema, jog piliakalnio prieigose visai nėra šiukšlių dėžių. Net ir surinkus, kad ir savo pačių pasisėdėjimo likučius, tenka eiti prie marių (čia artimiausia vieta kur galima rasti šiukšlių dėžių) ar juos neštis kartu. O tai pasiruošę daryti – tikrai nedaugelis.
Miestelėnai nerimauja, kad negailestingai niokojama ir puiki poilsio vieta Kupos slėnyje prie Atodūsių tiltelio. Daugelis grožisi šiuo slėniu, džiaugiasi pastangomis jį prižiūrėti, bet štai atsiranda vienas kitas besmegenis, ir lūžta suoliukai, medinės skulptūros. Aišku, policininko ar komunalininko kiekvienoje kiek atokesnėje vietoje nepastatysi!
Dažnai galima sulaukti ir skaitytojų skambučių dėl prastai tvarkomų laiptinių, nesaugomų darželių. Kapų bei aplinkinių gatvių gyventojai piktinasi nuolat mėtomais reklaminiais lapeliais. Atsiranda tokių kaimynų, kurie radę jų savo pašto dėžutėse net nesivargina nereikalingų reklamų išmesti į šiukšlių dėžes. Viskas metama čia pat vietoje, tiesiog po kojomis. Matyt, jaukios ir tvarkingos namų aplinkos sąvoka tokiems gyventojams prasideda tik už savojo buto durų. O gal laikas tvarkytis dar neatėjo!
Kas mieste sustabdė laiką?
Prabilus apie laiką, galima pamanyti, kad jis mūsų mieste sustojęs. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į vienintelį Kupiškio centre esantį laikrodį. Gedimino gatvės puošmena dėmesį patraukia lanksčiu ir grakščiu metalo ornamentu, bet jokiu būdu ne savo mechanizmo tikslumu. Tiesą pasakius, apie jokį tikslumą net kalbėti neverta. Jau seniai klausiamai žvelgiantys į jo ciferblatą mato tik tuščią skaičių skalę ir dviejų garsių įstaigų reklamą.
Rajono gyventojai piktinasi, kad atvykę į jo centrą negali sužinoti valandų. Daugeliui garbaus amžiaus kraštiečių laikrodis rodantis laiką – būtinybė. Ar įmanoma jį sutaisyti ir kas tai turėtų padaryti, jau kitas klausimas. Šių dienų realybė ta, kad laikas Kupiškyje stovi, vasara niekaip neateina, miestas balkoninių gėlių žiedais vis dar nežavi.