2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PUNKIšKIų KAIMAS PRIE ŠETEKšNOS
KupiÅ¡kio mokytojai iÅ¡kylauja gamtoje. Pirmas iÅ¡ deÅ¡inÄ—s Vincas Eidukas, buvÄ™s PunkiÅ¡kių pradžios mokyklos įkÅ«rÄ—jas (1911 m.). KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus rinkiniai Buvusių sodieÄių Jono PeÄiÅ«ros ir NijolÄ—s PeÄiÅ«raitÄ—s-MikalauskienÄ—s pasakojimas apie gimtÄ…jį kaimÄ… atkuria tos dar visai netolimos praeities gyvenimo vaizdus. Kaimas, menantis aÅ¡tuonioliktÄ… amžių Ant Å etekÅ¡nos upÄ—s deÅ¡iniojo kranto buvo įsikÅ«rÄ™s PunkiÅ¡kių kaimas. KairÄ—je upÄ—s pusÄ—je lygiagreÄiai iÅ¡sidÄ—stÄ™ Taraldžių ir NaujasodÄ—s kaimai. PunkiÅ¡kių kaimas, priklausÄ™s Salų dvarui, plÄ—tÄ—si palaipsniui. XVIII amžiaus pabaigoje priklausÄ— Marikoniams, valdžiusiems Salų dvarÄ… net per keletÄ… kartų. 1855 metais dvarÄ… iÅ¡ Liucijono Marikonio įsigyja RokiÅ¡kio dvaro savininkas Reinoldas Tyzenhauzas, vÄ—liau – sesuo Marija PÅ¡ezdziecka, jos sÅ«nus istorikas tyrinÄ—tojas ir diplomatas Reinoldas PÅ¡ezdzieckis paskutinysis Salų dvaro savininkas. PunkiÅ¡kių kaime 1857 metais gyveno penkiolika sodieÄių Å¡eimų. Juozo ÄŒepÄ—no iÅ¡ PunkiÅ¡kių kaimo padarytÄ… kryžiaus Å¡ventinimas Salų parapijoje apie 1937 metus. Nuotraukos iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono AdomynÄ—s bibliotekos archyvo Ä®vykdžius žemÄ—s reformÄ… ir galutinai suformavus kaimÄ…, iki Antrojo pasaulinio karo susidarÄ— vienkiemiai, pieninÄ—, pradžios mokykla, kurios statyba 1911 metais rÅ«pinosi mokytojas Vincas Eidukas, vÄ—liau dirbÄ™s KupiÅ¡kyje mokytoju, direktoriumi. Beveik visų PunkiÅ¡kių kaimo Å«kininkų žemÄ—s sklypai siekÄ— upÄ™, kurios žemupys skyrÄ— Panevėžio ir RokiÅ¡kio apskritis. Karo negandos Buvusio kaimo gyventojų ir jų artimųjų susitikimas GenovaitÄ—s MikulionienÄ—s sodyboje 2008 metų liepos mÄ—nesį. Nuotraukos iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono AdomynÄ—s bibliotekos archyvo 1917-aisiais metais į rusų kariuomenÄ™ mobilizuotas pradžios mokyklos kaimo mokytojas Vincas Eidukas tais paÄiais metais dalyvavo karių suvažiavime ir lietuvių seime Petrapilyje, jau tada iÅ¡kÄ—lusiame nepriklausomos Lietuvos valstybÄ—s atkÅ«rimo idÄ—jÄ…, kuri nebuvo priimta, nes seimÄ… iÅ¡ardÄ— kairiųjų atstovai. Koplytstulpis PunkiÅ¡kių kaime. Nuotraukos kopija KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus rinkiniuose Kaimo žmonÄ—s ne tik dirbdavo žemÄ™, bet ir užsiimdavo įvairiausiais amatais. PunkiÅ¡kiuose buvo net keli kalviai, padirbdavÄ™ įvairiausius žemÄ—s Å«kio padargus: noragus, kirvius, dalgius, pjÅ«klus, pasagas, kaustÄ™ arklius ir kt. Justinas Rimkus turÄ—jo įsirengÄ™s kalvÄ™, bet bÅ«damas nevedÄ™s padÄ—davo broliui, vÄ—liau – sÅ«nÄ—nui nudirbti įvairiausius žemÄ—s Å«kio darbus. Napalys Mikulionis buvo ne tik Å«kininkas, bet ir kalvis, batsiuvys. Jis buvo pasidarÄ™s arklių varomÄ… kuliamÄ…jÄ… maÅ¡inÄ…, ant klÄ—ties stogo įtaisÄ™s vÄ—jinį malÅ«nÄ…. Bronius BalaiÅ¡is darbavosi Å«kyje ir savo kalvÄ—je, mokÄ—jo suremontuoti pjaunamÄ…sias, kertamÄ…sias maÅ¡inas, kitokį Å«kyje naudojamÄ… inventorių. Kalvyste užsiiminÄ—jo Feliksas Žvirblis. Visoje apylinkÄ—je medžio darbais garsÄ—jo Juozas ÄŒepÄ—nas, sugebÄ—jÄ™s pagaminti kÄ—des, stalus, komodas, karstus ir, žinoma, kryžius, kuriuos daryti iÅ¡mokÄ— brolis Mykolas. Kaimo moterys mokÄ—jo verpti ir austi. Labai gražias plonas drobes iÅ¡ausdavo Elzbieta MikulionytÄ—. Drabužius siÅ«davo Pranas Vilimas, Emilija JovaiÅ¡ytÄ—, Ona IndriÅ«naitÄ—-LiubertienÄ—. Pas Å«kininkus ateidavo prekeiviai daugiausia žydai. Buvo įsteigtas žemÄ—s Å«kio kooperatyvas. Koplytstulpis PunkiÅ¡kių kaime, kuriame niekas negyvena. AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s 2004 metų nuotrauka KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus rinkiniai 1934–1939 metais vykdant Jaros reguliavimo darbus, Jaros ežeras nusausinamas, o upÄ— iÅ¡valoma, pagilinamas jos dugnas, iÅ¡ vagos paÅ¡alinami akmenys ir kelmai, darbus dirbant tik rankomis. TaÄiau toks darbas buvo labai neefektyvus, užtrukdavo nemažai laiko, todÄ—l 1940-aisiais metais, kaip tik ties PunkiÅ¡kių kaimu, tvarkant Å etekÅ¡nos upÄ™, pradÄ—ta taikyti mechanizuotų sausinimo darbų metodikÄ…. Dar 1939-aisiais metais Lietuvos žemÄ—s Å«kio ministerijos Melioracijos departamentas Vokietijos Weserhutte firmoje užsakÄ— pagaminti du ekskavatorius: vienÄ… 0,5 kubinio metro, kitÄ… – 0,35 kubinių metrų talpos kauÅ¡Ä…. Darbas prie Å etekÅ¡nos upÄ—s nenutrÅ«ko ir vokieÄių okupacijos metais, su pertraukomis jis vyko iki 1948-ųjų pavasario dirbant vienam ekskavatoriui, kuomet jis buvo perkeltas į RietavÄ… prie Jaros aukÅ¡tupio. Kitas – atvežtas į LietuvÄ… dirbo Nevėžio aukÅ¡tupyje prie Traupio kaimo. Kaimo tuÅ¡tÄ—jimo pradžia 1949-aisiais į Krasnojarsko kraÅ¡tÄ… iÅ¡tremiamas vienas geriausių Å«kininkų Jonas JovaiÅ¡a su žmona Karolina. Savo sodyboje žūsta Kazys Vilimas, bandant bÄ—gti nuo trÄ—mimo nuÅ¡aunamas Juozas Kemeklis, žmona ir sÅ«nus Juozas iÅ¡tremiami. PabÄ—gÄ™s iÅ¡ tremtinių traukinio slapstosi Bronislovas Kemeklis, vÄ—liau iÅ¡eina į partizanų bÅ«rį, kur jis, iÅ¡davus informatoriui, suimamas ir nuteisiamas 15 metų lagerių. 1949 metais žūsta partizanas Jonas Kemeklis-Tauras. Pasitraukia iÅ¡ kaimo Juozo PeÄiÅ«ros, Jurgio Rimkaus Å¡eimos, žūsta ir nukenÄia, kaip ir daugelis kitų Lietuvos gyventojų. ÄŒepÄ—nų dukrelÄ—s laidotuvÄ—s. Nuotrauka iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono AdomynÄ—s bibliotekos archyvo Po Lietuvos nepriklausomybÄ—s paskelbimo buvusiųjų Å¡eimininkų žemÄ—s grąžinamos teisÄ—tiems jų savininkams. Tik į buvusį kaimÄ… gyventi nÄ— vienas jų nebegrįžta... Lieka tik kaimo bendruomenÄ—, iÅ¡sibarsÄiusi kitose vietose, kupina gražių idÄ—jų ir sumanymų, bendrų kaimo gyventojų ir jų palikuonių susitikimų metu susirenkanti pas GenovaitÄ™ MikulionienÄ™.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. |
|
Jūs esate 9 080 239 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |