|
|
|
Savi tarp kupiÅ¡kėnų VELYKų TRADICIJOS IR PAPROÄIAI
Jurgita BANIONIENÄ– |
2015−04−04 |
Velykos – didžiausia metinÄ— pavasario Å¡ventÄ—. Velykinis laikotarpis gana ilgas – ruoÅ¡tis joms pradedama per Verbas, o Å¡ventÄ— baigiasi per Atvelykį. Iki mÅ«sų dienų iÅ¡likÄ™ ir iÅ¡saugoti labai skirtingi Velykų paproÄiai. Kiekvienam Lietuvos regionui bÅ«dingas savitas Å¡ių paproÄių atspalvis. Apie senÄ…sias Velykų tradicijas KupiÅ¡kio kraÅ¡te papasakojo etnografijos muziejaus specialistÄ— Kristina JokimienÄ—.
Verbų sekmadienis
Ä® vienÄ… neatskiriamÄ… kultÅ«rinį darinį yra persipynÄ™, suaugÄ™ senieji pavasarinio virsmo ir krikÅ¡ÄioniÅ¡kųjų Velykų Å¡ventÄ—s paproÄiai. O iÅ¡skirti tik kupiÅ¡kÄ—nams bÅ«dingas Velykų tradicijas yra tikrai nelengva, todÄ—l rÄ—miausi mano paÄios rinkta etnografine medžiaga, kurios pateikÄ—jos – kupiÅ¡kÄ—nÄ—s Vilhelmina ElskienÄ—, Å¡viesaus atminimo Elena Å erelienÄ—, pandÄ—lietÄ— Norberta BinkeviÄienÄ—, taip pat raÅ¡ytine, muziejuje sukaupta medžiaga. Stengsiuosi akcentuoti tai, ko buvo laikomasi KupiÅ¡kio patarmÄ—s teritorijoje.
Velykų Å¡ventÄ—s prasideda Verbų sekmadieniu. Keliais ir takeliais traukia žmonių bÅ«reliai su verbomis į bažnyÄiÄ…. Be žolynų Verbų sekmadienį į bažnyÄiÄ… eiti nederÄ—jo. Vaikams sakydavo, kad jeigu kas nors į bažnyÄiÄ… Verbų sekmadienį ateina be verbos, tam velnias į rankas įbruka savo uodegÄ…. Verbos pagrindas – kadagys, taÄiau yra žinių, kad KupiÅ¡kio kraÅ¡te į verbÄ… buvo dedamos ir iÅ¡sprogusios žilviÄio, karklo ar gluosnio Å¡akelÄ—s.
Ankstų sekmadienio rytÄ… bÅ«davo skubama nuplakti lovoje tebemieganÄius namiÅ¡kius. Plakantysis sakydavo: „Verba plaka, verba plaka, ne aÅ¡ plaku. Už savaitÄ—s bus Velykos. Ar prižadi margutį?“ Arba: „Ne aÅ¡ muÅ¡u, verba muÅ¡a, tolei muÅ¡, kol sulÅ«Å¡. Už savaitÄ—s viena diena tegul linksmina kiekvienÄ…. Linkiu tau sveikam bÅ«t. Ar žadi velykaitį?“ Plakimo verba reikÅ¡mÄ— – žadinimas pavasariniam prabudimui. TikÄ—ta, kad Å¡ventintos verbos apsaugo namus ir atneÅ¡a laimÄ™.
Didžioji Velykų savaitė
Vaikai Didįjį treÄiadienį atlikdavo silkÄ—s iÅ¡varymo apeigas. Vienas paskui save tempia ilgokÄ… lentgalį – „silkę“ ir Å¡aukia: „Aik, silkyta, iÅ¡ namų, atonaÅ¡a VelykÄ— margų kiauÅ¡inių!“ Paskui „silkÄ—s“ vilkÄ—jÄ… eina bÅ«relis vaikų, kurie velkamÄ… „silkę“ plaka vytinÄ—mis. Didįjį treÄiadienį „silkė“ buvo vienÄ… kartÄ… velkama apie bažnyÄiÄ….
Didįjį ketvirtadienį – du kartus, o Didįjį penktadienį – tris. Po tokių silkės išvijimo apeigų jos nebevalgydavo. Tai – labai įdomus paprotys, tiksliai nežinoma, bet tikriausiai jį atlikdavo ir kupiškėnai.
Didysis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis mÅ«sų kraÅ¡te nedaug skyrÄ—si nuo kitų etnografinių regionų. Didysis ketvirtadienis – paskutinÄ—s vakarienÄ—s paminÄ—jimo diena. Nutyla varpai ir vargonai, kurie tyli iki Didžiojo Å¡eÅ¡tadienio pamaldų. Nuo varpų nutilimo iki suskambÄ—jimo Didįjį Å¡eÅ¡tadienį laikytasi sauso pasninko. Kai kas tomis dienomis visai nevalgÄ—, kiti – tik duonÄ… ir vandenį. Didysis ketvirtadienis dar vadinamas Å¡variuoju (Äystuoju) ketvirtadieniu. TÄ… dienÄ… bÅ«davo tvarkomos sodybos, namai. Manyta, kad prieÅ¡ saulÄ—s tekÄ—jimÄ… reikia apsiprausti vandeniu ar sniegu, lįsti į ežerÄ…, upÄ™ ar Å¡altinį – tada visus metus kÅ«nas bus sveikas ir gražus.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
