|
|
|
Kamara KODÄ—L Å VEDUKALNYJE SUOMIų KARIų BROLIÅ¡KAS KAPAS, €“ JAU NEBE MįSLÄ—
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−07−28 |
 Ne dažnai taip pasitaiko, kad vienoje vietoje susidurtų du įdomÅ«s istoriniai faktai.TaÄiau nuo SkapiÅ¡kio miestelio Å¡iaurÄ—s vakarų pusÄ—n už pusantro kilometro taip yra.Totorių kaimas ir Å vedukalnis.
KitatauÄių - iÅ¡ Pietų ir Å iaurÄ—s
Pasak raÅ¡ytinių Å¡altinių, Totorių, TotoriÅ¡kio kaimų pavadinimai sietini su Vytauto Didžiojo laikais, kai Å¡is Lietuvos kunigaikÅ¡tis, iÅ¡plÄ—tÄ™s savo valdas iki Juodosios jÅ«ros, leido žmonÄ—ms iÅ¡ anų kraÅ¡tų kurtis jo prigimtinÄ—je Lietuvoje. Taip pietieÄių, tamsesnio gymio ir rudaakių žmonių, ir pasklidÄ™ tarp mÅ«sų. Tad jau nuo 14 amžiaus ir toji aukÅ¡tumÄ—lÄ—, nuo kurios ne per toliausiai kÅ«rÄ—si kitatauÄių Å¡eimos, buvo vadinama Totorkalniu. Bet po keturių Å¡imtų metų, jau 19 amžiaus antrojoje pusÄ—je, vietinių žmonių ji vis dažniau buvo vadinama Å vedukalniu, pagaliau toks vietovardis teko ir artimiausiai jo besikurianÄiai gyvenvietei.
Manykim, kad Å¡io kalnelio, vÄ—liau tapusio aplinkinių kaimų gyventojų kapais, pavadinimas nebesikaitalios, nors dabar kartais pasamprotaujama, kad su Å¡vedais jis kuo mažiausiai sietinas. Bet negi pradÄ—sime vadinti Suomkalniu, nors iÅ¡ mums artimiausios Skandinavijos Å¡alies Suomijos Äia palaidota net 220 žmonių.
Žygiavo į ten, kur buvo nurodyta
KodÄ—l anuomet bÅ«tent iki SkapiÅ¡kio atkeliavo pulkas svetimtauÄių kareivių?
Istorinio pobÅ«džio knygose ir spaudoje skelbtuose perpasakojimuose aptinkame dvejopų paaiÅ¡kinimų. EsÄ… Rusijos imperijos, kuriai nuo 1809 metų pavaldi buvo ir Suomija, caro sprendimu į LietuvÄ… Suomijos kunigaikÅ¡tystÄ—s gvardijos treÄiasis Å¡aulių batalionas buvo siųstas neramumams, prasidÄ—jusiems nuo 1831metų, prislopinti, o kitas – jog tas tÅ«kstantis vyrų turÄ—jo pasiekti VengrijÄ… ir net Rusijos karo su Turkija frontÄ….TaÄiau atsitiko taip, kad Å¡iems kareiviams neteko nÄ— karto iÅ¡Å¡auti, o jie patys buvo pakirsti tuometinei medicinai neįveikiamos ligos – Å¡iltinÄ—s.
Jos paplitimas tarp Å¡ių kareivių aiÅ¡kinamas tuo, kad buvusi labai prasta žygeivių apranga, o ypaÄ apavas, jaunus vyrus begaliniai nuvargino tolima kelionÄ— pÄ—sÄiomis iÅ¡ Helsinkio į PeterburgÄ…, o iÅ¡ pastarojo miesto – Pietų link. RokiÅ¡kį tÅ«kstantis iÅ¡vargusių suomių karių pasiekÄ— 1854 metų rudenį, buvo numatyta, kad Äia jie ir žiemos, taÄiau 1855 metų pirmomis dienomis prasidÄ—jusi Å¡iltinÄ—s epidemija ir kasdien pakirsdavusi po keliolika vyrų,
privertÄ— vadovybÄ™ priimti kitokių sprendimų. Net didesnioji pulko dalis buvo perkelta į SkapiÅ¡kį, nes Äia buvusio dominikonų vienuolyno patalpose galÄ—jo įrengti kareivių ligoninÄ™. Bet užkreÄiamos ligos plitimo ir Äia nepavyko sustabdyti. Žiemos metu nebuvo įmanoma tuoj pat palaidoti mirusiuosius, todÄ—l kareivių lavonus palaikydavo bažnyÄios rÅ«siuose ir susidarius jų didesniam skaiÄiui su vietinių gyventojų pagalba taip be jokių drabužių ir laidodavo juos tranÅ¡Ä—jose Totorkalnyje. LikÄ™ gyvi Å¡io pulko kareiviai pavasarį buvo iÅ¡kelti į UkmergÄ™, taÄiau ir ten jų dar per Å¡imtÄ… mirÄ—. RaÅ¡ytiniuose Å¡altiniuose tvirtinama, kad nuo Å¡iltinÄ—s Lietuvoje mirÄ— per aÅ¡tuoni Å¡imtai suomių karių, o visų didžiausia jų kapavietÄ— – SkapiÅ¡kio žemÄ—je. Mirusiųjų atminimui iÅ¡vykdami bendražygiai pastatÄ— paminklÄ… su užraÅ¡u apie juos iÅ¡tikusiÄ… nelaimÄ™.
Mokytoją Aliutę prašydavo papasakoti
Å is suomių broliÅ¡kas kapas tÄ—vynainių buvo prisimintas Nepriklausomos Lietuvos metais, o ypaÄ nuo tada, kai iÅ¡plÄ—tojo savo veiklÄ… Suomių ir lietuvių draugija, įkurta 1927 metais. Jau tame susirinkime, įvykusiame Kaune, kalbÄ—jo SkapiÅ¡kio miestelio atstovas, pareiÅ¡kÄ™s, jog suomių kapavietÄ™ prižiÅ«rÄ—s Å aulių sÄ…jungos vietinÄ— rinktinÄ—. Bene 1930 metais atvykusi suomių delegacija ant Å vedukalnio pastatÄ— naujÄ… granito paminklÄ… - 1 metro aukÅ¡Äio ir 70 cm ploÄio plokÅ¡tÄ™ su mažai pakeistu ankstesniu tekstu lotynų ir suomių kalbomis.
Mokytojai Aliutei Elenai MarkeviÄiÅ«tei pradÄ—jus gilintis į SkapiÅ¡kio kraÅ¡to istorinÄ™ praeitį, dar teko užraÅ¡yti senimo pasakojimų, kaip jie pagerbdavo suomių karių atminimÄ…, gauti tokių renginių nuotraukų. Sovietiniais laikais toks kitatauÄių minÄ—jimas bÅ«tų skaudžiai atsiliepÄ™s, nes buvo gerbtini tik vieninteliai – Antrojo pasaulinio karo metais žuvÄ™ raudonosios armijos kariai.
SkapiÅ¡kietÄ— A.E. MarkeviÄiÅ«tÄ— dabar mums sakÄ—, jog jai vis rÅ«pÄ—davÄ™ savo auklÄ—tiniams, o bendradarbių papraÅ¡ytai - ir kitų klasių mokiniams papasakoti apie Å vedukalnyje palaidotus suomius. KartÄ… iÅ¡girdusi ir tokį patarimÄ…: prisÄ—sk vienÄ… kartÄ… ir apraÅ¡yk viskÄ…, kad bet kada galÄ—tume pasiskaityti. Gal ir Å¡i užuomina prisidÄ—jo, kad pasirodytų knygutÄ— “SkapiÅ¡kisâ€.
Pavadinimas daugelį klaidino
Å vedukalnio kaime užaugÄ™s ir ten pat dabar su Å¡eima Å«kininkaujantis Valdas KaladÄ— sakÄ—, jog apie suomių kapavietÄ™ sužinojÄ™s tik pastaraisiais metais, kai pasirodÄ— A. E. MarkeviÄiÅ«tÄ—s knygelÄ— apie SkapiÅ¡kio kraÅ¡to praeitį, taip pat iÅ¡ rajono laikraÅ¡Äio straipsnių apie mÅ«sų kraÅ¡tieÄių ir paÄių suomių pastangas tinkamai sutvarkyti tautieÄių kareivių kapavietÄ™, Äia buvusias iÅ¡kilmes. AnksÄiau jis manÄ™s, kad Äia palaidoti kažkuriame kare žuvÄ™ Å vedijos kariai. Ant Å¡io kalnelio esanÄiose kaimo kapinÄ—se yra palaidotų Å¡ios Å¡eimos artimųjų, tad nuÄ—jÄ™ jų kapelių aplankyti, stabteli ir prie paminklo suomiams.
Gėdą užtraukė atklydėlis
Kiek kartų skapiÅ¡kÄ—nų apie tÄ… įvykį kalbÄ—ta, tiek sykių atgailauta, jog taip negražiai su suomiams kareiviams skirtu paminklu atsitikÄ™.TÄ… gÄ—dÄ… jiems 1973 metais užtraukÄ™s iÅ¡ kitur atkeliavÄ™s akmenkalys. NorÄ—damas pasipelnyti, jis pavogÄ— tÄ… granito plokÅ¡tÄ™, apdorojo ir ramia sąžine pardavÄ— paminklo užsakovui. PasipiktinÄ™ vietiniai ir iÅ¡eiviai skapiÅ¡kieÄiai vis dÄ—lto aptiko tÄ… akmenį AdomynÄ—s kapinÄ—se, reikalavo vagį nubausti. TaÄiau buvo ne tie laikai, jog reikÄ—tų pagal įstatymÄ… atsakyti už suomių karių atminimo iÅ¡niekinimÄ…, o iÅ¡ tuometinÄ—s KultÅ«ros ministerijos buvo gautas atsakymas, jog Å¡is paminklinis akmuo nebuvo saugotinų sÄ…raÅ¡e.
IniciatyvÄ… parodÄ— kraÅ¡tieÄiai
PrireikÄ— kone 20 metų, kad Å¡i skriauda mirusiesiems bÅ«tų iÅ¡pirkta. AtsikÅ«rusios Lietuvos-Suomijos draugijos vadovybÄ— iÅ¡platino informacijÄ… apie Å vedukalnyje esantį neįvardintÄ… suomių kareivių kapÄ…. Nedelsdami į tai atsiliepÄ— kupiÅ¡kÄ—nų klubo Vilniuje nariai, SkapiÅ¡kio inteligentai, Lietuvos atgimimo puoselÄ—tojai. Naujasis paminklas Äia buvo atidengtas 1992 m. gruodžio 3 dienÄ…, Suomijos nepriklausomybÄ—s 75-ųjų metinių minÄ—jimo iÅ¡vakarÄ—se.
IÅ¡kilmÄ—se dalyvavo Suomijos pasiuntinys Lietuvoje Taisto Tolvanenas, ambasados sekretorius Mikko Makkonenas. Nuo tada kasmet prie Å vedukalnio kartÄ… ar du sustoja autobusas iÅ¡ Suomijos pilnas keleivių, atvykusių pagerbti daugiau kaip prieÅ¡ pusantro Å¡imto metų Äia palaidotų tautieÄių.
Pasak seniÅ«no Valdo JuÅ¡keviÄiaus, paprastai miestelyje Å¡ie keleiviai nesustoja. Matyt, tai ekskursijos, kurių marÅ¡rute yra ir Å vedukalnis.
TodÄ—l padiskutuojam, jog Å¡alia rodyklÄ—s “Švedukalnis†galÄ—tų bÅ«ti ir užraÅ¡as: “Suomių karių kapasâ€, taÄiau kokia kalba?
SeniÅ«nas sakÄ—, jog suomių karių kapinÄ—s prižiÅ«rimos bendra tvarka, pieva nuÅ¡ienaujama, prie paminklinÄ—s lentos pasodinama gÄ—lių. IÅ¡ Äia apsilankiusių tos valstybÄ—s ambasadorių nebuvo užuominos, kad jų tautieÄių atminimo vieta bÅ«tų labiau iÅ¡puoÅ¡iama. Net tvorele Å¡ias kapines apjuosti nepageidauta. Gal tai nesiderina su jų paproÄiais. Apie vienÄ… iÅ¡ jų sužinota iÅ¡ pono T. Tolvaneno – nuo kapinių turi matytis vandenys. O Äia taip ir yra: nuo Å vedukalnio matyti Mituvos ežeras.
Žinomos ir Äia atgulusiųjų pavardÄ—s
Rajono SavivaldybÄ—s administracijos KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus specialistas paminklotvarkai Vincas DiÄkus paaiÅ¡kino, jog suomių karių kapavietÄ—s Å vedukalnyje tvarkymas pastaruoju laikotarpiu vyko dviem etapais: pirmiausia, kaip jau papasakota, buvo pastatyta nauja granitinÄ— plokÅ¡tÄ—, o po Å¡eÅ¡erių metų, 1998 metų rugsÄ—jį – ir septyni kryžiai su metalinÄ—mis plokÅ¡telÄ—mis, ant kurių iÅ¡raÅ¡ytos s visų Äia palaidotų karių pavardÄ—s. Pastarosiose iÅ¡kilmÄ—se Å vedukalnyje dalyvavo tuometinis Suomijos ambasadorius Lietuvoje Rauno Viemero, Gynybos kursų vadovas Pauli Leimio su trisdeÅ¡imÄia kariÅ«nų, pastorius Hannu Savinainenas iÅ¡ Suomijos.
Nieko stebėtino, kad po devynerių metų dažai nuo metalinių kryžių jau lupinėjasi. Bet negi lauksime, kad juos atnaujintų Suomijos ambasados darbuotojai ar pravažiuojantys turistai?
Seniūnas sutiko, jog tai nedidelis darbas.
Specialistas paminklotvarkai V. DiÄkus patikino, jog atstatyti suomių karių atminimui paminklas dabar jau įraÅ¡ytas valstybÄ—s saugomų registre. Su didele pagarba tariamos ir pavardÄ—s žmonių, kurie padÄ—jo šį istorijos paminklÄ… atkurti. Tai architektas Žybartas Simonaitis, Lietuvių – suomių draugijos pirmininkas Stasys Skrodenis, filologÄ— AdelÄ— ValeckienÄ— ir dar visas pulkas iÅ¡ KupiÅ¡kio rajono kilusių mokslui ir kultÅ«rai nusipelniusių žmonių bei vietinių skapiÅ¡kieÄių.
Apie suomių karių kapą Švedukalnyje yra pluoštas medžiagos Kupiškio viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriuje. Ja ir pasinaudota ruošiant šią publikaciją. Beje, visa šiame aplanke esanti medžiaga prieš dvejus metus buvo pateikta ir Helsinkyje buvusiems Lietuvos ambasados darbuotojams, nes jų man dovanotoje 2004 metais Suomijoje išleistoje knygoje “Lietuvos vėliavnešys Suomijoje†– pasakojime apie Ragnar Oller, yra parašyta, jog, kaip dabar Skapiškyje atrodo suomių kareivių kapas, nėra jokių žinių.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
