Bagdonių vienkiemio gyventojas Gaudentas Kukenys rodÄ— prieklÄ—tį, kuriame vasarÄ… pavakariais įpratÄ™s griežti. ŽiemÄ… konstatinka valsus ir polkas skleidžiÄ…s troboje, užjausdamas žmonÄ… JadvygÄ…, kad jai tenka jo “Londonųâ€, “Titanikų†ir kitokių Å¡okių melodijų per dienÄ… po kelis kartus iÅ¡klausyti. Å maikÅ¡tumo nestokojantis septyniasdeÅ¡imtmetis vyras dar kartais papriekaiÅ¡tauja, kad jam įvairiausiuose žmonių suÄ—jimuose griežiant žmonelÄ— vis bÅ«davo kitų Å¡okinama.
Tuoj po tradicinio KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro renginio “Aleksiuko bandonija†G. Kukenys savo namuose aplankytas dar tebesidžiaugÄ— patirtais muzikavimo scenoje iÅ¡gyvenimais ir net tuo, kad savo kraÅ¡to žmogų AleksandrÄ… KriÅ«kÄ…, prieÅ¡ deÅ¡imt metų iÅ¡Ä—jusį amžinatvÄ—n, pagerbÄ— muzikuodamas buvusiu A. KriÅ«kos mylimiausiu instrumentu - konstantinka. PapraÅ¡ytas paaiÅ¡kinti, kuo Å¡i skiriasi nuo bandonijos, liaudies muzikantas davÄ— suprasti, jog klavišų turi mažiau, taÄiau garsas daug aukÅ¡tenis, labiau Å¡irdį suvirpinantis. Jis prisipažino, jog pastaraisiais metais vis reÄiau bepaimantis į rankas instrumentÄ…, todÄ—l teko nemažai laiko sugaiÅ¡ti, kol vÄ—l pralavino nuo Å«kio darbų vis labiau sukumpstanÄius pirÅ¡tus ir susirinko laiko vis labiau užslopinamas melodijas.
G.Kukenys, gimÄ™s ir augÄ™s BraskusÄio kaime, iÅ¡ kurio buvusių septyniolikos sodybų dabar tik pavadinimas belikÄ™s, su iÅ¡mone rezgÄ— pasakojimÄ… apie tai, kad jo, nors ir žemdirbio vaiko, vaikystÄ— buvusi labai saldi, nes tÄ—vas, vestuvių, krikÅ¡tynų, atlaidų vaiÅ¡ių muzikantas, iÅ¡ tokių pasibuvimų grįždavo su maiÅ¡eliais saldainių, gardžiausių pyragų gabalais. Žinoma, ir su atlygiu litais. Tad Gaudento manymu, jo tÄ—vui Domui Kukeniui labiau apsimokÄ—jo iÅ¡ to uždarbio samdyti Å«kio darbams talkininkus, negu paÄiam praleisti progas užsidirbti ir palinksminti Å¡eimininkų sukviestuosius gimines, kaimynus. Taip ir sklisdavÄ™s vis plaÄiau garsas apie smagius ir nepavargstanÄius Kukenio kapelos muzikantus.
G.Kukenio žiniomis, jo tÄ—vas keliuose valsÄiuose žinomÄ… kapelÄ… buvo subÅ«rÄ™s apie 1929-uosius metus. Be jo paties, griežusio armonika, buvo klarnetistas, smuikininkas, kontrabosininkas. Pastarojo instrumentÄ… kaimieÄiai vadindavo arklio koja. Muzikantai buvo iÅ¡ įvairių vietovių, taÄiau repetuoti vis pas kurį suvažiuodavo, o kam reikÄ—davo muzikantų paslaugos, tai juos paÄiu eikliausiu arkleliu ir parsiveždavo.
Gaudentui įstrigo visam laikui tÄ—vo pasakojimas, kaip jam reikÄ—jÄ™ konstantinkos. Ir tai jo svajonei iÅ¡sipildyti padÄ—jo sesuo Ona, jau kurį laikÄ… gyvenusi Amerikoje. IÅ¡mokÄ™s ja griežti, D.Kukenys dar labiau kÄ—lÄ— savo kapelos kainÄ… ir, pasak tÄ—vo, buvo jam labai apmaudu, kai su Å¡iuo instrumentu jam teko atsisveikinti. Mat Domas Kukenys, 20 hektarų Å«kininkas, statÄ—si naujÄ… tvartÄ… ir taip susiklostÄ— reikalai, kad nebebuvo pinigų tiems darbams užbaigti.Å eimos nuomone, pats atliekamiausias daiktas buvo jo konstantinka. Surasti jai pirkÄ—jÄ… buvo labai paprasta. Visos AukÅ¡taitijos kaimo muzikantų keliai baigdavosi pas rokiÅ¡kÄ—nÄ… LeonÄ… JureviÄių, kuris ir naujus muzikos instrumentus darydadvo, ir visai sumaitotus naujam gyvenimui prikeldavo, ir visai gerus supirkdavo, kad galÄ—tų juos kitiems parduoti.
VÄ—liau, gal jau kolÅ«kmeÄio metais, Gaudento tÄ—vas iÅ¡ to paties L. JureviÄiaus vÄ—l nusipirko konstantinkÄ…. Tada, dar prieÅ¡ karinÄ™ tarnybÄ…, akordeono prisireikÄ— ir Gaudentui. Ne tik tÄ—vo, bet ir kitų muzikantų griežimo įsiklausydmas, pasak G. Kukenio, pradÄ—jo ir pats melodijas vedžioti, savus pavadinimus kÅ«riniams sumanyti.
Gaudento tÄ—vui teko muzikuoti ir su Aleksandru KriÅ«ka, kaip amžiumi kone deÅ¡imÄia metų vyresnis, dar buvo kiek jį mokinÄ™s groti. O Gaudentas tvirtino, kad kartu su Aleksiuku griežti tikrai nedrįsdavÄ™s, o klausydavosi kiekviena proga. D. Kukenys konstantinka groti buvo iÅ¡mokinÄ™s ir miestelÄ—nÄ… JonÄ… Nanį Tai Å¡is muzikantas, nenorÄ—damas niekam likti skolingas, papraÅ¡Ä— savosios žmonelÄ—s kad jo konstantinka bÅ«tų perduota Domo sÅ«nui Gaudentui Kukeniui. “IÅ¡ kur jis galÄ—jo žinoti, kad man konstantinkos labai reikÄ—jo, aÅ¡ jÄ… net sapnuodavauâ€, - vis rasdavo kuo paįvairinti atstikimus iÅ¡ muzikantų gyvenimo. SakÄ—, kad jau buvo susitaikÄ™s su mintimi, jog iÅ¡ jo trijų sÅ«nų nÄ— vienam neparÅ«ps griežimas. Bet va, ties Bagdonimis, tik kitoje marių pusÄ—je, PalÄ—venÄ—lÄ—je, gyvenantis Virginijus užsimanÄ— iÅ¡mokti groti armonika. Ir nepasakytum, kad jam tai nesiseka.
G.Kukenys pridÅ«rÄ—, jog nuo 1958 metų yra medžiotojas ir jam yra tekÄ™ medžioti su iÅ¡ Vilniaus atvykdavusiais įvairiais pareigÅ«nais, o per vakarienÄ™ jiems dar ir pagroti. BuvÄ™s ir toks atvejis, kai jo ir garsusis akordeonininkas Algirdas LoÄeris klausÄ—si bei stebÄ—josi savamokslio muzikiniais gabumais.
Tarpukario metais kupiškėnų krašto muzikantų kaimo kapelą subūręs bandonininkas Domas Kukenys (dešinėje) ir tėvo pėdomis pasekęs Gaudentas Kukenys Vėžionių kaimo šventėje daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.