Alus - pagrindinis gÄ—rimas ne tik vaiÅ¡ių, kalendorinių ir asmeninių Å¡venÄių, bet ir darbų, talkų metu. Rozalimo kaime gyvenantis Antanas Barkauskas Å imonių apylinkÄ—je seniai žinomas kaip vienas geriausių aludarių, puikiai įvaldžiusių savo amatÄ…. Alaus gamybos paslaptis jis perÄ—mÄ— iÅ¡ savo tÄ—vo. NurungÄ— gamyklinis “Daugiausia alaus buvo daroma kolÅ«kio laikais, apie 1965 metus. Valdžia užsakydavo apie 150-200 kibirų alaus. Bet kokiai progai žmogui darau apie pusÄ™ kibiro alausâ€, - sakÄ— aludaris. Savo gaminamu alumi jis garsÄ—jo net tik mÅ«sų, bet ir kaimyniniuose rajonuose, Žemaitijoje. Atvažiuodavo Å¡io gÄ—rimo mÄ—gÄ—jų net iÅ¡ Latvijos. “AnksÄiau buvo alaus stygius, nebuvo tiek fabrikų. Dabar gamyklinis alus beveik pakeitÄ— naminį. Sumažėjo ir vestuvininkų skaiÄius. AnksÄiau vestuvÄ—ms užsakydavo 80 kibirų alaus, o paskutiniu metu – 4. Naminis alus buvo paklausus iki tol, kol buvo įvesti litai. VÄ—liau sumažėjo balių, Å¡is gÄ—rimas užplÅ«do parduotuvesâ€, - pasakojo A. Barkauskas, alaus dabar pasidarantis tik savo reikmÄ—ms – darbymeÄiui, Å¡ventÄ—ms.
Paklaustas, kas lÄ—mÄ— tokį didelį Antano alaus populiarumÄ…, aludaris tik Å¡ypteli ir trumpai atsako: “Svarbiausia nepasimesti ir daryti gerÄ… alų – kaip sauâ€. Yra žinoma, kad kiti aludariai į šį gÄ—rimÄ… dÄ—davo sauso spirito tableÄių, “pagardindavo†kitomis priemaiÅ¡omis. A. Barkausko darytÄ… alų žmonÄ—s gÄ—rÄ— drÄ…siai, žinodami, kad jis – ypaÄ geros kokybÄ—s.
Pasak rozalimieÄio, norint padaryti geros kokybÄ—s alų svarbu gerai paruoÅ¡ti salyklÄ…, turÄ—ti gerÄ… statinÄ™. Pastaroji paprastai bÅ«na ąžuolinÄ—. Aludaris pabrėžė, kad alaus negalima pilti į cinkuotÄ… kibirÄ…. GÄ—rimas rÅ«ginamas paprastuose eglinio medžio kubiluos. Alaus gamybai Antanas naudoja paties pasidirbtus kubilus. Jais jis aprÅ«pindavo ir kitus.
Alaus gimimas Nors salyklÄ… darydavo ir iÅ¡ dvieilių miežių, taÄiau patys geriausi alui gaminti – Å¡eÅ¡iaeiliai, Å¡varÅ«s, iÅ¡valyti miežiai. Jie mirkomi pora dienų kubile (su vole) vandens. Po paros vanduo pakeiÄiamas – volÄ— iÅ¡traukiama, vanduo iÅ¡leidžiamas ir užpilama Å¡viežio. Tada iÅ¡mirkytus grÅ«dus nusunkdavo, papildavo 4-5 cm storio sluoksniu ant „kokio cymanto†ir apklodavo marÅ¡kom, kurias drÄ—kindavo palaistydami laistytuvu. Å is procesas vadinamas daiginimu. GrÅ«dai daiginami tol, kol sužaliuoja, saugant, kad nesukaistų.
Sudaigintus grÅ«dus iÅ¡varto, iÅ¡skirsto, pravÄ—sina ir supila į džiovyklÄ…. “Tai specialus įrenginys – malkomis kÅ«renama krosnis, puÄia ventiliatorius. DžiovyklÄ… pasigaminome patys apie 1988 m. Galima džiovinti ir ant saulÄ—s. TÄ—vukas džiovindavo duonkepÄ—j krosny“, - paaiÅ¡kino aludaris. SudžiovintÄ… salyklÄ… Antanas nesmulkiai sumala savo malÅ«ne (anksÄiau veždavo malti į Å imonių malÅ«nÄ…).
Kita alaus gaminimo pakopa – salinimas. PradÄ—damas salinti A. Barkauskas pirmiausia užvirina vandenį. PaÄ—mÄ™s rÄ—ÄkÄ… (indÄ… salinimui) įpila salyklÄ…, iÅ¡maiÅ¡o su vandeniu, kad iÅ¡eitų tirÅ¡ta koÅ¡Ä—. Ji palaikoma 5-6 valandas. “KoÅ¡Ä— atlieka saldi. Užvirini vandenį, atskiedi jÄ… skystai, iÅ¡plaki. Pili tÄ… koÅ¡Ä™ į trinagÄ™ (didelį medinį kubilÄ…)â€, - alaus gamybos procesÄ… toliau pasakojo A. Barkauskas.
PrieÅ¡ tai šį rakandÄ… reikia užtaisyti. TrinagÄ—s dugnas 15 cm storiu iÅ¡klojamas skaldytais juodalksnio Å¡akaliukais. Jos viduryje yra skylÄ— misai nutekinti. JÄ… užkiÅ¡a vole (nusmailinta vienu galu lazda), apdÄ—ta ruginių Å¡iaudų kÅ«le. Ant virÅ¡aus klojamas sausų dobilų sluoksnis. Viskas paspaudžiama dviem Å¡akaliukais (kad nesikeltų). Taip paruoÅ¡us trinagÄ™ alaus tekinimui, į jÄ… buvo kreÄiama atskiesta salyklo koÅ¡Ä—. Kubilo talpa – apie 40 kibirų. Vanduo tekinimui užvirinimas ir pilamas į trinagÄ™ ant koÅ¡Ä—s. IÅ¡maiÅ¡oma ir palaikoma pora valandų. Tada pasukiojant iÅ¡traukiama volÄ— ir iÅ¡ kubilo iÅ¡tekinamas saldus alaus skystis – misa. Ji pilama į rÄ—Äkas ir atÅ¡aldoma. “Kad pirÅ¡tas nejustų Å¡ilumosâ€, - taip reikiamÄ… temperatÅ«rÄ… nustato Antanas. Pirmo nutekinimo alus vadinamas pirmoku. Tuomet ant tos paÄios putros vÄ—l gali bÅ«ti pilamas vanduo ir vÄ—l tekinama – taip gaunamas vadinamasis antrokas, dar kartÄ… tekinus - ir treÄiokas. Dažniausiai darydavo pirmokÄ… ir antrokÄ….
IÅ¡tekinta, poÅ¡altÄ— misa supilama į kubilus ir raugiama. Tuo paÄiu metu ruoÅ¡iamos ir mielÄ—s. Ä® centnerio talpos kubilÄ… Antanas deda apie 0,5 kg mielių. Jos iÅ¡trinamos su cukrumi ir supilamos į alaus kubilus. IÅ¡rÅ«gusį alų (jis rÅ«gsta apie dvi paras) dÄ—l Å¡varumo perkoÅ¡ia per merlių ir pila į baÄkas. Ä®deda stiklinÄ™ cukraus. Jis pagerina rÅ«gimÄ…, „geriau puÄia“. “Jei gera statinÄ— – mÄ—nesį laikysâ€, - pastebi rozalimietis. Jei užsakovas neturÄ—davo statinių alui vežtis, duodavo aludaris. Jas po Å¡ventÄ—s reikÄ—davo grąžinti.
Alaus darymas užima nemažai laiko. Jį gamina tris dienas (neskaitant salyklo darymo): vienÄ… dienÄ… padirba, kitÄ… – raugia, treÄiÄ… – sukoÅ¡ia.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.