Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

APIE MOKSLININKą, ADMINISTRATORIų IR ANTRąJį STUDENTų TėVą

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–-ANDRIJAUSKÄ–

2016−06−04

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Su Vilniaus kupiškėnu Viliumi Bartuliu kalbėjomės jo darbo kabinete, VGTU Transporto inžinerijos fakultete, Plytinės gatvėje.
BanguolÄ—s AleknienÄ—s-AndrijauskÄ—s nuotrauka
Garsūs ne tik Kupiškio krašto menininkai. Iš čia yra kilusių ir daug savo veiklos srityje pasiekusių mokslininkų. Tarp jų ir Vilius Bartulis – technologijos mokslų daktaras, išradėjas, daug metų dirbęs administracinį darbą Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Šiuo metu jis – šios aukštosios mokyklos Transporto technologinių įrenginių katedros docentas.

Su garbiuoju kraštiečiu šįkart susitikome Vilniuje. Buvo įdomu iš jo paties išgirsti ryškiausius vaikystės, ankstyvosios jaunystės prisiminimus, kurie glaudžiai siejasi su Vėžionių kaimu, Kupiškiu. Smalsu buvo ir sužinoti, kaip klostėsi vėlesnis jo gyvenimas, kas šį žmogų tebesieja su tėviške.


Kaip į Vėžionis atkeliavo

Viliaus dokumentuose nurodyta, kad jis yra gimęs Ramygaloje, Panevėžio rajone. Taigi lyg ir ne kupiškėnas pagal tuos duomenis būtų.

„Mano tėvas buvo keliauninkas. Per gyvenimą pakeitė ne vieną gyvenamąją vietą. Vienoje tokioje tarpinėje stotelėje ir aš atsiradau šiame pasaulyje. O šiaip tai mano giminė iš tėvo pusės – tikri kupiškėnai. Seneliai gyveno Drūlėnuose, du mano dėdės (tėtis turėjo 3 brolius ir 3 seseris) – Vėžionyse. Vienas iš tėvo brolių, Danielius, šiame kaime apsigyventi įkalbėjo ir mano tėvą Antaną. O buvo taip. Jis prirodė tėvui apsiimti nukarštinti čia kaimo pakraštyje varganoje trobelėje gyvenusius senus žmones. Buvo surašyta sutartis, kad karšintojas prisiima visą tų žmonių išlaikymą (aprūpinimas drabužiais, maisto produktais, nuvežimas pas daktarą ir kt.), o už tai po jų mirties jam atiteks jų namai. Ta sutartis buvo patvirtinta notaro Justino Pėžos. Taigi mano tėvui ir liko ta apgriuvusi gryčiutė, kurios viename gale buvo kambarys, virtuvė ir kamara, o kitame – tvartas“, – pasakojo pašnekovas.

Vilius papasakojo, kad tėvas buvo baigęs Salų žemės ūkio technikumą, Belvederyje pienininkų kursus ir buvo veterinaras-pienininkas. Jo darbuotasi Palėvenėlės pieninėje, Kavarske, Vilniuje, nusiboginta ir į Ramygalą. Čia tėvas ir susipažino su jo mama. Ji į pieninę atveždavo grietinėlę. Buvo kilusi iš Geležių kaimo prie Vadoklių. Ramygaloje tėvai susituokė. Pradėjo bendrą gyvenimą išsinuomoję kampą. Tėvas žmonai pasigyręs, kad turi namą. Taip jauna šeima su pirmagimiu ant rankų atsidūrė Vėžionyse. Tas namukas 1953 metais buvo visiškai netinkamas gyventi. Kurį laiką šeima glaudėsi pas kaimynus, buvo išvykusi gyventi prie Latvijos sienos, bet vėl grįžo atgal. Tvarkėsi senąją trobą. Apie 1957 metus pradėjo šalia seno namo statyti naują. Jų namas buvęs pirmasis mūrinukas Vėžionyse.

„Mes, vaikai, turėjome iš sąvartyne rastų senų betono gabalų išlupti namo statybai reikalingą armatūrą ir ją tiesinti kūjeliu. Buvo pastatytas ir mūrinis tvartas. Namą mūrijo Silickas, o stogą dengė Guoba. Pradinę mokyklą baigiau dar gyvendamas senajame name“, – dalijosi atsiminimais kraštietis.

Vilius buvo vyriausias vaikas šeimoje, augo kartu su dviem broliais – Vytautu (jis tapo savigynos ir dziudo imtynių treneriu, socialinių mokslų (edukologijos) daktaru) ir Zenonu (įgijo ryšių elektros montuotojo specialybę, baigė seržantų mokyklą).

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"



Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 130

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]