Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

GAL PAVILIOS AUDIMO MAGIJA...

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−05−23 0

Kupiškio etnografijos muziejaus renginio, prasidėjusio penktadienį, “Audimo raštuose atgyja praeitis„ vedėja Vilija Morkūnaitė audėjas staklėse apibūdino paslaptingomis būtybėmis. Kupso jos tyliai ar niūniuodamos savo apibrėžtoje erdvėje - staklėse, tarsi šokdamos keitinėja pakojas, švysčioja šaudykle, - ir ilgėja, žaižaruoja rašto žaismu bei spalvomis ar vienspalvis tas stebuklas - audeklas.
Projekto rengėjų lankstinuke yra ir atsakymas, kodėl pavasarį, kai tradiciškai saule ir žemės drėgme būdavo balinami per žiemą išausti rietimai drobės, prisiminta, kas ilgus amžius buityje buvo neišvengiama ir tapo ne tik materialinės, bet ir dvasinės kultūros savastimi. Tai audimas.
“Pastaraisiais dešimtmečiais senosios audimo ir juostų pynimo tradicijos apnyko, bet liko audėjų, susikūrė įmonės, kuriose audžiami audiniai laikantis senųjų amatų ir meno tradicijų„, - pabrėžiama.
Ne vieno iš svečių ir seminaro dalyvių pasidžiaugta, jog pokalbiai, meninė programa vyksta labai neįprastoje aplinkoje - Kupiškio kultūros centro vitražų salėje net keliose vietose audžiama, pinama, rišama. Čia pat ir tautinių kostiumų ekspozicija.
Viena iš tų audėjų stebukladarių - panevėžietė Angelė Aleliūnienė. Aštuoniasdešimt antruosius metus pradėjusi tautodailininkė pabrėžia, jog su tąja “dailiai austi„ svajone atėjusi iš gimtojo Burvelių kaimo Kėdainių rajone. Renginio metu ji audė vasariniams moteriškiems drabužiams naudojamą medvilninę iškart mareškuotą drobelytę. Ką šios moters rankos ir fantazija yra sukūrusi, kiekvienas pamatė, apsilankęs kultūros centro fojė veikusioje parodoje. Servetėlės, takeliai, rankšluosčiai, juostos, lovatiesės. Auksinių rankų žmogumi seniai pripažinta ponia Angelė tvirtino nuo jaunosios kartos nieko neslepianti -yra paruošusi net kelias audimo raštų knygas.
Ne ką mažesnė ir 65-erių metų amžiaus panevėžietės Irenos Onos Vilienės kūrybinė patirtis. Ir ji, mėgiamam užsiėmimui aukojanti kiekvieną minutę, nuolat deginėjo prie staklių pritaisytą elektros lemputę - rūpėjo nepadaryti rikto juostoje.
Tarp įžymybių buvusi ir kupiškėnė Leontina Jackevičienė atkreipė dėmesį tuo, kad pykšinti senovinėmis, be jokio patobulinimo staklėmis. Su jomis įvairiais meniniais gabumais apdovanota uoginietė prieš trejus metus audimo amatą su tomis pačiomis staklėmis yra demonstravusi ir respublikinėje derliaus šventėje Kaune.
Vienoje iš šios iškilmingos salės nišų darbavosi ir Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos profesijos mokytoja Alina Kulvinskienės ugdomos kaišytinių, pintinių, vytinių juostų audėjos. A. Kulvinskienė sakė, jog juostų audimu susidomėjo dalyvaudama seminare D. Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje ir kasmet turinti mokinių.
Kupiškio etnografijos muziejaus direktorė V. Aleknienė pasidžiaugė, jog šiame projekte talkininkavo ir nemažai rajono moksleivių, praturtinusių parodą eksponatais iš savo močiučių, promočiučių ar mamų kraitinių skrynių. Tad parodoje galėjome grožėtis Adomynės krašto audėjų Vladislavos Skrebiškienės, Paulinos Kubilienės, Vandos Kazlauskienės, Stasės Slučkienės, Pranės Mazarevičienės, Pranės Mažylienės, Subačiaus seniūnijos gyventojų Nijolės Matuzevičienės, Magdalenos Vaičiūnienės, Emilijos Vilnonienės, rudilietės Petronėlės Gudaitės-Burkauskinės, kupiškietės Jolantos Glemžienės audiniais ar rankdarbiais. O kad čia galėjome pamatyti ir viešintiškės Vandos Plačenienės audinių raštų, pasistengta jos giminės atžalėlės Giedrės Šarkytės iš Alizavos.
Renginyje buvo ir toks momentas, kai rajono meras Leonas Apšega po tarto pasveikinimo žodžio, po įteiktų padėkų projekto sumanytojams ir dalyviams, knygos “Meilė Motinai -audimo raštuose„ autoriui skapiškėnui Paulinui Kaluinai, nebeištvėrė ir paprašė: “Ar galėčiau su jumis nusifotografuoti?„ Taip buvo kreiptasi į Rokiškio vaikų lopšelio-darželio “Linelis„ meninės programos “Lino simfonija„ mažuosius atlikėjus ir jos sumanytojas.
Ne vienas šluostėsi ašaras, kai tos simfonijos apie lino siūlo grožybę metu skambėjo rokiškėnų kraštietės ir kupiškėnams artimai pažinotos poetės Elenos Mezginaitės, deja, jau nebesančios, eilėraščio-dainos apie liną žodžiai.
O Lietuvos Nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vyresniosios muziejininkės Danutės Aleknienės demonstruojamos skaidrės vedė pažinties “Aukštaičių moterų drabužiai„ keliais, D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokyklos dėstytojos Asta Vandelytė ir Rasma Noreikytė priminė lietuvių namudinių audinių savitumus.
Čia pat veikė Panevėžtyje besikuriančio Aukštaitijos tautinio kostiumo centro, vadovaujamo Marijos ir Kęstučio Simanavičių, paruošta Aukštaitijos regiono moterų tautinio kostiumo kolekcija.
Lektorės ir tautinio kostiumo pristatytojai daug kartų pabrėžė, jog Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose esantys drabužių, audinių eksponatai, kurių dar suspėjo pririnkti seserys kraštotyrinkės Glemžaitės, yra lobių lobiai mokslininkams ir liaudies amatininkams.
Pirmoji projekto diena baigėsi dalyvių audėjišku liaudies žaidimu, jie visi gavo prisiminimui po šaudyklę.