|
|
|
Vėrinys MALÅ«NININKO DUKTERS LIKIMÄ… IRGI PLAKÄ— VÄ—JAI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2004−11−27 |
Julija JakÅ¡tonienÄ— sako, jog be bÅ«tino reikalo nemÄ—gsta iÅ¡eidinÄ—ti į miestÄ… ar apsilankyti savo buvusioje įstaigoje KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre, nors jo ilgametÄ—s darbuotojos Vandos SamulionienÄ—s vis yra kvieÄiama. Ji pabrėžia, jog baigdama 82-uosius labiau tausoja savo jÄ—gas. TaÄiau sekmadienių laukianti. Jų rytmeÄiais viena kitos telefonu pasiteiravusios apie sveikatÄ…, aptarusios orÄ…, su kaimyne Anele Vosyliene pradeda ruoÅ¡tis į bažnyÄiÄ…. Dviese eiti smagiau.
Apsupta saviškių
Ano Å¡eÅ¡tadienio popietÄ™ Julija man pasakojo, jog ne tik jos gimtoji MalÅ«nų gatvelÄ—, bet ir Maironio, kuria nuo pirmųjų žingsnių keliauta į žmones - į miestÄ…, labai pasikeitusios. Po kelis namus anksÄiau tebuvo, gyventojai vienas kitÄ… nuo vaikystÄ—s pažinojo. Dabar - visi tarpai baigiami užstatyti, per jos pažintÄ…jį laikmetį auga treÄioji karta. IÅ¡ tikrųjų taip yra, nes ir josios anÅ«kÄ—s - jau panelÄ—s. Esam vaiÅ¡inamos EglÄ—s, iÅ¡vakarÄ—se Å¡ventusios savo 15-Ä…jį gimtadienį, keptu meduoliu. PaÄios EglÄ—s namuose nÄ—ra - medžioklÄ—je.
MergaitÄ—s mama ValytÄ— JakÅ¡tonienÄ— patvirtina moÄiutÄ—s pasakymÄ…. Jau kelinti metai EglÄ— su tÄ—veliu keliauja į medžiokles. Jai patinka Å¡eÅ¡tadienius praleisti gamtoje.
Vyresnioji ValytÄ—s ir Ginto JakÅ¡tonių dukra GintarÄ— - treÄiojo kurso studentÄ—, bÅ«simoji vadybininkÄ—. Å tai ir suminÄ—jom artimiausius Julijos žmones, pas kuriuos iÅ¡ savojo namuko - tik keliolika žingsnių. “Taip ir minam vieni pas kitusâ€.
TÄ—vas
KupiÅ¡kÄ—nui Juozui Vanagui, gimusiam 1876 metais, svajonÄ—s nusipirkti žemÄ—s, pasistatydinti malÅ«nÄ…, matyt, bÅ«ta tokios stiprios, kad paÄiame jaunystÄ—s gražume atsidÅ«rÄ— už Atlanto. Ne vienintÄ—lis iÅ¡ savo broliavos. Julijai žinoma, jog praÄ—jusio amžiaus pirmaisiais deÅ¡imtmeÄiais Amerikoje gyveno nemažai giminaiÄių, taÄiau per laikÄ… su jų atžalomis visi ryÅ¡iai nutrÅ«ko. Vyresniosios kartos kupiÅ¡kÄ—nÄ— pridÅ«rÄ—, jog jos tÄ—vui, tarnavusiam caro kariuomenÄ—je, teko dalyvauti ir Rusijos-Japonijos kare. IÅ¡ pasakojimų įsidÄ—mÄ—jusi ir tai, kad jam buvo tekÄ™ lankyti KupiÅ¡kio pradinÄ—je veikusius amatininkų kursus. RaÄiaus amatÄ… iÅ¡maniusiam lietuviui net ir karinÄ— tarnyba buvo ramesnÄ— - ne tiek su ginklu, kiek su meistro įnagiais.
“TÄ—vo gyvenimas buvo sunkus, bet jis rasdavo iÅ¡eitį, jautÄ— didelÄ™ atsakomybÄ™ už vaikusâ€, - kartu su albumų lapais Julija tarsi sklaidÄ— ir neparaÅ¡ytÄ… Å¡eimos istorijÄ….
Ä® KupiÅ¡kį iÅ¡ Amerikos jis parvyko jau su Å¡eima. Su žmona Benedikta turÄ—jo sÅ«nų AlfonsÄ…, netrukus susilaukÄ— ir Povilo. TaÄiau jų namus aplankÄ— didelÄ— nelaimÄ— - jaunÄ… moterį pakando džiova. “Tada J. Vanagas parvedÄ— sÅ«nums pamotÄ™ MarijÄ… SriubikaitÄ™, bÅ«simÄ… mano mamÄ…â€, - pasakojo Julija. Pirmiausia jie susilaukÄ— sÅ«naus, kurį pakrikÅ¡tijo Kaziu, po dvejų metų gimÄ— Julija, o 1925-aisiais ir broliukas Juozas. Julija buvo per maža, kad prisimintų savo mamÄ…, mirusiÄ… dÄ—l komplikacijų po Å¡io kÅ«dikio gimimo. Jos paveikslas - tik iÅ¡ nuotraukos.
ParvedÄ— tetÄ…
TreÄiosioms vedyboms dukart naÅ¡lys J. Vanagas iÅ¡sirinko velionÄ—s Marijos seserį ElzbietÄ…. “Tad augau ne prie pamotÄ—s, o prie tetosâ€, - apibÅ«dino savo tolimesnį gyvenimÄ… MalÅ«nų gatvÄ—je Julija VanagaitÄ—-JakÅ¡tonienÄ—. Pasak jos, Elzbieta jaunystÄ—je buvo susižalojusi kojÄ…, todÄ—l, nors ir bÅ«dama už vyrÄ… jaunesnÄ— 17-ka metų, į Å«kio darbus nesikiÅ¡o. Su treÄiÄ…jÄ… žmona J. Vanagas irgi susilaukÄ— palikuonio - sÅ«naus Aleksandro. Tuo metu didelÄ—s Å¡eimos maitintojas įstengÄ— samdyti dvi darbininkes - vienÄ… lauko darbams, o kitÄ… - nesveikuojanÄiai žmonai prie namų ruoÅ¡os padÄ—ti.
Kėlė maišus ir tvarkė sparnus
Nuo tada Julijai ir kitiems namiÅ¡kiams be didesnių nelaimių teko pagyventi visÄ… deÅ¡imtmetį. Pasak jos, tuo laikotarpiu svarbiausia jiems buvo kieme veikÄ™s tÄ—vo iÅ¡svajotasis malÅ«nas. Žmonių su atsigabentais maiÅ¡ais grÅ«dų ypaÄ padaugÄ—davo rudenį, po javų kÅ«limo. TaÄiau kas norÄ—davo susivalcuoti kvieÄių, tas važiuodavo į Konekerio malÅ«nÄ…, nes jos tÄ—vo malÅ«ne buvo tik pikliavojama ir malama rupiai. MalÅ«nininko duktÄ— mena susidarydavusias laukianÄiųjų paslaugos eiles. Ir blogiausia, kad žmonÄ—ms negalÄ—davai pasakyti, kada sumalsi. Kartais tÄ—vas net pasakydavo: “PraÅ¡ykim DievÄ… stipresnio vÄ—joâ€.
Taip susiklostė jų šeimoje, kad malūne su tėvu daugiausia teko darbuotis Julijai. O kai jis pradėjo sirguliuoti, tai ji ir maišų kėlimo grandinę sukdavo, ir sparnais, kai reikėdavo prie jų prisegti ar nuimti vėjagaudžius, laipiodavo. Nuo sparnų, pasak Julijos, matydavosi toli, nes Malūnų gatvė jos paauglystės metais buvo miesto toje pusėje pakraštys.
Broliai mokÄ—si
Å eimos Å«kyje dar didesnÄ— jai atsakomybÄ— teko po tÄ—vo mirties 1941 metais. Broliai Kazys ir Juozas, kaip dar anksÄiau Å¡eimos galvos buvo nusprÄ™sta, mokÄ—si, todÄ—l malÅ«ne darbuotis nekažkiek turÄ—jo laiko. Nors trukdÄ— sunkÅ«s karo ir pokario laikmeÄiai, Kazys tapo veterinarijos gydytoju. Po ilgų darbo metų gyvena SubaÄiuje ir pasidžiaugia, kad profesijos kolegos ir jo nepamirÅ¡ta. Brolis Juozas buvo baigÄ™s stomatologijÄ…, deja, artimųjų jau apraudotas. “Maniau, kad teta Elzbieta norÄ—s, jog paaugÄ™s jos sÅ«nus Aleksandras imtų tvarkyti visÄ… Å«kelį su malÅ«nu, taÄiau likusi naÅ¡le ji irgi apsisprendÄ— savo vaikÄ… geriau mokslinti, negu kiÅ¡ti į tÄ… malÅ«nÄ…. Aleksandras iÅ¡simokÄ— inžinieriumi, įsikÅ«rÄ— Vilniuje. Elzbieta VanagienÄ— vÄ—liau ne kartÄ… džiaugÄ—si dÄ—l savo apsisprendimo, nes to malÅ«no greitai ir neteko.
MalÅ«nininko treÄiajai žmonai Elzbietai buvo lemta naÅ¡lauti 40 metų ir sulaukti 88-erių. Julija prisiminÄ—: “Prie jos užaugau, po vienu stogu praleidome daugiau kaip penkiasdeÅ¡imt metų. Buvo laikotarpis, kai Å¡iame namuke gyvenome ir trys atskiros Å¡eimos, taÄiau visada iÅ¡sitekome, vienas kitam skersai tako nepraÄ—jome.†Dar pridÅ«rÄ—, jog ir tÄ—vo, ir jo trijų žmonų palaikai ilsisi viename kape. “Mirusieji visada iÅ¡sitenkaâ€...
Buvo nepatikima
Privati Vanagų įmonÄ—lÄ— sovietų valdžios netrukus buvo nacionalizuota, o jos įrengimai iÅ¡draskyti ir iÅ¡gabenti į pramkombinato žinioje atsidÅ«rusį Konekerio elektra sukamÄ… malÅ«nÄ… ar dar kitur. Kurį laikÄ… pastarajame malÅ«ne dirbusi Julija iÅ¡ ten buvo atleista ne Å¡iaip sau, o administracijos į namus atsiųstu praneÅ¡imu - “kaip nepatikimas asmuoâ€. Tai buvo 1947-aisiais metais. Tuokart buvusi penkių asmenų Å¡eimos maitintoja neįsivaizdavo, jog galÄ—tų bÅ«tų be nors ir menkiausiai apmokamo darbo. Ä®sipraÅ¡Ä— į linų supirkimo kontorÄ…. Kažkiek rublių Å¡eima gaudavo iÅ¡ nuomininkų. Tuo laiku buvo priimti gyventi nuo Tauragnų atsikÄ—lÄ™s Juozas JakÅ¡tonis su žmona ir jo brolis Vincas. Abu JakÅ¡toniai dirbo paÅ¡te, telefono ryÅ¡io skyriuje.
Medaus mÄ—nuo baigÄ—si skyrybomis
Kaimynų spėlionės, kad nomininkas Vincas gali tapti Vanagų namuose savu, pasitvirtino. Juos į porą suvesti nuoširdžiai stengėsi Vinco brolienė. Susituokė jiedu 1950 metų pradžioje, o po trijų mėnesių - kaip perkūnas iš giedro dangaus!
Vincas suimamas, išvežamas į Uteną, neleidus su žmona nė atsisveikinti. Iš ten - į Vilnių... Tik tiek žinių.
Vincas Julijai apie savo didelę šeimą dar daug ko buvo nepapasakojęs. Kad ir trys broliai, išėję partizanauti, nušauti. Ryšiais su partizanais buvo įtariamas ir Vincas, neva, dar buvęs paliudijimas, jog kažkas jį matęs su ginklu. Tiek ir užteko, kad Karinis tribunolas galėtų jį apkaltinti Tėvynės (suprask Tarybų Sąjungos) išdavimu ir nuteisti 25 metams lagerio. Dar ir su turto konfiskavimu.
“Tad mÅ«sų namai labai iÅ¡tuÅ¡tÄ—joâ€, - prisiminÄ— tuos metus Julija. IÅ¡sigandusi, kad saugumieÄiai gali pradÄ—ti ir jÄ… tampyti po tardymo rÅ«sius ar iÅ¡tremti į SibirÄ…, apsisprendÄ— forminti iÅ¡tuokÄ…. Dabar Julija priduria: iÅ¡tuoka vyko pagal įstatymÄ…. Nors ji nežinojo, kur Vincas yra, taÄiau teismas buvo gavÄ™s jo sutikimÄ… skirtis. “Juk suprato Vincas, kad ne jo iÅ¡sižadu, o tik iÅ¡eities ieÅ¡kauâ€, - prisiminÄ— tuometinÄ™ savo bÅ«senÄ… Å iaulių teisme mano paÅ¡nekovÄ—.
Laiškuose - vien apie sugrįžimą
Netrukus Julija sužinojo, kad Vincas įkalintas Vorkutos lageryje, po Stalino mirties jau dažniau paraÅ¡ydavo, viename laiÅ¡ke buvo užuominų ir apie kalinių sukilimo pasekmes, teikianÄias vilÄių gyviems iÅ¡likti ir sugrįžti į namus. Dar ne vienerius metus V. JakÅ¡tonis iÅ¡ lagerio siuntinÄ—jo laiÅ¡kus į ValstybÄ—s saugumo institucijas Vilniuje ir Maskvoje, įrodinÄ—damas jam primestų kaltinimų nepagrįstumÄ…. Pagaliau jis buvo reabilituotas ir sugrįžo pas JulijÄ… prieÅ¡ pat KalÄ—das 1956 metais. Jie buvo nesimatÄ™ pusÅ¡eÅ¡tų metų, o pagal dokumentus - ir nebe Å¡eima, - prisiminÄ— jai tekusius iÅ¡gyvenimus Julija . “TodÄ—l po kelių mÄ—nesių vÄ—l susimetrikavome, o 1958-aisias susilaukÄ—me ir sÅ«naus Ginto. Jaunais tÄ—veliais mus vadinti nelabai tiko, nes man buvo 35-eri, o Vincui - keturiasdeÅ¡imt metų.â€
Telefonų monteriu V. JakÅ¡tonis dirbo daugiau kaip 40 metų, buvo gerbiamas bendradarbių, taÄiau užuominų, kad - buvÄ™s lagerininkus, tekdavo iÅ¡girsti. Moteriai apmaudu, kad jos vyrui po Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo teko gyventi tik trejus metus, jog ir Lietuvos laisvÄ—s gynÄ—jo kario savanorio pažymÄ—jimas jam iÅ¡duotas jau po mirties.
Kultūros namų kasininkė
Julijos JakÅ¡tonienÄ—s darbo stažas - nuo pokario metų, KupiÅ¡kio kultÅ«ros namų kasininke jos darbuotasi visas keturiasdeÅ¡imetis - nuo 1952-ųjų. Ji pamini, kad per tÄ… laikÄ… pasikeitÄ— 43 Å¡ios įstaigos direktoriai, jog reikalų teko turÄ—ti su KultÅ«ros skyriaus 12- ka vedÄ—jų ir deÅ¡imt buhalterių. PaÅ¡nekovÄ—s apibÅ«dinimu, kasininkÄ—s darbas labiausiai vargindavo tuo, kad reikÄ—davo iÅ¡bÅ«ti per visus jaunimo Å¡okius ir gegužines. Kai vÄ—lyvÄ… metÄ… turÄ—davo grįžti į namus su didesne suma pinigų, eidavo pridurmui kokios bent iÅ¡ matymo pažįstamos porelÄ—s, o bÅ«davo ir taip, kad, įleidusi be bilieto į vakarÄ—lį pažįstamÄ… vaikinÄ…, užsipraÅ¡ydavo, jog Å¡is grįžtanÄiai su pinigais “mamai†pabÅ«tų apsaugininku. Julijai buvo nelengvi, bet įdomÅ«s tie trisdeÅ¡imt metų, kai po visÄ… LietuvÄ… ir toliau už skambÄ—jo “Senovinių kupiÅ¡kÄ—nų vestuvių†vaidinimas. Ten, kur rengÄ—si gastroliuoti “vestuvininkaiâ€, pirmiausia marÅ¡rutiniais autobusais nuvažiuodavo ji viena, įvertindavo, ar jų spektakliui tinkama scena, ar ne per maža žiÅ«rovų salÄ—. AntrÄ… kartÄ… į ten jau vykdavo kartu su artistais. Taip anksÄiau mažai kur buvusi mietelÄ—nÄ— iÅ¡maiÅ¡Ä— LietuvÄ… skersai iÅ¡ilgai, džiaugiasi turÄ—josi progų pabendrauti su daugybe žmonių. Tuo laikmeÄiu gastrolių į KupiÅ¡kį atvykdavo daug meno kolektyvų ir jų vadovams bilietų platintoja bÅ«davo svarbus žmogus. Neretai jai tekdavo rÅ«pintis ir atlikÄ—jų vaiÅ¡Ä—mis, tada į tÄ… vargÄ… įtraukdavo ir vyrÄ…, ir sÅ«nų.
Dar apie malūną
Žvelgdama į iÅ¡likusį malÅ«nÄ…, J. JakÅ¡tonienÄ— pridÅ«rÄ—, jog po nacionalizavimo Å¡is statinys ilgiausius deÅ¡imtmeÄius taip ir buvÄ™s ne jų. Daugiau kaip prieÅ¡ 20 metų tuometinio rajkooperatyvo vadovai turÄ—jÄ™ sumanymÄ… jame įrengti kažkÄ… panaÅ¡aus į Lietuvoje garsÄ—jusį Å eduvos malÅ«no restoranÄ…, taÄiau gretimai jo buvo pastatytas tik konditerijos cechas. VÄ—liau atÄ—jo mada iÅ¡likusiuose malÅ«nuose kurti dailininkų dirbtuves. TÄ… statinį buvo nusižiÅ«rÄ—jÄ™s ir KupiÅ¡kio puoÅ¡Ä—jas skulptorius Henrikas Orakauskas, taÄiau sužinojÄ™s, kad šį nekilnojamÄ…jį turtÄ… turi teisÄ™ susigrąžinti tikrieji savininkai, kitur įsirengÄ— savo dirbtuves. J. JakÅ¡tonienÄ— sakÄ—, jog į buvusiÄ… tÄ—vų žemÄ™, malÅ«nÄ… galÄ—jo pretenduoti ir jos broliai, taÄiau visa tai paliko jai, padÄ—jusiai jiems studijų metais, savo namuose maloniai priimanÄiai visus gimines.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
