Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

RYŠYS TARP PAŠTO IR BAŽNYČIOS

Ovidijus PETKEVIČIUS

2006−04−15 1

Prieš šv. Velykas suintensyvėja žmonių lankymasis ne tik bažnyčiose. Kraštiečiai sako, kad ne tiktai Smetonos laikais, bet ir šiandien internetinio, virtualaus ryšio metu svarbia institucija buvo ir, pasirodo, išlieka paštas. Atokesnių vienkiemių gyventojams laiškanešys – vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu, neretai ir psichologas bei gydytojas.
Tačiau jau kurį laiką idealistinis akcinės bendrovės “Lietuvos paštas„ įsivaizdavimas daugeliui kelia nemenkų abejonių. Verta prisiminti faktą, kad dar šių metų vasario pradžioje Konkurencijos taryba posėdyje priėmė nutarimą pradėti tyrimą “Dėl AB “Lietuvos paštas„ veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimams„. Dar anksčiau sausio mėnesį ta pati Konkurencijos taryba pripažino, kad AB “Lietuvos paštas„ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi rezervuotųjų pašto paslaugų rinkoje. Už šį pažeidimą paštui skyrė 80 tūkst. litų baudą.
Atokių kaimelių, kokių mūsų rajone yra apstu, gyventojams tai tik nieko nesakantys faktai. Reikia tik priminti, kad visa košė užvirė dėl papildomo mokesčio už priimamas paslaugas, kai atskirų apskričių pašto skyriuose buvo atsisakyta sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais. Kas tai - interesų kova ar akivaizdus noras tapti monopolistu?.
Sostinėje jau kurį laiką kalbama apie AB “Lietuvos paštas„ privatizavimą ir ženklų pasirengimą šiam darbui.
Kad paprastos pašto problemos nėra galvos skausmas Vilniaus, o ir kitų miestų valdininkams, patvirtina realūs faktai, absoliutus kaimo laiškininko funkcijų nesuvokimas. Net ir tokioje instancijoje kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (tai patvirtina ir regionų laikraščių žurnalistų susitikimas su šios ministerijos valstybės sekretoriumi Rimantu Kaireliu) nėra suvokiama, kad internetinės paslaugos (piniginės operacijos) didžiajai daliai kaimiečių – tik rožinio asiliuko svajonė. Tiesa, yra numatomas ir šios problemos sprendimo “būdas„: dar po kelerių ar keliolikos metų vieniši, nemokantys komunikuoti internetu, atokių sodybų gyventojai… išmirs ir problema bus “išspręsta„.
Tame pačiame Vilniuje garsiai teigiama, kad brangstančias pašto paslaugas lemia kokybės augimas. Sostinėje šventai tikima, jog šalies kaimelius aptarnauja vakarietiškos motorizuotų laiškanešių brigados.
Leiskite jūsų paklausti, kiek mūsų rajone matėte laiškanešių, atšvilpiančių pas adresatą greitaeigėmis susisiekimo priemonėmis; šiuolaikinėmis sniego rogėmis ar motociklais? Ką jau ten atokesnių kaimų gyventojai! Dažnai redakcijai skambina ir tuo, kad spauda atnešama tik gerokai po pietų (pavyzdžiui 14 val. 30 min.) piktinasi net priemiesčio gyventojai. Tiesa, Stičkalnio gyventoja tikino, kad jos laiškanešys buvo “motorizuotas„, bet operatyvumas nuo to negerėja…
Pasikalbėjus su daugeliu rajono pašto skyrių viršininkų paaiškėjo, kad padėtis nėra tokia rožinė, kokia ji atrodo ministerijų klerkams.
Adomynės pašto viršininkė Dalia Indrišiūnienė sakė, kad jos vadovaujamas skyrius aptarnauja apie 1600 žmonių, didžioji dalis jų gyvena ne pačioje Adomynėje. Skyriuje, be viršininkės, dirba trys laiškanešiai. Stabiliausia jų susisiekimo priemonė – kojos (patikima ir nereikia taikyti vienetinio darbo apmokėjimo), aišku, dar egzistuoja dviratis. Dažnai Adomynės laiškanešiui per dieną tenka nueiti apie 22 km. Iš tiesų šios vietovės vienišiems gyventojams laiškanešys, be tiesioginio, atlieka ir daktaro bei kunigo darbą. Be to, savo krepšyje gabena ne tik laikraščius ar laiškus bei siuntas, bet ir skalbimo priemones, augalų sėklas.
Šimonių pašto skyriuje dirba tiek pat darbuotojų: pašto viršininkė ir trys laiškanešiai. Aptarnauja apie 350 kiemų. Svarbiausia susisiekimo priemonė – dviratis. Kaip pasakojo viršininkė Jolita Kavoliūnienė, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių net akyse nėra regėję “interneto„. Laiškanešiai dirba nuo 10 val. 20 min. iki 15 val. 14 min. (pagal skaičiuojamą grafiką). Atstumas, kurį tenka įveikti laiškanešiui kasdien, kaip ir Adomynėje, per dvidešimties kilometrų. Žinoma, atokesnių Inkliuzų, Paižinio, Malvinavos ar Lipkiškių kaimų gyventojai laikraštį gali perskaityti tik po pietų.
Visi kalbinti rajono pašto skyrių darbuotojai paklausti apie mokesčių mokėjimo situaciją teigė, kad žmonės nekelia čia jokios problemos. Išskyrus mokesčius už mobilų telefoną ar Mokesčių inspekcijai, papildomai už šias paslaugas nėra mokama. Daugelis pašto darbuotojų tvirtino, kad žmonės žymiai dažniau skundžiasi dėl UAB “Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis„ mokesčių surinkimo. Jų darbuotojai paprastai atvyksta tik kartą per mėnesį, mokesčius priima vieną arba dvi valandas.
Kupiškio rajono pašto viršininkas Alvydas Razgevičius, paklausus apie situaciją rajono pašto skyriuose pasakė, kad jos konkretizuoti negalėtų. Šie skyriai nebėra jam pavaldūs. Savo statusu Kupiškis niekuo nesiskiria, sakykime nuo Adomynės, Šimonių ar kitų rajono pašto skyrių. Jie yra tiesiogiai pavaldūs Panevėžio apskrities paštui. Prie Kupiškio pašto šiuo metu yra prijungti tik Subačiaus, Lukonių ir Kandrėnų skyriai. Tiesa, mūsų mieste paštas motorizuotas: jame yra trys automobiliai ir dirba 14 laiškanešių.
Tai realūs skaičiai, bet už jų slypi ir realūs žmonės. Ar lankys juos motorizuoti ar ne laiškininkai, ar juos pakeis internetinis ryšys ir kaip mutuos mūsų paštas, parodys laikas.
Gerai, kad bent jau bažnyčioje nėra grasinama pereiti prie internetinio paslaugų teikimo!