|
|
|
Vėrinys MINDAUGAS TIKI, KAD SKULPTÅ«RA JO NENUVES į ISPANIJOS BRAÅ¡KYNUS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2004−11−20 |
Su kupiÅ¡kÄ—nu, Vilniaus dailÄ—s akademijos treÄiakursiu skulptoriumi Mindaugu Kibilda apie studijas, pirmuosius kÅ«rybinius ieÅ¡kojimus, ateities planus Å¡nekÄ—jomÄ—s studentų bendrabutyje, įsikÅ«rusiame sostinÄ—s senamiestyje, Latako gatvelÄ—je.
Nepasitvirtino vaikino teiginys, jog esÄ…s ne iÅ¡ kalbiųjų. Pažintį pradÄ—jome sklaidydami paÄių naujausių jo studentiÅ¡ko gyvenimo nuotraukų pluoÅ¡telį, kalbÄ—dami apie jo mÄ—gstamÄ… fantastinÄ™ literatÅ«rÄ…, Remarko kÅ«rybÄ… ir įspÅ«dingiausiÄ… Džeko Keruako romanÄ… “Kelyjeâ€. NepamirÅ¡om užgriebti ir muzikos srovių, iÅ¡ kurių jam labiausiai prie Å¡irdies lengvesnis metalas.
Mindaugas gyvenimo sÄ…lygų nepeikÄ—. AnkÅ¡tokame kambarÄ—lyje įsitenka trise. Pasak jo, daugiausia laiko praleidžiÄ…s studijoje prie savo darbų. Bendrabutyje tenka pasirengti tik kai kuriems teoriniams dalykams. Nuo Å¡ių mokslo metų jau daugiau laiko skiriama saviraiÅ¡kai, kÅ«rybinei laisvei. Pirmuosiuose kursuose buvÄ™ lengviau. DÄ—stytojai pateikdavo konkreÄias užduotis, sekdavo jų įkÅ«nijimo procesÄ…, pasakydavo, kas blogai, pakreipdavo tinkama linkme. Dabar daugiausia lieka pasikliauti tik savimi.
Mindaugas prisipažino, jog tikro kūrybinio įvertinimo dar nėra patyręs. Šiuo metu esąs kūrybinių ieškojimų kelyje. Reikia padaryti kursinį darbą. Sumanymų, apie kuriuos nenorįs garsiai kalbėti, užuomazgos kol kas tik eskizuose. Labai sunku kažką naujo sugalvoti. Kokią medžiagą panaudos skulptūrai, priklausys nuo jos idėjos.
Mindaugas sakė dar tebegyvenąs šių metų vasaros praktikos Lenkijoje įspūdžiais. Tai buvusi jo pirmoji tolimesnė kelionė į užsienį. Į ją susigundęs važiuoti su kurso draugu Rapalu Piesliaku, perskaitęs akademijos skelbimų lentoje Vroclavo dailės akademijos kvietimą atlikti praktiką pas juos.
Jaunimo menų vasaros simpoziumas buvo surengtas liepos mėnesį Kžyžovo miestelyje prie Čekijos sienos. Jo dalyviai buvo apgyvendinti dvare, kuriame Antrojo pasaulinio karo metais nesėkmingai kėsintasi į Hitlerį.
ÄŒia buvo suvažiavÄ™ įvairių dailÄ—s Å¡akų atstovai, muzikai iÅ¡ Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Rusijos, ÄŒekijos, Ukrainos. Jų, skulptorių, grupÄ— atliko du darbus, kuriems vadovavo profesorius iÅ¡ Vroclavo Marek StaniuleviÄ. Koplytstulpį padarÄ— visi bendromis jÄ—gomis, o abstraktus darbas religine tematika (interpretacija Kristaus karÅ«na) buvo Mindaugo ir jo kurso draugo sumanymas. Visi simpoziumo dalyvių darbai liko tame dvare.
Mindaugo rankos pridÄ—ta ir atgaivinant Pasakų parkÄ… Vilniuje tarp Lazdynų ir KaroliniÅ¡kių. Praktikos metu pirmakursiai ir antrakursiai skulptoriai Äia restauravo senÄ…sias skulptÅ«ras ir parkÄ… papildÄ— naujais savo studijiniais darbais.
Paklaustas, kaip jo akimis jam dabar atrodo gimtasis KupiÅ¡kis, Mindaugas nedvejodamas atsakÄ—: “Gražus miestas. Ä®spÅ«dingų vietų radau naujajame fotonovelių albume apie jį. Sklaidau ir matau, kad iÅ¡ tikrųjų nepastebÄ—jau, jog man įprastas peizažas toks žavus. Matyt, kai gyveni toje vietoje nuolat, pripranta akys prie to grožio. Dabar, kai grįžtu ilgiau nebuvÄ™s tÄ—vų aplankyti iÅ¡ Vilniaus, pradedu į aplinkÄ… žiÅ«rÄ—ti kitomis akimisâ€, - dalijosi savo pastebÄ—jimais paÅ¡nekovas.
Kupiškyje prasidėjo Mindaugo, kaip menininko, kelias. Pusantrų metų jis mokėsi dailės mokykloje, nuo penktos klasės lankė mokytojo Jono Šmigelsko vadovaujamą medžio drožėjų būrelį. Bet daugiausia įtakos jo apsisprendimui studijuoti Dailės akademijoje turėjusi mokytoja Elena Stanienė. Savo pasirinkimu iki šiol nenusivylęs. Savo giminėje skulptorius kol kas yra vienintelis menininkų atstovas. Tiesa, jo tėtis mėgsta konstruoti įdomias kompozicijas iš gamtinės medžiagos. Gal ta kūrybingumo kibirkštėlė ir bus iš jo paveldėta.
BaigÄ™s studijas, savÄ™s susieti su gimtuoju miestu menininkas neketina. “PaprasÄiausiai neįsivaizduoju, kur galÄ—Äiau ten su savo skulptÅ«ryste pasidÄ—ti. DailÄ—s mokytojų rajone pakanka, o pragyventi vien tik iÅ¡ kÅ«rybos nelabai realu. Svarbiausia, kad Å¡iuo metu savo likimu patenkintas, o ateityje bÅ«siu ten, kur likimas nulems, kur Dievas duos,†– sako jis.
Mindaugo teigimu, iÅ¡ ankstesniais metais baigusiųjų skulptÅ«rÄ… pagal specialybÄ™ dirba vos vienas kitas. Yra maketuojanÄių įvairius leidinius, nemažai iÅ¡vykusių uždarbiauti į užsienį. GirdÄ—jÄ™s, jog vienas baigÄ™s grafikÄ… įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju.
“Į Ispaniją braškių skinti nesinorėtų. Kol kas esu savo šalies patriotas. Tik neaišku, kas toliau toje Lietuvėlėje dėsis. Būtų įdomu studijas pratęsti magistratūroje,†– dalijosi ateities planais pašnekovas.
Mindaugas sakė, jog daugiausia jam yra tekę skobti medį. Bet labiau žavi metalas, nors su šia medžiaga dar nedirbo. Dažnai užsuka pas draugą į kalvę ir su malonumu stebi, kaip iš paprasto geležies gabalo gimsta jo kūriniai. Yra ir akademijoje liejykla. Galima joje padirbėti visiems norintiems studentams. Kol kas jis yra nuliejęs tik vieną daiktą iš bronzos.
Antra vertus, anot pašnekovo, vien noro maža. Imantis kalvystės reikia turėti nemažai finansų įrangai, metalui. Apskritai brangiai kainuoja skulptoriui reikalingi įrankiai. Pavyzdžiui, akmens pjovimo pigesni diskeliai, galima sakyti, vienkartiniai, o kainuoja ne mažiau kaip 20 Lt. Sunku įsigyti tikrai gerų kaltų medžiui. Parduodami Kaziuko mugėje dažniausiai būna niekam tikę. Mindaugas apgailestauja, kad šių įrankių neužsisakė pas garsų kalvį nuo Kretingos, kuris yra bene vienintelis geras jų meistras.
Jaunasis skulptorius sakÄ—, kad studijuoti ir iÅ¡gyventi jam labai padedanti per KupiÅ¡kio rotarieÄius skirta stipendija. AÅ¡tuoniasdeÅ¡imties litų studentiÅ¡kosios neužtenka ir už bendrabutį sumokÄ—ti. PaÅ¡nekovas tikisi, jog ir toliau jam seksis nenuvilti savo rÄ—mÄ—jų, vykdyti visas jų iÅ¡keltas sÄ…lygas ir iki studijų pabaigos gauti paramÄ….
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
