|
|
|
Vėrinys PLUNKSNOÄIų MIÅ¡KO TRAGEDIJAI - 55
Irena VAIÄŒEKAUSKAITÄ– |
2004−11−13 |
LapkriÄio plieniniai vÄ—jai ir vÄ—l atskleidžia vienÄ… skaudžiausių Lietuvos kanÄios istorijos puslapių. PrieÅ¡ 55 metus, 1949 m. lapkriÄio 14 d. PlunksnoÄių miÅ¡ke, RokiÅ¡kio r., tariamo miÅ¡ko brolio (pravarde Maskva) iÅ¡duoti, nuo rusų kareivių ir vietinių stribų granatų žuvo poetÄ— Diana GlemžaitÄ—-BulovienÄ— ir penki žiobiÅ¡kÄ—nai partizanai: Juozas Bulovas (Iksas, Nežinomasis) – Dianos vyras, Antanas Bulovas (Budrys), Petras IndriuÅ¡keviÄius (Dainius), Jonas KatelÄ— (Pukas) ir Kazys Kirstukas (Mukas).
Å ių penkių žuvusių vyrų ir vienos jaunos, nuo sprogimo neatpažįstamai sužalotu veidu, moters lavonai kitÄ… dienÄ… buvo numesti JuodupÄ—s (RokiÅ¡kio r.) miestelyje ant grindinio. Nepavyko to meto saugumieÄiams sužinoti, kas Å¡i moteris. O tai buvo poetÄ— Diana GlemžaitÄ—-BulovienÄ—, gimusi 1926 m. gruodžio mÄ—nesį (tikslesnÄ—s gimimo datos, neradus metrikų, nepavyko nustatyti) Zarasų apskrityje, DeguÄiuose. Tai jÄ… eiklusis pegasas ir pasitiko prie gražių LÄ—vens krantų, KupiÅ¡kio girininkijoje, “nes tik Äia jai laumÄ—s lÄ—mÄ—/ Tapt TÄ—vynÄ—s poete!†D. GlemžaitÄ— aktyviai dalyvavo KupiÅ¡kio gimnazijos literatų bÅ«relio veikloje. ÄŒia ji raÅ¡Ä—:
Tai kas, kad prabėgo saulėta vaikystė –
Kaip sapnas, kaip laimÄ—, kaip nakty audra.
Kaip sapnas praeisim ir mes, ir negrįšim
Ir nieks mums atgal jau kelių neberas.
(Kupiškis, 1943 m.)
Apie DianÄ… GlemžaitÄ™, kaip daug žadanÄiÄ… TÄ—vynÄ—s poetÄ™, viename literatų susirinkime poetas Antanas MiÅ¡kinis yra pasakÄ™s: “Tu turi didelį talentÄ…, bÅ«tinai kurk, raÅ¡ykâ€. Ir ji kÅ«rÄ—. Vytauto Ambrazo ir Vidmanto Jankausko sudarytÄ… D. GlemžaitÄ—s poezijos knygÄ… “Mes mokÄ—sim numirt†iÅ¡leido Mokslo ir enciklopedijų leidykla Vilniuje, 1994 m. Jos poezija – Å¡irdies krauju paraÅ¡yta, amžinai liks gyva visų tautieÄių Å¡irdyse.
Diana buvo apdovanota ir dailininkÄ—s talentu. “Gimnazijoje Diana dažniausiai pieÅ¡davo juodai, sakydavo, kad pasaulis jai tamsiomis spalvomis matosiâ€, - prisimena poetÄ—s klasÄ—s draugÄ— AkvilÄ— MarcinkeviÄiÅ«tÄ—-BalzienÄ—. Studijuodama universitete, D. GlemžaitÄ— lankÄ— ir Kauno taikomosios dailÄ—s institutÄ…, daug pieÅ¡Ä— ir tapÄ—.
Studijos “Pro Patria†režisierius Vytautas Paliulis, rinkdamas ypatinguose archyvuose medžiagÄ… RokiÅ¡kio-Dusetų kraÅ¡to partizanų gimtinių, mÅ«Å¡ių bei žūties vietų įamžinimui, rado poetÄ—s D. GlemžaitÄ—s pieÅ¡tus portretus: jos vyro Juozo Bulovo bei paÄios Dianos autoportretÄ…. Å is radinys – it stebuklas, rastas po 55 metų! Portretų kopijas Genocido aukų muziejaus istorikÄ—, Bulovų Å¡eimos atminimo ekspozicijos sudarytoja Virginija RudienÄ— padovanojo žuvusiųjų brolių partizanų Juozo, Jono ir Antano sesutei Elenai Stasei Bulovaitei-Žebrienei.
Pagarbos, meilės bei dėkingumo vertas studijos “Pro Patria†režisierius V. Paliulis. Jo taurios širdies ir kilnaus bei kruopštaus darbo dėka, brangios radybos tęsiasi.
V. Paliulis, padedant žuvusiųjų partizanų Juozo, Jono ir Antano jauniausiajam broliui Stasiui Bulovui, atkÅ«rÄ— Bulovų Å¡eimos tÄ—viÅ¡kÄ™, vaizduojamÄ… filme “De Profundisâ€. Dar daug darbų Å¡io tauraus lietuvio pastangų dÄ—ka nuÅ¡vis mÅ«sų TÄ—vynÄ—s padangÄ—je.
Stasys Bulovas ant medžio gumbo sukÅ«rÄ— simbolinÄ™ kompozicijÄ… Bulovų Å¡eimos kankiniams atminti, susidedanÄiÄ… iÅ¡ penkių beržo kryželių bei penkių žvakuÄių. Tai bolÅ¡evikų teroro penki kanÄios ženklai – nukankinto Bulovų Å¡eimos tÄ—vo PranciÅ¡kaus, žuvusių trijų brolių partizanų – Antano, Jono, Juozo ir jo bendražygÄ—s poetÄ—s D. GlemžaitÄ—s kryželiai – tas nesurastų, nežinomų, neaplankytų kapų skausmas.
Panevėžio katedroje, Lietuvos kariuomenÄ—s įkÅ«rimo 80-meÄio ir Lietuvos laisvÄ—s armijos bei partizaninio judÄ—jimo 60-meÄio paminÄ—jimo dienÄ…, Adolfas ir Stasys Bulovai su seserimi Elena Žebriene neÅ¡Ä— šį brangų aukos simbolį prie altoriaus.
PlunksnoÄiuose, paminklosaugininkÄ—s Rimos ÄŒypienÄ—s rÅ«pesÄiu prie atstatydinto bunkerio partizanų žūties vietoje RokiÅ¡kio SavivaldybÄ— pastatÄ— Atminimo kryžių. ÄŒia lankosi žuvusiųjų artimieji, LaisvÄ—s kovotojų atminimÄ… branginantys žmonÄ—s.
Nesulaikoma laiko upÄ— tolyn plukdo TÄ—vynÄ—s kanÄias, patirtas kruvinos okupacijos metais. IÅ¡lieka tik skaudÅ«s prisiminimai. LiÅ«dna, kad daug Lietuvos sÅ«nų ir dukterų nesulaukÄ— skaisÄiai nuÅ¡vitusios laisvÄ—s saulÄ—s. TaÄiau džiugu, kad jie savo gyvenimÄ… įprasmino tauriausia meile Dievui, TÄ—vynei, Artimui, ir kad iÅ¡sipildÄ— poetÄ—s Dianos GlemžaitÄ—s Å¡viesi viltis:
O juk bus dar diena, kai pro vėliavų plazdantį mišką
Baltas vytis pakils ir padangėj aukštoj suspindės.
Mūsų kraujas giedos pro gimtinės velėną ištryškęs,
Ir ant kapo nykaus šviesios taurės lelijų žydės.
(“Mes mokÄ—sim numirtâ€)
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
