Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

AR NUOSAVAS VERSLAS €“ KIEKVIENAM?

AgnÄ— MACKUVIENÄ–

2015−10−12

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Teritorinės darbo biržos slenkstį kiekvieną mėnesį mina ne vienas šimtas pagrindinio pragyvenimo šaltinio ieškančių žmonių, tačiau dėl susiklosčiusios šiandienos situacijos darbo rinkoje tą padaryti pavyksta nedidelei jų daliai. Ką daryti tiems, kurie turi ir idėjų, ir noro dirbti, bet taip ir lieka nepastebėti potencialaus darbdavio? Rajono valdžia vis dažniau užsimena apie tai, kad situacija būtų kur kas geresnė, jei darbo ieškantys ir nerandantys asmenys imtųsi iniciatyvos kurti nuosavą verslą. Ne pirmą dešimtmetį smulkias ir vidutines įmones sėkmingai valdančių verslo senbuvių teiravomės, ar verslo kūrimas – kiekvienam?

Verslui ryžtasi vos vienas kitas bedarbis

Rugsėjo mėnesį Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriuje (PTDBRS) buvo registruota 2 tūkst. 190 darbo ieškančių asmenų, iš jų 272 – energijos ir noro dirbti nestokojantys jaunuoliai iki 29-erių metų. Šiuo metu Darbo birža bedarbiams (jaunimui iki 29 m. ir asmenims su negalia iki 40 proc. darbingumo lygio), turintiems gerų sumanymų nuosavam verslui kurti, gali pasiūlyti finansinę paramą darbo vietai sau steigti, tačiau, pasak PTDBRS vedėjo pavaduotojos Algirdos Žemaitienės, tam ryžtasi vos vienas kitas.

„Bendradarbiaujame su VšĮ „Versli Lietuva“ atstove Ina Smalinskiene, konsultuojančia asmenis verslo pradžios klausimais. Per 2015 metus Darbo biržoje vyko 8 renginiai „Verslo pradžia. Nuo ko pradėti?“, juose dalyvavo 96 asmenys. Kokias verslo vizijas puoselėja jaunimas? Vieni gvildena šokių studijos steigimą, kiti – paslaugų teikimą kelyje, kasybos, statybos, smulkaus remonto, metalo dirbinių gamybos, pervežimo paslaugų, kapaviečių priežiūros darbus ir kt. Tačiau iš nemažo skaičiaus besidominčiųjų imtis verslo pasiryžta vos vienas kitas. Kai paklausi, kas kliudo, sulauki atsakymo, jog stinga idėjų, patirties, apyvartinių lėšų verslo pradžiai, baisu atsakomybės, gąsdina reikalavimas darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip trejus metus“, – pasakojo pašnekovė. Anot A. Žemaitienės, dėl žmogaus neryžtingumo yra užgesusi ne viena dėmesį patraukusi verslo idėja, nors kaimyniniuose rajonuose ar užsienyje ji kuo puikiausiai veikia, pvz., pagalbos kelyje, smulkaus buitinio remonto ir kt.

Verslo idėją dažniausiai „matuojasi“ įsigydami verslo liudijimą

Tiesa, nemažai bedarbių, nepanorusių ar pabijojusių steigti mažas įmones, dažnai pasirenka lengvesnį kelią juos dominančiai verslo idėjai „pasimatuoti“ – pasinaudoja Darbo biržos subsidija veiklai pagal verslo liudijimą. „Per devynis šių metų mėnesius subsidijomis pasinaudojo 68 asmenys. Vidutiniškai prašoma subsidijuoti verslo liudijimus iki 3 mėn., nors yra galimybė parama pasinaudoti 4 kartus ilgesnį laikotarpį – iki 12 mėn.“, – teigė A. Žemaitienė.

Kokios veiklos rūšys tarp mūsiškių sulaukia daugiausia dėmesio? Pasak pašnekovės, dažniausiai pagal verslo liudijimą dirbti norintys asmenys užsiima statybos ir remonto darbais, prekyba, medienos ir malkų ruoša, drabužių siuvimu, rečiau – lagaminų, rankinių, balno reikmenų ir pakinktų gamyba bei taisymu, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veikla, šviežių ir ilgai išsilaikančių konditerijos kepinių bei pyragaičių gamyba ir kt.

„Šiais metais daug bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, dalyvauja profesiniame mokyme. Per devynis šių metų mėnesius mokytis išvyko beveik 200 asmenų, iš jų 141 mokėsi pagal trišales mokymo sutartis, t. y., kai yra darbdavys, galintis įdarbinti profesiją įgijusį žmogų. Tarp tokių darbdavių, pasirašiusių trišales mokymo sutartis, yra mūsų rajono ūkininkų, smulkių bei didesnių įmonių, pvz., ŽŪB „Lašai“, UAB „Aldma“, UAB „Daivida“, UAB „Rokiškio apdaila“, UAB „Giemeda“ ir kt. Kiti bedarbiai mokėsi pagal dvišales mokymo sutartis, planuodami darbo ieškoti po mokymo arba pradėti savo verslą, išsiperkant verslo liudijimus. Per 2015 m. devynis mėnesius tokius verslo liudijimus išsipirko 28 asmenys. Daugiau jų pirko malkų ruošai, statybos darbams; kirpėjos, manikiūrininkės, siuvėjos“, – pasakojo A. Žemaitienė.

Rokiškėnas verslininkas Sigitas Dzindzelėta: „Nors verslininkus ruošia net universitetai, tačiau jais būti gali tikrai ne kiekvienas. Jei žmogus neturi vadinamojo „cinkelio“, tašyk jį nors ir kuolu – vis tiek nieko nebus.“

Apie velnišką kantrybę ir būtinybę išmanyti pasirinktą verslo sritį

Kaip gražiai beskambėtų nuosavo verslo idėja, tačiau pasak ne pirmą dešimtmetį jame besisukančių rokiškėnų, verslas – ne kiekvienam. „Kaip ne kiekvienas gali būti mokytoju, vadovu ar šaltkalviu, taip ne kiekvienas gali tapti verslininku. Be vadinamosios gyslutės, idėjos ir noro dirbti, dar reikia turėti velniškai daug kantrybės ir pasirinktos srities išmanymo. Gali atidaryti įmonę, pakabinti ant durų gražią lentelę, bet tik dėl to klientai ir pinigai tikrai neims plaukti. Reikia kabintis, bandyti ir ieškoti būdų, kaip pritraukti klientą. Gyvenime vadovaujuosi posakiu: „Nenori dirbti – susirask mylimą darbą.“ Sėkmingas verslas gali būti sukurtas tik tada, kai gerai žinai, ko imiesi ir nuolat domiesi su juo susijusiomis naujovėmis“, – sakė 1991-aisiais privačią įmonę „Reginos salonas“ įsteigęs rokiškėnas Sigitas Dzindzelėta.

„Pats irgi kurį laiką dirbau man patikusį energetiko darbą „Rokiškio sūryje“, bet ilgainiui panorau būti nepriklausomas. Pradžia nebuvo lengva: kartu su žmona esam išbandę daug verslo sričių – siuvom, užsiėmėm nekilnojamojo turto prekyba ir kt. Galiausiai pasibaigus sovietmečiui ir žmonėms ėmus dairytis į vakarus, atėjo plastikinių langų mada. Viskas – nauja, norinčiųjų išbandyti – lyg ir yra, bet reikėjo priėjimo prie kliento, reikėjo jo pasitikėjimo, kuris įgyjamas ne per mėnesį ir ne per metus. Man visas šis procesas pasirodė įdomus, todėl nesigailiu pradėjęs dirbti sau, tačiau kiekvienam – atskiras receptas“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, jog ne sykį jo įmonėje patirties įgiję darbuotojai yra bandę kažką panašaus pradėti savarankiškai, tačiau apie sėkmingai susiklosčiusį verslą jam girdėti neteko. „Nėra taip paprasta, kaip atrodo iš šalies, todėl sveika turimą verslo idėją visų pirma „pasimatuoti“, o ne pulti į ją stačia galva“, – įsitikinęs S. Dzindzelėta.

Pasak rokiškėnės verslininkės Audronės Šablinskienės, planuojant verslą viešojo maitinimo srityje, būtina pagalvoti ne tik apie patiekalų asortimentą, jaukią aplinką, bet ir apie klientų užimtumą vakarais: įvairias vakarones, koncertus, konkursus ir kt.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žinok arba labai gerai nukopijuok...

Rokiškėnė Audronė Šablinskienė daugiau nei dvidešimtmetį sukasi viešojo maitinimo srityje. „Esu įgijusi su tuo susijusią specialybę, turiu vadovavimo įmonėms patirties, todėl prieš dvidešimtmetį susiklosčius palankioms aplinkybėms sugalvojau miesto aikštėje atidaryti jaukią kavinukę. Pradžia buvo sunki, dirbom su vyru dviese, vėliau, atsiradus poreikiui, įdarbinom virėją, bet... niekada nesigailėjau savo sumanymo, nes gerai žinojau, ko imuosi. Manau, būtent tai ir yra svarbiausia norint sukurti verslą – žinoti, ką darai. Žmogus arba turi būti save išmėginęs pasirinktoje srityje, arba iki smulkmenų nusikopijavęs kitų idėją. Neturint elementarių žinių bei patirties greitai subliūkšti gali net puikiausia verslo idėja. Tokių pavyzdžių, pasidairius po Rokiškį, galima prisiminti ne vieną“, – sakė UAB „Senasis grafas“ vadovė.

Pasak pašnekovės, ketinant pradėti teikti viešojo maitinimo paslaugas, be turimų žinių, reikėtų pasverti ir pasirinktos verslo srities imlumą pinigams – daug investicijų reikalauja virtuvės technika ir klientui patrauklus, jaukus interjeras. Tuo tarpu susigundžius išvažiuojamaisiais užsakymais, koją gali pakišti didelis šią paslaugą siūlančiųjų pasirinkimas.

„Ar yra norinčiųjų „pasimatuoti“ šios srities verslo idėją?“ – klausėme pašnekovės. „Teisybę sakant, norinčiųjų atlikti praktiką virtuvėje sulaukiu kasmet. Ar žmogui darbas limpa, pamatyti galima vos per dvi–tris dienas. Vieni „užsikabina“ ir kuriam laikui pasilieka padirbėti, kiti išeina dirbti pas tos pačios srities paslaugas teikiančius kolegas, tačiau tokių, kurie, padirbėję pas mane, būtų nutarę kurti nuosavą verslą – nepasitaikė“, – sakė A. Šablinskienė.

Padangų montavimo ir ratų tiesinimo paslaugą teikiantis rokiškėnas Egidijus Milaknis teigia, jog svarstant galimybę pradėti verslą automobilių remonto srityje, reikia labai įdėmiai „perkratyti“ jau teikiamas paslaugas ir pasiūlyti klientams kažką naujo.

A. MackuvienÄ—s nuotr.

Laisvų nišų yra, bet reikia gebėjimo dirbti užtikrintai gerai

Individualiąją įmonę turintis rokiškėnas Egidijus Milaknis šešioliktus metus siūlo padangų montavimo ir ratų tiesinimo paslaugą. „Kaip kilo idėja sukurti tokį verslą? Teisybę sakant, daug lėmė palankios aplinkybės – tuo metu buvau trečias Rokiškyje, pasiūlęs tokias paslaugas. Kitas dalykas – visada domėjausi tokiais darbais: padangas montuodavo tėvukas, todėl turėjau reikalingos patirties“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, ko reikia, kad šiandien įsuktum sėkmingą verslą automobilių remonto srityje, E. Milaknis atsakė: „Svarbiausia yra gera idėja. Suskaičiavau, jog padangų montavimo paslaugą Rokiškio mieste galima gauti maždaug 20 vietų... Kuriant verslą svarbu pagalvoti apie neišnaudotas nišas. Ar tokių dar yra? Manau, yra, pvz., kaip priedas prie paslaugos galėtų būti automobilių kondicionierių pildymas ir taisymo darbai. Kas juos pildo – yra, o kas taiso – beveik ne. Ilgiau pasukus galvą tokių tuščių vietų, manau, būtų galima atrasti ir daugiau“, – tvirtino pašnekovas, o paklaustas, ar nuosavo verslo idėja gali būti kiekvienam prieinama, atsakė: „Jei moki kažką daryti užtikrintai gerai – tada taip, jei tik slysti paviršiumi – tada ne. Pradėti nuosavą verslą dažnam trukdo ir turimi pinigai, nes lįsti į banko kišenę ne kiekvienas nori ir gali.“

Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 511

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]