Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ŠIMONYS – ŠEPETA. KOVA BE TAISYKLIŲ (TRAGIŠKA ISTORIJA SU PRELIUDU)

Gintaras JURGĖLAS

2006−03−23 0

Daugiau nei prieš metus visą Kupiškio rajoną sukrėtė jauno žmogaus nužudymo istorija. Šimonių miestelyje į šokius susirinkęs jaunimas sukėlė muštynes, kurių metu mirtinai buvo sužalotas Šepetos gyventojas. Šios savaitės pradžioje Panevėžio apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla dėl Manto Matuzevičiaus nužudymo.
Vidurnakčio muštynėse buvo ne tik mirtinai suspardytas M. Matuzevičius, primušti ir dar du kartu su juo į šokius užsukę šepetiškiai V. Timčenka ir V. Vizbaras, tik vienam šios kompanijos vaikinui pavyko išnešti sveiką kailį. Panevėžio apygardos teismo kolegijos posėdyje paskelbta, kad teisiamųjų suole sėdi net devyni šimoniškiai – Ramūnas Černiauskas, Julius Jankauskas, Rimvydas Usevičius, Mindaugas Kačenauskas, Audrius Tučius, Vaidas Nacius, Donatas Rinkevičius, Liudas Kaulakis ir Arvydas Petrulis.
Vieni muštynėse dalyvavę vaikinai savo kaltę pripažino visiškai, kiti – iš dalies, tik A. Petrulis teisme pareiškė, kad kaltu jis neprisipažįsta. Dėl M. Matuzevičiaus nužudymo kaltės nedrįso prisiimti niekas, beveik visi šios tragiškos nakties herojai kaip įmanydami stengėsi sumažinti savo vaidmenį muštynėse.
Egzekucija
Abi muštynėse dalyvavusios pusės 2004 metų lapkričio 26-osios įvykius apibūdina nevienodai, bet bendrą vaizdą buvo galima susidaryti klausant bylos dalyvių ir liudytojų pasakojimų.
Tą vakarą Šimonių miestelio kultūros namuose vyko šokiai. Apie 23.30 val. čia atvažiavo keturi vaikinai iš Šepetos, kurie iš pradžių užėjo į šokių salę, o vėliau lauke draugiškai kalbėjosi su vienu iš šimoniškių, net vaišino jį degtine. Štai tada ir prasidėjo mirtimi pasibaigęs konfliktas.
Šimoniškis R. Černiauskas nutarė išsiaiškinti su M.Matuzevičiumi prieš kelis mėnesius degalinėje įvykusį incidentą. Žodis po žodžio, ir vaikinai paleido į darbą rankas. Kas smogė pirmas, nustatys teismas, nes parodymai ir čia skiriasi. Faktas vienas – po R. Černiausko smūgio kaimyninės gyvenvietės gyventojas griuvo. Nokautavęs varžovą, R. Černiauskas jam smogė ir koja. Vėliau gulintį vaikiną spardė ir kiti šimoniškiai. Kurie – R.Černiauskas nepamena. Nenori to prisiminti ir jo draugai. Ekspertai nustatė, kad M.Matuzevičiui į galvą buvo smogta ne mažiau kaip 15 kartų, kaltinamieji mielai nesuskaičiuotų nė karto.
Pargriuvus M. Matuzevičiui, jam į talką bandė ateiti V. Timčenka, kai kurių bylos dalyvių pažįstamas tik “Rago„ pravarde. Tačiau rankos smūgiu jį patiesė šiuo metu Šiaulių universitete studijuojantis V. Nacius, teismui patvirtinęs šį savo veiksmą. Atsikėlęs V.Timčenka paspruko, kaip ir dar vienas kartu atvykęs vaikinas. Mūšio lauke, be gulinčio ir spardomo M. Matuzevičiaus liko tik vienas šepetiškis V. Vizbaras, kuris taip pat buvo pargriautas ir suspardytas. Vaikinui buvo sulaužyta ranka, jis patyrė ir daugiau sužalojimų. Teisme šimoniškiai lengviau prisipažindavo spardę V. Vizbarą nei M.Matuzevičių – juk šiuo atveju atsakomybė mažesnė.
Buitinės ar istorinės tragedijos priežastys
Teismo kolegija kelis kartus bandė išsiaiškinti šios tragedijos priežastis. Kai kurie kaltinamųjų suole sėdintis bandė užsiminti, kad tarp šių dviejų miestelių nuo seno vyksta kova. Šepetos gyventojus jie vadina tiesiog “šepetiniais„ (žodis panašus į garsiuosius lingvistinius darinius “tulpiniai„, “šmikiniai„). Ne vienas teisiamųjų į teisėjo paklausimą, kodėl reikėjo spardyti jau gulinčius vaikinus, nekeliančius jokio pavojaus, negalėjo išlementi bent kiek padoresnio atsakymo. Atrodė, kad Šimonyse, kitaip nei visur kitur, kur gulinčio niekas nemuša, vyrauja kitoks paprotys – pamatei gulintį, ypač jei tai “šepetinis„, privalai jį suspardyti. Šauniai pasirodyti konflikte taip pat yra garbės reikalas.
Originaliai teisme nuskambėjo A. Petrulio parodymai. Nors jis ir kaltinamas tuo, kad spardė V. Vizbarą, bet to nepripažįsta. Anot jo, jis nė vieno iš atvykusiųjų niekada net matęs nebuvo, bet išėjęs iš šokių salės ir pamatęs “šepetinių„ mašiną, nors jai smogė kumščiu. Po to, rodydamas draugams skaudančią ranką, gyrėsi savo aktyvumu kovoje su atvykėliais. Teisme vaikino tariamo šaunumo nebeliko.
Nukentėjusieji į tokias “istorines„ muštynių priežastis reagavo su šypsena. Nė vienas jų nenorėjo patvirtinti kažkokių įsisenėjusių Šepetos ir Šimonių konfliktų.
Vis dėlto šioks toks šios egzekucijos preliudas buvo. Apie jį pasakojo vienas muštynių iniciatorių R. Černiauskas. Keli mėnesiai iki aprašomų įvykių degalinėje “Narijanta„ įvyko konfliktas, kurio metu R. Černiauskas buvo sumuštas. Tarp jo skriaudikų buvęs ir M. Matuzevičius. Išskyrus patį R.Černiauską, apie šį incidentą niekas iš bylos dalyvių negalėjo ar nenorėjo papasakoti, nes nė vienas jame nedalyvavo, bet beveik visi kažką apie tai yra girdėję.
Mama nepažino savo sūnaus
Nužudytojo mama teismui pasakojo, kad tą lemtingą vakarą sūnus iš namų išėjo jau po devynių vakaro, tėvui pasakęs, kad su V. Vizbaru trumpam išvažiuoja pas draugą. Kai jis negrįžo, sunerimusi mama rytą nuėjo pas V.Vizbarą, kur sutiko du Kupiškio policijos kriminalistus. Pareigūnai pasakė, kad jos sūnus sumuštas ir nuvežtas į Panevėžio ligoninę. Paskambinus į Panevėžį, paaiškėjo, kad Mantas guli reanimacijos skyriuje. Nuvykusi į ligoninę, mama sūnaus negalėjo pažinti – taip žiauriai jis buvo sumuštas. Gydytojai liepė ruoštis blogiausiam.
Turgus per posėdžio pertrauką
Užvakar per teismo posėdžio pertrauką vyko aktyvios derybos ne tik dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, bet ir dėl atleidimo kaltinamiesiems. Jų advokatai ir patys šimoniškiai įkalbinėjo nukentėjusįjį V.Vizbarą, kad jis atleistų mušeikoms ir sutiktų su jų siūlomu žalos atlyginimu.
Baigiantis posėdžiui, V.Vizbaras pareiškė, kad jis susitaikė su M. Kačenausku, A. Tučiumi, D. Rinkevičiumi, L. Kaulakiu, sutinka, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes vaikinai atsiprašė ir sutiko atlyginti žalą.
Teismas savo žodį tars po kelių savaičių.