Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TUščIOJE BAGDONIų CERKVėJE DAR SUSIRENKA TIKINTIEJI

Gaila MATULYTÄ–

2004−11−02

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Pirmąją lapkričio savaitę sentikiai skiria maldoms už mirusiuosius. Ateinantį šeštadienį Bagdonių k. tikinčiuosius pamaldoms vėl sukvies akmeninė cerkvė. Viename seniausių rajono kaimų dar gyvuoja ši religija. Į keletą sodybų užsukome pasiklausyti bagdoniečių pasakojimų apie jų išsaugotus papročius ir tradicijas, drauge pasvarstyti apie vis mažėjančio kaimelio likimą.
Įvažiavus į Bagdonių kaimą, akį patraukia geltonai nudažytas namas. Užsukame paklausti, kur gyvena šio kaimelio senbuvė ir už sentikių bendruomenės reikalus atsakinga Ana Murnikova. Pataikėme kaip tik į tą sodybą. Šeimininkė pasidžiaugė, kad jos namai visada pilni žmonių: tai kaimynės užsuka pasišnekučiuoti ar dėl pamaldų pasitarti, tai giminaičiai suvažiuoja.
Aštuoniasdešimt dvejų A. Murnikova gimė Bagdonyse, čia prabėgo jos vaikystė, čia susituokė su vietos gyventoju Grigorijumi, kuris vėliau tapo sentikių kunigu, vadinamu “nastavniku”. Anuomet Bagdonių cerkvei priklausė Kalnagalių, Narbutų parapijos, pačiame kaimelyje gyveno gerokai daugiau šeimų (apie 20), kiemuose krykštavo vaikai, į pamaldas susirinkdavo daugiau maldininkų. “Dabar ir mūsų užauginti keturi vaikai išsisklaidė po pasaulį, - pasakoja A. Murnikova, – vienas gyvena Ukrainoje, kitas - Latvijoje, dar du – Vilniuje. Kur kas rečiau jie nueina į cerkvę, nebesilaiko griežtų tradicijų.”
Bagdonių k. šiuo metu gyvena apie 9 šeimas. Ana, aplinkinių meiliai vadinama Onyte, su kaimyne Vale Skačkova suskaičiuoja, kad sodybose beliko vien seni žmonės, ne per seniausiai kaimelyje apsigyveno 3-4 lietuvių šeimos.
Rusų sentikių šeimoje gimusi Ana nuo mažens mokėsi skaityti Evangeliją, giedoti religines giesmes, sekti apeigas cerkvėje. Viso to ji išmokė ir savo vyrą Grigorijų, kuris vėliau ėjo kunigo pareigas. Pasirodo, sentikių dvasininkams nereikia specialaus teologinio išsilavinimo, jais gali būti apsiskaitę vyrai, išmanantys pamaldų eigą. Per pamaldas jiems talkina padėjėjai, kuriais gali būti ir moterys. “Nastavnikams” nedraudžiama vesti. A. Murnikova tikino, kad jos gyvenimas su kunigu niekuo per daug nesiskyrė nuo kitų šeimų, tik reikėdavo kiek pasitempti, rodyti pavyzdį kitiems.
G. Murnikovas mirė prieš septynerius metus. Nuo tada Bagdonių k. nebėra vietinio dvasios tėvo. Parapiją aptarnauja tik per didžiąsias šventes ar per laidotuves iš Rokiškio atvykstantis kunigas Aleksandras Kudrešovas. Keli belikę Bagdonių ar iš Kupiškio atvažiuojantys sentikiai negalėtų išlaikyti čia gyvenančio dvasininko.
Bagdonių cerkvė, kaip bandė prisiminti 1923-iaisiais gimusios Ana ir Valė, statyta apie 1934-36 m. Žodžiu, akmens šventovei jau apie 70 metų. Ana su Grigorijumi 1940 m. tuokėsi naujoje cerkvėje. Moterys prisimena, kad ir jų tėveliai dirbo statybose, akmenis iš laukų vežė. Anksčiau čia stovėjo medinė cerkvė.
Prieš keletą metų pastatas suremontuotas. Sudėtos naujos grindys, langai, sutvarkyta varpinė. Bemaž dešimtį kartų cerkvė kentėjo nuo ilgapirščių, kurie išnešė viską, ką rado vertingo. “Dabar ten nieko nebėra, - apgailestavo Ana, – tik tuščios sienos liko. Neseniai pavogė paskutinį kryžių. O buvo daug labai senų ir brangių ikonų, knygų.”
Prie cerkvės yra naujosios kapinės, kurioms maždaug 20 metus. Čia iškilęs kryžius ir kunigui G. Murnikovui. Senieji kapai yra kiek toliau, Kauniškyje.
Sentikių pamaldos prasideda anksti ryte, apie 6 ar 7 valandą. Privalu būti dar nevalgius. Giedamos giesmės, prie ikonos deginamos žvakės, skaitomos šventųjų, Kristaus ir Marijos gyvenimo istorijos iš senąja rusų k. parašytos storos Evangelijos. A. Murnikova parodo vos rankose nulaikomą seną, iš prosenelių perimtą knygą, raiškiai paskaito ištrauką. Sakosi, kai kurias vietas mintinai mokanti, nes visą Evangeliją perskaitė kelis kartus.
Anos kaimynė Valė papasakoja apie vieną mirusiųjų pagerbimo paprotį. Išsivirę kviečių su medumi, tikintieji po dubenėlį atsineša į cerkvę. Kunigas juos pašventina. Po maldų visi suvalgo po tris šaukštus. Moterys nemokėjo paaiškinti šių apeigų prasmės. Tik užsiminė, kad tai tarsi simbolizuoja atneštą mirusįjį, kurio tuo metu nėra.
Ateinantieji į mišias turi laikytis tam tikrų taisyklių. Moterims negalima eiti su kelnėmis, galvas (net ir mažos mergytės) privalo pridengti skarutėmis. Pasidomėjus, ar griežtos normos neatbaido jaunimo nuo apeigų, moterys sakė, jog panelės čia ne į šokius eina, reikia gerbti tradicijas.
Sentikiai laikosi griežto pasninko du kartus per metus: 6 savaites prieš Kalėdas ir 7 savaites prieš Velykas. Tikintieji atsisako mėsos, kartais ir pieno produktų. Pašnekovės tvirtino įpratusios prie šio reikalavimo, jau iš anksto suplanuojančios, ką patiekti ant stalo. Be to, pasninkaujant organizmas išsivalo.
Sentikių ir lietuvių Velykos sutampa kas treji metai. Kristaus prisikėlimas švenčiamas savaitę. Moterys kepa pyragus, dažo kiaušinius. Stengiamasi, kad kiaušiniai būtų vienspalviai, tik vaikams leidžiama pamarginti.
Viena didžiausių sentikių švenčių – Sekminės. Moterys pasakojo, kad tądien pagerbiami mirusieji, kapinėse einama prie kiekvieno kapo, degamos žvakės, giedamos giesmės.
Gražūs Bagdonyse būna šv. Mykolo, bažnyčios globėjo, atlaidai. Po pamaldų tikintieji susirenka drauge papietauti.
“Dabar jaunesni taip griežtai nebesilaiko šių tradicijų - ir per šventes dirba, ir su kito tikėjimo žmonėmis tuokiasi, - kalbėjo Ana, – anksčiau maišytos santuokos buvo griežtai draudžiamos.”
Bagdonietės paneigė paplitusią nuomonę, kad vyrų plaukai ir barzdos būtinai turi būti ilgi. Tiesa, moterims draudžiama kirpti kasas. A. Murnikova teigė, kad ji niekada netrumpino savo plaukų.
Šiandien Bagdonyse gyvenantys daugiausia pensinio amžiaus žmonės mena kaimelio klestėjimo laikus, gerbtus papročius. Pasidomėjus, ką mano apie sentikių kaimelio ateitį, moterys tvirtino, kad sunku nuspėti, kaip bus. “Mes išlaikysim savo tikėjimą, - kalbėjo Ana. – Savo vaikus ir anūkus pamokė maldų ir giesmių, mokėm papročių. Kad ir išvažinėję kitur, jie sugrįžta namo. Bagdonys – jų gimtinė. Aš pati čia gimiau, ištekėjau už vietos gyventojo, čia palaidotas mano vyras ir pati čia atgulsiu amžinam poilsiui.”


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 109

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]