Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

UKRAINIETį GYDYTOJą VISADA TRAUKė LIETUVA

UnÄ— JUODYTÄ–

2014−11−29

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Ukrainietis gydytojas odontologas Rostislavas Vinarčiuk jau beveik metus gyvena ir dirba Lietuvoje.
AutorÄ—s nuotrauka
Į dantų gydymo kliniką, įsikūrusią šalia pašto, Gedimino gatvėje, užsukančius pacientus čia dirbantis gydytojas odontologas Rostislavas Vinarčiuk visuomet pasitinka su šypsena. Su savo klientais medikas stengiasi šnekėtis lietuviškai, nes ukrainiečių tautybės trisdešimtmečio vyro šaknys – Lietuvoje. Jo močiutė Regina Lukšytė-Petrovskaja – lietuvė, kilusi iš Kupiškio. Čia gimusi ir mediko šviesaus atminimo mama Irina Vinarčiuk. Rostislavas neabejoja, kad su jos pagalba iš dangaus aukštybių netikėtai kilusi mintis kurtis Lietuvoje beveik prieš metus tapo realybe. Maironio gatvėje ir dabar gyvena mediko močiutės sesuo Danguolė Ilčiukienė, su kuria mielai bendrauja ir pats Rostislavas, ir jo šeima. Kodėl nutarė persikelti gyventi į Lietuvą ir apie tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje – pokalbis su R. Vinarčiuk.

Papasakokite apie save, kur gimėte, augote, kur Jūsų giminės šaknys?

Mano močiutė Regina Lukšytė-Petrovskaja su seneliu Stanislavu susipažino Lietuvoje, Kupiškyje, parduotuvėje, kur dabar įsikūręs „Swedbank“ padalinys. Močiutė ten dirbo pardavėja. O mano prosenelis buvo pašto viršininkas. Dabar štai pats darbuojuosi pašto pastate. Sovietiniais metais jis padėjo lietuviams, dėl to buvo nužudytas. Susituokę seneliai išvyko gyventi į Ukrainą, į Lvovo miestą, vėliau, jau būdama nėščia, močiutė su seneliu vėl grįžo gyventi į Kupiškį. Ją traukė į tėviškę, čia gyveno mama, sesuo, brolis. Kupiškyje gimė mano mama Irina, o vėliau ir jos sesuo Nelė. Dvejus ar trejus metus po vaikų gimimo pagyvenę čia, seneliai parvažiavo atgal į Ukrainą. Lvove mama susipažino su mano tėvu Igoriu, gimiau aš, po trejų metų – sesuo Olga. Mes visą laiką gyvenome Lvove. Dalyvavome lietuvių bendruomenės veikloje. Vaikystėje mokiausi lietuvių kalbos. Dažnai lankydavomės vaikų, gyvenančių kitose šalyse, tačiau turinčių lietuviškų šaknų, stovyklose, jose taip pat mokydavomės kalbėti lietuviškai.

Dar mokykliniais metais su seserimi teko lankyti sekmadieninę lietuvių mokyklą. Ten susipažinau su lietuvių papročiais, tradicijomis, atvykdavo nemažai lietuvių. Ši veikla buvo labai įdomi. Teko rengti įvairius pasirodymus, net vaidinau spektaklyje pagal lietuvių liaudies pasaką „Eglė žalčių karalienė“. Mama visuomet norėjo, kad mokyčiausi tarptautinėje lietuvių mokykloje Lietuvoje, tačiau tėtis neišleido. Dažnai vasaromis atvykdavome į Kupiškį, pas močiutės seserį, į namelį Maironio gatvėje. Pirmą kartą čia atvažiavau būdamas penkerių metų. Labai gerai atsimenu sodą, kuriame vaikystėje norėjau pasodinti medį. Tikėdamasis, kad jis išaugs, į žemę pasėjau persiko sėklytę. Labai gerai prisimenu lietuviškos juodos duonos, obuolių iš sodo skonį. Vasaromis čia atvykdavo ir mano pusseserės, Kupiškyje prabėgdavo visos vasaros.

Kur mokÄ—tÄ—s, kodÄ—l nusprendÄ—te pasirinkti mediko keliÄ…?

Mano tėvas stomatologas, taip pat – brolis iš pirmosios tėvo santuokos, teta, todėl ir pats nusprendžiau rinktis stomatologijos studijas. Pirmaisiais mokslo metais, norėdamas iš arčiau susipažinti su medicina, dirbau greitosios medicinos pagalbos skyriuje, ten teko darbuotis apie ketverius metus. Baigęs mokslus Lvovo nacionaliniame medicinos universitete ėmiau dirbti gydytoju stomatologu tėvo ir brolio privačiose dantų klinikose. Esu labai dėkingas tėvui, kad paskatino mane rinktis šias studijas. Ir dabar visada sulaukiu tiek jo, tiek brolio patarimų, jie man perduoda savo patirtį. Manau, kad pasirinkau tinkamą specialybę.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 116

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]