Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

€ŽIR KAIME GALI GYVENTI MIESčIONIÅ¡KAI, BET AÅ¡ TAIP NEMOKU...€Œ

UnÄ— JUODYTÄ–

2014−10−25

Komentarai11    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Gyvenimą daugiabutyje išmainiusi į darbų sūkurį kaime Jūratė Vilčinskienė džiaugiasi savais namais ir gyvenimu Salamiestyje.
AutorÄ—s nuotrauka
Šiais laikais, kai jauni žmonės veržte veržiasi gyvenimą provincijoje iškeisti į šurmulio ir judesio pilną kasdienybę didmiestyje, surasti norinčių kurtis kaime gana sunku. Tačiau tokių žmonių yra. Jūratės ir Petro Vilčinskų pasirinkimas keltis gyventi iš Kupiškio į Salamiestį artimiesiems nebuvo staigmena. Nuosavi namai, o ne gyvenimas ankštame bute, visuomet buvo šios jaunos šeimos svajonė, kuri tapo realybe. Su džiaugsmu atradę gyvenimą kaime Vilčinskai savo sprendimo nė kiek nesigaili.

Veterinarijos studijos – neišsipildžiusi svajonė

Salamiestyje, Žemdirbių gatvėje, Vilčinskai pradėjo kurtis prieš trejus metus. Į naujus namus jie atsikėlė su dabar jau dešimties sulaukusiu sūnumi Kristupu. Netrukus gimė ir antroji judviejų atžala – trejų metukų gimtadienį greit švęsianti dukrytė Akvilė. „Nors su tėvais Laimute ir Jonu Kalendromis gyvenome mieste, tačiau kiekvienas mano savaitgalis nuo pat vaikystės prabėgdavo Utenos rajone, Lėlių kaime, pas senelius Emiliją ir Balį Šlapelius. Po darbo savaitės, penktadieniais, skubėdavome pas juos. Seneliai visada gyveno ūkiškai. Abu dirbo fermoje. Močiutė – šėrike, senelis – piemeniu, o nuosavame ūkyje laikė karvių, kiaulių, vištų. Kaimas man niekuomet nebuvo svetimas“, – pasakojo jauna moteris.

Jūratė prisiminė: „Kiek turėjau šunų, ant rankos pirštų nesuskaičiuočiau. Tėvas taip pat labai myli šunis, pats augino medžioklinius, tačiau augintinį laikyti namuose tėvai neleido gana ilgai. Tėtis visada pabrėžia, kad šuo turi būti savo vietoje – prie būdos, ir gyventi šunišką gyvenimą“.

Pirmąjį savo augintinį – pulį Diką – padedama vyresnės sesers Svajonės ji parsivežė krepšyje iš Palėvenėlės būdama gal 12-os. Namuose jis pabuvo vos mėnesį, vėliau jį persikėlė gyventi į sodą. Nuo pat mažens Jūratė turėjo svajonę būti veterinarijos gydytoja. „Šuo man visada buvo geriau už žmogų. Visada norėjau dirbti su šunimis, todėl rinkdamasi profesiją apie jokią kitą alternatyvą net nemąsčiau, labai troškau studijuoti veterinarijos mokslus“, – kalbėjo J. Vilčinskienė. Būtent meilė šiems keturkojams įskiepijo norą siekti savo tikslo. Nors pirmas bandymas – įstoti į trokštamą specialybę tuometinėje Lietuvos veterinarijos akademijoje nepasisekė, metus padirbėjusi ir niekur daugiau nestojusi, ji pamėgino dar kartą. Šįsyk – sėkmingai.

Tačiau realybė buvo kitokia, nei ji manė: „Teoriją visada gali „iškalti“. Sunkiausia buvo ne tai. Jau pirmajame semestre teko susipažinti su gyvūnų anatomija. Praktinių užsiėmimų metu buvo ir tokių atsitikimų, kai studentai alpdavo vos priėję prie laboratorijos durų ir pamatę negyvus gyvūnus, kuriuos reikėdavo pjaustyti“.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (11)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 151

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]