Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

„ŽODŽIŲ VAIŠĖS KIEKVIENAM PAGAL SAVO SKONĮ“

Jurgita ŽIUKAITĖ

2006−02−23 0

Antradienį Kupiškio viešosios bibliotekos parodų salėje vyko internetinio dienraščio www.bernardinai.lt ir pirmosios šio dienraščio parengtos knygos “Aštuntoji diena„ pristatymas. Graži kompanija, susidedanti iš minėto dienraščio vadybininkės Raimondos Jaloveckaitės, kultūros redaktoriaus Gedimino Kajėno, techninio redaktoriaus Povilo Zaleskio ir pranciškonų vienuolio brolio Astijaus Kungio priviliojo neįprastai didžiulį būrį kupiškėnų.
Plojimais susirinkusieji pasitiko žinią, jog tądien suėjo lygiai dveji metai nuo interneto dienraščio www.bernardinai.lt įkūrimo. Jo autoritetą šiandien liudija užsiauginta auditorija, kuriai atstovauja apie 12 tūkstančių kasdieninių skaitytojų. Šiame tinklapyje kasdien skelbiama daugiau nei pusantro šimto informacinių pranešimų. “Dienraštis gimė, nes nebesinorėjo kęsti tamsos. Norėjosi uždegti žvakę„, - sakė vadybininkė Raimonda.
G. Kajėnas, pristatydamas pirmąją dienraščio parengtą knygą, tinklapyje publikuotų esė rinktinę „Aštuntoji diena“, sakė, jog visi tekstai, atsidūrę dienraštyje – ne laikraštis ar žurnalas, kurį gali skaityti patogiai gulėdamas lovoje, gurkšnodamas kavą. Be to, ir internetu ne visi naudojasi. “Leisdami šią knygą tikėjomės sustabdyti laiką, informacijos srautą, plūstantį internetu. Internetinis tekstas kybo, liežuvis neapsiverčia pasakyti, jog jis užrašytas. Estetinį malonumą teikiantiems tekstams reikia laiko, norisi patogiai įsikurti, užsikaisti puodelį arbatos, o kartais jiems turi pribręsti. Todėl nusprendėme juos sudėti į knygą ir padaryti šventę sau ir jums. Taip ir gimė “Aštuntoji diena„. Joje šešiolika autorių su skirtinga gyvenimo patirtimi, skirtingu kalbėjimo būdu, skirtinga stilistika, skirtingomis temomis, gal net ir kitokia pasaulėžiūra, tačiau visa tai harmoningai gula į vieną knygą ir tokiu būdu tekstai ima vienas su kitu kalbėtis, vienas kitą pratęsia, papildo, kartais jie gal ir kimba viens kitam į atlapus, bet ne dėl to, kad įrodytų savo tiesą, bet kad būtų išvien diskusijoje, bendravime, tiesiog pačiame aštuntosios dienos buvime„, - kalbėjo G. Kajėnas.
Knygoje rasime ir gerai žinomų žmonių – pranciškonų provinciolo Sigito Benedikto Jurčio, kunigo pranciškono Juliaus Sasnausko, Doloresos Kazragytės, Elvyros Kučinskaitės, Andriaus Navicko, ir mažiau žinomų autorių kūrybos.
„Kodėl aštuntoji diena? Nes septintąją dieną pasaulio kūrimas nesibaigė. Nes mes kiekvienas esame Kūrėjo bendražygiai, ir visi kartu dalyvaujame aštuntoje kūrimo dienoje. Nes Viešpats mums patikėjo duoti vardus, ir mes vis dar ieškome tiksliausių žodžių sukūrimo stebuklui išreikšti“, - knygos įžangoje rašo jos sudarytojas, dienraščio redaktorius Andrius Navickas.
Leidinio viršelyje – margumynas veidų, darniai susibėgančių į žuvies kontūrą – Kristaus simbolį. “Tik plaukdami su Kristumi pasieksime devintosios dienos krantus„, - sakė G. Kajėnas.
Tai pirmoji, jau sulaukusi ir pakartotinio leidimo, bet ne paskutinė bernardinų knyga – jau ruošiamas antrasis leidinys, kurį planuojama išleisti šv. Velykoms.
Dienraščio www.bernardinai.lt steigėjai ir krikštatėviai buvo Vilniaus mažesnieji broliai pranciškonai. Į renginį susirinkusius kupiškėnus nepaprastai šiltai, žemaitiška giesme pasveikino brolis Astijus. Jo išsakytos krikščioniškosios tiesos suvirpino kiekvieno renginio dalyvio širdį. “Kalbant apie maistą, mes juk renkamės, stebime, ką valgyti. Evangelijoje parašyta „ir žodis tapo kūnu“. Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir žodžiu. Reikia informacinio šaltinio, kuris būtų su krikščionybės druska. Kad žodis būtų kiek įmanoma teisingesnis. Bandoma išsakyti tam tikrą poziciją internete, bandoma pateikti tam tikrą maistą„, - apie dienraštį sakė Astijus. Pasak jo, reikia investuoti ne į plytas, pastatus, o į žmones. “Dienraštyje nerasite dviejų dalykų: kriminalų (ne todėl, jog vadovautumėmės tarybine logika, kad jų nėra), horoskopų, burtų (šiais laikais girdime astrologus, bet nebegirdime astronomų)„, - kalbėjo vienuolis.
Pateikdamas paprastus gyvenimiškus pavyzdžius, brolis Astijus palietė daug temų. Tai ir tolerancijos sąvoka, takoskyra tarp kunigų ir tikinčiųjų. Žmogus turi atrasti savo vietą, ne tik lokalią, bet ir vidinę. Esam pasimetę, kažkur nusidėję, kaip ne vietoje padėtas daiktas. O žmogaus vieta, kaip sakė brolis Astijus, - buvimas su Dievu. Žmogus – tas, kuris turi galią bendrauti su Kūrėju. Dievas yra ne kairėje, dešinėje, viršuj ar apačioj, o ten, kur tu esi. Žmogus privalo sugrįžti į ryšį su Dievu (tikėjimą), su pačiu savimi, į Komuniją.