|
|
|
Vėrinys Å IMONIų DVASIOS GANYTOJO LIKIMO VÄ—JAI NEPALAUžė
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2004−10−23 |
Šį savaitgalį Å imonių parapijos klebonas Povilas Svirskis, savo kelyje sutikÄ™s daug kliÅ«Äių ir patyrÄ™s begalÄ™ iÅ¡bandymų, minÄ—s gražų 80-ties metų jubiliejų. Dvasininko darbÄ… visų gerbiamas kunigas pasirinko dar vokieÄių laikais, didžiausius iÅ¡bandymus patyrÄ— sovietmeÄiu. Kai kiekvienÄ… minutÄ™ galÄ—jo bÅ«ti iÅ¡vežtas į SibirÄ…, baigÄ— Kauno kunigų seminarijÄ…. Beveik dvideÅ¡imt savo gyvenimo metų paskyrÄ— Å imonių parapijos žmonÄ—ms.
VaikystÄ— prabÄ—go SubaÄiuje
“Gimiau 1924 m. spalio 23 d. Naujarodžių kaime, netoli Krekenavos, ten buvau ir pakrikÅ¡tytas, - pasakojimÄ… apie save pradeda dvasine Å¡iluma spinduliuojantis visų gerbiamas klebonas. – Kai buvau dvejų metukų, tÄ—vai persikÄ—lÄ— į SubaÄiaus miestelį. Mes augome keturi vaikai, penktas gimÄ— jau SubaÄiuje. Jei visi, kiek mama pagimdÄ—, bÅ«tume iÅ¡gyvenÄ™, mÅ«sų bÅ«tų buvÄ™ 12.†SubaÄiuje, paveldÄ—jÄ™ tetos Å«kį, Svirskiai gyveno netoli bažnyÄios. PamaldÅ«s tÄ—vai, geri santykiai su kunigais, bažnyÄios kaimynystÄ—, ko gero, ir lÄ—mÄ— Povilo paÅ¡aukimÄ…. Dar Å¡eÅ¡iametis jis vaidindavo kunigÄ…, į žaidimus įsijungdavo ir sesutÄ— – užpildavo vandens. BÅ«damas aÅ¡tuonerių pradÄ—jo patarnauti per Å¡v. MiÅ¡ias. “Klebonas Kazlauskas už tai nÄ—ra davÄ™s jokio atlygio, turbÅ«t sÄ…moningai, norÄ—damas, kad suprasÄiau, jog tarnauju Dievuiâ€, - svarstÄ— kunigas, labai mÄ—gdavÄ™s žiemÄ… su rogutÄ—mis leistis nuo kalniuko VieÅ¡intos upelio link. Sutemus jaunÄ…jį PovilÄ… pradÄ—davo Å¡aukti moÄiutÄ—. “Buvau jos numylÄ—tinis. Gal senolÄ— planavo, kad bÅ«siu kunigas. TÄ—velis niekada kunigystÄ—s klausimo nekÄ—lÄ—â€, - pasakojo klebonas. Keturis skyrius SubaÄiaus miestelyje baigÄ™s P. Svirskis su ypatingu Å¡velnumu prisiminÄ— mokytojus VaiÄiÅ«nus, ŽaliauskaitÄ™, JasineviÄiÅ«tÄ™ ir kt. Ä® mokyklÄ… 5 km pÄ—stute (vasarÄ… – basas) kulniavÄ™s bÅ«simasis dvasios ganytojas pastebÄ—jo, jog tuokart visi buvo linksmi, be reikalo neaimanuodavo. “Dabar kad ir geriau gyvenam, o vis dejuojam. TurÄ—jom anuomet keletÄ… karvuÄių, bet sviesto nevalgÄ—m – reikÄ—jo litukų. Kiaulių mÄ—sai, riebalams užsiaugindavomâ€.
Begalinis noras mokytis
Klebono atmintyje iÅ¡kilo ir Å¡viesÅ«s prisiminimai apie kunigÄ… MikalajÅ«nÄ…, davusį 30 Lt knygoms įsigyti, kai Povilas paraÅ¡Ä— praÅ¡ymÄ… stoti į gimnazijÄ….Å is dvasininkas pats nuvažiavo patikrinti, ar jaunuolį priÄ—mÄ—, su motociklu veždavo bÅ«simÄ…jį kunigÄ… į mokyklÄ…. Užsibrėžęs siekti mokslo, gimnazijoje Å imonių parapijos klebonas sakÄ— draugų susiradÄ™s pagal savo bÅ«dÄ…: ramių, kuklių. “Kadangi kirbÄ—jo idÄ—ja siekti kunigystÄ—s, per mokslo metus Å¡okt taip ir neiÅ¡mokau, su mergaitÄ—mis nedraugavau. Vadovavausi skaistybÄ—s vertybe, sekiau tÄ—vų pavyzdžiuâ€.
Gimnazijoje praslinkusį laikÄ… P. Svirskis apibÅ«dino kaip labai audringus ir sudÄ—tingus metus. “Besimokant prieÅ¡paskutinÄ—je klasÄ—je lietuvių kalbos mokytojas ButÄ—nas, tos mokyklos direktorius, pasakÄ—: “Vyriukai, spauskit namo, nebegalÄ—sim jÅ«sų apgint – vokieÄiai paimsâ€. Koks turÄ—jo bÅ«ti pasitikÄ—jimas, kad galÄ—jo mus taip drÄ…siai perspÄ—tâ€, - gimnazijos metus prisiminÄ— gerbiamas klebonas, paklausÄ™s lituanisto patarimo ir grįžęs į namus. PageltÄ™s ir paliegÄ™s jaunuolis užėjo pas gydytojÄ… P. ÄŒerniauskÄ…, kurio iÅ¡raÅ¡yta diagnozÄ— - Å¡irdies yda, truputį pridengÄ— nuo vokieÄių.
Per Å v. OnÄ…, 1942 m. į AmžinybÄ™ iÅ¡Ä—jus tÄ—veliui, bÅ«simÄ… kunigÄ… iÅ¡mokyti pasiryžo mama. Jaunasis gimnazistas nuÄ—jo į netoliese esanÄiÄ… gimnazijos kapeliono Jono Ragausko tÄ—viÅ¡kÄ™ ir iÅ¡sakÄ— savo norÄ… mokytis kunigų seminarijoje. Nors kapelionas vilÄių dÄ—l didelio skaiÄiaus jau besimokanÄių seminaristų įstoti ir nesuteikÄ— vis dÄ—lto paraÅ¡Ä— Povilo charakteristikÄ…. Jas, pasikalbÄ—jÄ™ tarpusavyje, pateikÄ— ir klebonas Vincentas Beinoris bei kunigas BaltarkÄ—nas. Greitai P. Svirskį pasiekÄ— telegrama iÅ¡ kunigų seminarijos su teigiamu atsakymu. SusikrovÄ™s lagaminÄ—lį, bÅ«simasis klierikas 1943 m. rudenį, užsikabinÄ™s už eÅ¡elono, kuris jgabeno kariÅ¡kus pabÅ«klus, platformų, pasiekÄ— KaunÄ…. VÄ—liau kunigas VaitiekÅ«nas parÅ«pino pažymÄ…, leidžianÄiÄ… klierikui važinÄ—ti į seminarijÄ…. “Seminarijoje jauÄiausi labai patenkintas – pamaldumas man buvo įgimtas, džiaugiausi galÄ—damas jį sujungti su mokslu. Kiekviena paskaita buvo pradedama ir baigiama malda, suteikiamas rekreacijos ir susikaupimo laikas. Gyvenome Nemuno ir Neries santakoje. Seminarija turÄ—jo 70 ha pagalbinį Å«kį, kai nuvažiavau, seminaristai kasÄ— bulves. Labai didelio spaudimo vokieÄių metais nejutom. Buvau įsigijÄ™s gerų draugų seminarijoje. Su jais iÅ¡bandydavome jÄ—gas, žaisdavom tinklinį, - su pakylÄ—jimu seminarijos laikus prisiminÄ— klebonas. - Rusų okupacijos metais net kariÅ¡kius kviesdavom pažaisti, bet jie neidavo. Audringi laikai buvo – suiminÄ—jami, tremiami klierikai. Tokia santvarka - saugumas kiÅ¡davosi. IÅ¡ paskutinio kurso 7 seminaristus iÅ¡trÄ—mÄ— į Baikalo ežero salÄ…. Besimokant seminarijoje mirÄ— mama.†PrieÅ¡ Visų Å¡ventųjų dienÄ… įšventintas į kunigus, pirmÄ…sias Å¡v. MiÅ¡ias kunigas Povilas aukojo bÅ«tent per Å¡iÄ… Å¡ventÄ™.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
