Neseniai Lietuvos turistų skrydis iš Ispanijos į Lietuvą vos nesibaigė tragedija, kai užsidegė ką tik pakilusio lėktuvo variklis. Tarp keleivių buvo ir kupiškėnas Kęstutis Žiūra, kuris dabar gyvena ir dirba Panevėžyje.
Kęstutis Žiūra yra tikras kupiškėnas. 1998 metais jis baigė Povilo Matulionio vidurinę mokyklą ir išvažiavo mokytis į Panevėžį. Vaikinas 2002 metais įgijo bakalauro laipsnį Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, o dar po dvejų metų šioje mokymo įstaigoje tapo magistras.
Å iuo metu jis dirba informacinÄ—mis technologijomis užsiimanÄios įmonÄ—s „Aideta“ Panevėžio filialo vadovu. InformacinÄ—mis technologijomis K. ŽiÅ«ra susidomÄ—jo dar vidurinÄ—je mokykloje bendradarbiaudamas su dabar mokyklos direktoriumi dirbanÄiu Rimvydu Latviu.
K. Žiūra yra vedęs. Žmona Vitalija dirba banke. Turi trejų metų dvynukus – sūnaus vardas Dovydas, dukters – Simona.
Skrydis deganÄiu lÄ—ktuvu
K. Žiūra „Kupiškėnų mintims“ papasakojo apie savo ir žmonos paskutinę turistinę kelionę, kuri iš tiesų galėjo būti paskutinė jo gyvenime.
Å io mÄ—nesio pradžioje, pasibaigus turistinei kelionei, lietuvių grupÄ—, tarp kurių buvo ir keli latviai, į lÄ—ktuvÄ… įlipo Grand Canaria oro uoste. LÄ—ktuvui kylant, pasijuto kažkokia vibracija, bet žmonÄ—s į tai didelio dÄ—mesio nekreipÄ—. ManÄ—, kad taip ir turi bÅ«ti. TaÄiau, pakilus į kokių trijų kilometrų aukÅ¡tį, lÄ—ktuvÄ… pradÄ—jo tampyti.
Keleiviai, kurie sÄ—dÄ—jo lÄ—ktuvo priekyje ir gale, pamatÄ—, kad iÅ¡ variklio veržiasi ugnis. Tai truko ne taip jau ilgai, bet įtampa tarp keleivių tuoj pat pasiekÄ— aukÅ¡ÄiausiÄ… taÅ¡kÄ…, nors panikos ir pavyko iÅ¡vengti.
Tokiais atvejais būdingos panikos padariniai pasimatė tik tada, kai lėktuvas nusileido Malagos oro uoste. Žmonės pradėjo pasakoti, kas ką matė ir ką juto. Ko gero, tik tuo metu visi ir suvokė, kuo tai galėjo baigtis.
Nusileidus Malagoje, keleiviams buvo pranešta, kad lėktuve yra techninių problemų, o po dviejų valandų turistus informavo, kad bus atsiųstas kitas Lietuvos avialinijų lėktuvas. Žmonės buvo nuvežti į viešbutį, o kelionę tęsė kitą dieną.
K. ŽiÅ«ra, kuriam tai buvo tik septintas skrydis lÄ—ktuvu, sakÄ—, kad ta kelionÄ— jo ypatingai neiÅ¡gÄ…sdino, taÄiau keletas keleivių patyrÄ— didžiulį Å¡okÄ…. Kažin, ar kai kurias skridusias moterÄ—les kas nors įsodins į lÄ—ktuvÄ….
TaÄiau K. ŽiÅ«ra pripažino, kad emocijų tikrai buvo daug. Už pinigus tokių nenusipirksi.
Gerai ten, kur mūsų nėra
KÄ™stuÄio, kuris jau yra pamatÄ™s pasaulio, paklausÄ—me, kaip jam dabar patinka gimtasis miestelis KupiÅ¡kis, kurį iki Å¡iol Äia gyvenantys linkÄ™ vadinti mirÅ¡tanÄiu, pensininkų rojumi ir kitokiais panaÅ¡iais epitetais.
Jis sakÄ—, kad KupiÅ¡kyje negyvena jau deÅ¡imt metų, bet Äia visada malonu sugrįžti. KupiÅ¡kis kaip buvo, taip ir liko labai gražus, jaukus ir saugus miestelis. Skeptikų, kurie nuolat niurzgia, kad Äia yra prastai, KÄ™stutis norÄ—tų paklausti, o kur Lietuvoje yra geriau? Seniai žinomas posakis – ten gerai, kur mÅ«sų nÄ—ra.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.