Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Pasikalbosykim

GANDRų IšLAISTUVAS

Palmira KERÅ ULYTÄ–

2012−08−23 1

Labai markotna, bo par Baltramiejų palieka namus gandrai. Valig posakos, Dievas nutvara nodagulį, kėp šėra gandrui par nugarų, tai par visų gyvenimų jom juoda nugara ir vodaga tabar. Mono bulbas gandras nuravėjo - tėp pasjuokia, kė jos atlieka neravatos. Soko, raikia įdėt ir pinigų, ir žiedų lizdan, tai tadu gyvins tan lizdi gandrai. Motas, kad vosaros čėso do morios, čia tik gandrai dėjo kiaušinius, gandriokus perėjo, o va jau ir išlakia. Sanai nebar ir varlas kurkulų - kad jais pasitapai - ir gražus, jaunas. Jėcitvai kad grait šliaužia čėsėlis. Mat čėsas ne upėlis, neaštvinksi žabėliais. Neišmesi ir sano gandro iš lizdo - sano žmogaus nepėrkėlsi kitur gyvint.

Tik paukščiai ir po dungų skraido, ir unt mÄ—džio, ir unt žėmas nutupia. KupiÅ¡kio kroÅ¡to miÅ¡kÄ—lios, pievos visokÄ— paukÅ¡tÄ—liai par vosarų gÄ—dojo, dÅ«Å¡ių žmogaus linksmino, dabar jau čėsas kelionan. O jiem kÄ—lių rodžia Paukščių Tokas, nusdriekįs par visų dungų pÄ—tų pusan. Geriausiai motos jisai rudenio vakari. Soko, Dievas, gyvindamas dunguj, labai mylajįs paukÅ¡telius, tai liepįs ungelom apsodint žvaigždam tokų, kad paukÅ¡tÄ—liai, lakdami Å¡iltuos kraÅ¡tuos ir pavoserį sugrįždami, kÄ—lių atrast. Paukščių Tokas do vadinamas Pieno Taku. Skrendunt paukščiam raikia ilgoj kelionÄ—j maisto - tai jÄ— iÅ¡ Pieno žvaigždžių pasistiprina. O Pieno Tokas atsirodo tadu, kÄ— po dungų vaikščiojo deiva ir papyla pienų. 

Ir žmogaus, ir paukštėlio kožnas dorbas savo čėsų turia. Unksčiau griežto laiko gol nebuvo, ne visi gi turėjo laikrodžius, katrė ba dūšios, ba kvopo, alia teisybį pasoko.