Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

GNAIBO IR DABARTINIS, IR JAU PRASLINKĘS ŠALTIS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2006−02−09 0

Šiemet netikėtai užklupęs arktinis šaltis mūsų rajone itin didelių nuostolių nepridarė, tačiau vis dar girdėti praėjusio speigo prikrėstų eibių atgarsiai.
Užsišaldę?
Viena laikraščio skaitytoja laiškelyje pasakoja šaltą savaitgalį važiavusi lankyti tėvų, gyvenančių kaime. “Kaip visada, pravažiuodami užsukome į vieną Subačiaus parduotuvę, kurioje visada buvome maloniai aptarnaujami, pardavėjos iš prekių gausos padeda išsirinkti mielą niekutį lauktuvėms. Šį sykį, pasižvalgius po parduotuvės lentynėles, norėjosi kuo greičiau sprukti į mašiną ir tenkintis duonos kepalėliu. Ta pati prekių gausa, kaip visuomet besišypsančios pardavėjos, tik nuo šalčio sugrubusios ir pamėlusios jų rankos mūsų nuomonę apie šią parduotuvę pakeitė. Suprantame, šildymas brangiai kainuoja, gal savininkams per dideli pinigai apšildyti tokią patalpėlę? Bet skaitėme, jog rajono vadovai daugeliui priminė, kad, esant neįprastai šaltiems orams, žmonėms būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos. Pakalbintos ta tema pardavėjos tylėjo ir net nesiskundė. Aišku, tokiame miestelyje darbovietės nepasirinksi. Belieka pasiūlyti organizuoti projektą, pvz., “Užsišaldę parduotuvėje„, gal tuomet “Dangiva„ laimėtų, o pardavėjos už laimėtus pinigus susigrąžintų dalį sveikatos ir įsigytų kokią menkutę šildymo priemonę sugrubusioms nuo šalčio rankoms pasišildyti. Dabar į “Dangivą„ užsuksime tik vasarą„, - rašė moteriškė.
“Minčių„ pakalbinta parduotuvės savininkė Danutė Paluckienė tikisi, jog tokių didelių šalčių nebebus, o nuo praėjusių šiaip taip apsigynę. Parduotuvės patalpos šildomos kūrenant krosnį, kurio šiluma pasklinda per radiatorius. Žiemą kūrenama nuolat, tam tikslui yra pasamdytas žmogus. “Žinoma, nebus tokios šilumos kaip “Maximoje„. Netikėti šalčiai daugeliui žmonių tapo nelaime, visos trobos peršalo, ne išimtis buvo ir parduotuvės sienos, nors radiatoriai ir alsavo karščiu. Tuo galėjo įsitikinti bet kuris apsilankęs pirkėjas. Tokiu lediniu oru visur buvo šalčiau, o parduotuvėje prie to dar prisideda ir nuolat varstomos durys„, - sakė D. Paluckienė. Spiginant šalčiui, ji pardavėjoms rekomenduoja šilčiau apsirengti, vengti sintetinių drabužių.
Nepasirūpino?
Problemų dėl užšalusios apie 70-80 m vandentiekio trasos atkarpėlės tarp dviejų namų jau mėnesį turi bakšėnietė Irena Nanienė. Dėl to nerūpestingumu ji kaltina Valierių Banionį, prižiūrintį kaimo artezinį šulinį. “Jis nepasirūpino, jog šis būtų apšiltintas. Per didžiuosius sausio šalčius vandentiekio trasa išbuvo užšalusi penkias dienas. Mūsų namas yra bene žemiausioje vietoje, vanduo necirkuliavo ir užšalo. Kas dabar rizikuos lįsti į uždarą tranšėją ir atšildyti? Šiek tiek atšilus orui tikėjausi, jog problema išsispręs, tačiau taip atsitiks turbūt tik pavasarį„, - sakė I. Nanienė. Ji teigė tuoj nebegalėsianti kūrenti krosnies, nes boileris iš sistemos negali pasipildyti vandeniu, o pati įpilti negali.
Kaimo vandentiekio bokšto prižiūrėtojas V. Banionis pripažino, jog per pirmuosius šalčius dėl vandentiekio buvo kilę bėdų, tačiau dabar, pasak jo, jau viskas gerai. “Pagalbos iš jokios įmonės neprašėme – neturim tiek pinigėlių. Patys suėjom, kas ką turėję susinešėm, apvyniojom vamzdžius ir atšildėm. Kam nebuvo užšalę įvadai, vėl turėjo vandenį„, - teigė V. Banionis. Anot jo, prie bokšto stovinčioje būdelėje esantis bosas buvęs apšildytas, prieš porą mėnesių, kaip ir kasmet, jis buvo apdėtas šiaudų spudulais. Paprastai tokios apsaugos užtekdavę šalčiams atlaikyti. Niekas nesitikėjo tokios speigo atakos.
Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas sakė, jog Bakšėnuose kone kasmet būdavo bėdų. Dabar į jį dėl anksčiau minėto klausimo niekas iš bakšėniečių nesikreipęs, o ir labai kuo pagelbėti seniūnija negalėtų. “Paspaudė staigus šaltis, o sniego dangos nėra, todėl įšalas siekia daugiau kaip 1 m, o ir vamzdžiai seni, kolūkiniai„, - sakė seniūnas.
Keletas pakalbintų bakšėniečių nelinkę kaltinti vandentiekio prižiūrėtojo. Minėtu vandentiekiu naudojasi beveik visa gyvenvietė, todėl ir su šiuo įrenginiu susijusių klausimų sprendimas, pasak jų, – visų rūpestis. Juk, kaip byloja senas posakis, vienas lauke - ne karys.