Apie kÄ… Å¡ie žodžiai? Apie naminius gyvÅ«nus, įkalintus žmogui patogioje buityje. O kaip ten jauÄiasi gyvÅ«nai? Verta apie tai pamÄ…styti.
Jeigu mūsų proseneliai bent trumpam galėtų prisikelti ir pamatyti mūsų gyvenimą, netektų amo ne tik dėl technikos pažangos ir naujų technologijų. Mūsų buities keistybės tikrai visus išverstų iš kojų...
Miestų gatvÄ—mis vedžiojami Å¡uneliai su kepuraitÄ—mis ir apsiaustais, Å¡unytÄ—s iÅ¡puoÅ¡tos Å¡ukuosenomis ir apvilktos sijonÄ—liais. Drauge su žmonÄ—mis gatvÄ—mis tipena ir namuose gyvena dekoratyvinÄ—s kiaulaitÄ—s. Už pasaitÄ—lių vedžiojami katinai. Vyksta iÅ¡kilmingi gražiausių Å¡unų, kaÄių ir ožkų konkursai. Å unims įkurti grožio salonai, sveikatos klinikos, gyvÅ«nams skiriamos atskiros patalpos su patogumais keliauti traukiniais ir lÄ—ktuvais. Jiems statomos prieglaudos, laikino buvimo pensionai, įrengiamos atskiros kapinaitÄ—s.
Taigi žmogus savo gyvenimo bÅ«dÄ…, taisykles, patogumų supratimÄ… taiko ir gyvÅ«nams. Žinoma, tokia gerovÄ— klesti ne visuose pasaulio kraÅ¡tuose, kai kur meilÅ«s naminiai keturkojai vertinami kaip kasdienis žmogaus maistas ar delikatesas. Pasaulis vis dar labai įvairus ir sunkiai pasiduoda sutvarkomas pagal vienodus standartus. Mes jau priklausom Europos SÄ…jungai, taigi stengiamÄ—s kuo greiÄiau pasivyti pažangius savo europinius kaimynus.
Kur padėti bedarbį gyvūną?
MÅ«sų senoliams prieÅ¡ Å¡imtÄ… ir daugiau metų viskas buvo aiÅ¡ku: kiaulÄ— yra kiaulÄ—, jai vieta tvarte, tai ne namų puoÅ¡mena, tai ne dekoratyvinis gyvas buities akcentas. KatÄ— tvarte ar daržinÄ—je turi gaudyti peles. Å uns vieta - prie bÅ«dos lauke, jo darbas - saugoti kiemÄ…, sodybÄ…, praneÅ¡ti Å¡eimininkui apie atÄ—jusį svetimÄ… žmogų ar saviÅ¡kį. Naminis gyvÅ«nas tada ramiai gyveno kaime ar atskiroje miesto sodyboje. Apie valkataujanÄius Å¡unis ar kates net ir nežinota.
Dabar nauji laikai, nauji paproÄiai. Å unys, katÄ—s, Å¡eÅ¡kai, žiurkÄ—nai, Å¡inÅ¡ilos ir kiti kailiniuoti žvÄ—reliai, dekoratyvÅ«s paukÅ¡teliai, egzotiÅ¡ki ropliai gyvena miestuose kartu su žmonÄ—mis. Jų laikytojai tikina, kad tai labai naudinga, malonu, įdomu, psichologiÅ¡kai pagrįsta.
Vaikai, esÄ…, iÅ¡moksta globoti gyvus padarÄ—lius, rÅ«pintis, atsakyti už savo globotinius. TikrovÄ—je yra kiek kitaip - dažniausiai regim tÄ—velius ir mamytes kur nors pievoj laiganÄius su vaikams nupirktais keturkojais.
Suprantamas ir senolių poreikis turÄ—ti meilų, iÅ¡tikimÄ…, Å¡velnų gyvÅ«nÄ—lį savo miestiÅ¡kame bute. Vaikai ir anÅ«kai neturi laiko bendrauti su savo senimu, tad katÄ—s ar Å¡uns iÅ¡tikimos akys, atrodo, paguodžia, supranta, iÅ¡klauso...Ir sensta tas keturkojis kartu su savo Å¡eimininku, ir persiima ( tai visai ne juokai) iÅ¡vaizdos ypatumais, ir pradeda sirgti panaÅ¡iomis ligomis. Jei galÄ—tų, turbÅ«t pasiskųstų skaudanÄiais sÄ…nariais ar antsvoriu...Toks gyvÅ«nas be jokio užsiÄ—mimo, su benykstanÄiais natÅ«raliais instinktais, be darbo, tampa visiÅ¡kai priklausomas nuo savo Å¡eimininko įnorių. O jei tas Å¡eimininkas iÅ¡mes jį, jeigu jam jo nebereikÄ—s, Å¡eimininko vaikai užaugs, iÅ¡sikraustys, kur dÄ—tis sužmogÄ—jusiam gyvÅ«nui? Jo lemtis, kaip ir Å¡eimos, darbo, visų vilÄių ir lÅ«kesÄių netekusio žmogaus, taigi valkatos lemtis.
Tvarkos pradžiamokslis
Gyvūnų globėjai jau seniai kalba: joks gyvūnas neturi būti žmogaus žaislas, savininkas privalo būti atsakingas ir lengvai nustatomas, surandamas, atsekamas ir nubaudžiamas, jei to nusipelnė.
Vadinasi, reikalinga sistema, tvarka, inventorizacija visko, ką mes turim gyva savo kaimo sodybose, miestų butuose.
Šiuo atveju kaimas gerokai aplenkė miestą bent jau vienoje srityje - tvarkant šalyje laikomų ūkinių gyvūnų informaciją. Yra ūkininkų laikomų galvijų bandos numeriai, yra gyvulių pasai, smulkesni gyvuliukai numeruojami. Šiuo metu jau pradedamos taikyti ir modernios technologijos - įvedamos mikroschemos, elektroninės tapatybės nustatymo priemonės, arkliams. Apskaitą tvarko valstybinė Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Nuo Å¡ių metų sausio pradÄ—tas Å¡is darbas, o spartos, pasak veterinarijos specialistų, nÄ—ra dÄ—l kelių priežasÄių. Kol kas rajone iÅ¡duoti tik 29 arklių pasai. Ogi arklių kupiÅ¡kÄ—nai laiko apie 400.
Elektroninis identifikavimas, vadinamųjų mikroÄipų įvedimas gyvÅ«nams po oda, informacijos įtraukimas į duomenų bazÄ™, atsieina kelis Å¡imtus litų. Savininkams tai nemažos iÅ¡laidos.
O kita bÄ—da bÅ«dinga Lietuvai - tai vÄ—lavimas. Mikroschemos arkliams ženklinti dar negautos - taip teigia UAB "Stalgvita" veterinarijos gydytojas Vigilijus BalÄiÅ«nas. Tad specialistai kol kas tik renka informacijÄ…, pildo specialius lapus apie iÅ¡skirtines arklio žymes, spalvÄ…, galvÄ…, Å¡onus, galÅ«nes.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.