Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŽMOGUS, SIRGęS MEILėS SAVO KRAšTUI LIGA

JÅ«ratÄ— MockuvienÄ—

2014−02−01

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė su Jūrate Mockuviene ir jos sūnumis Pauliumi ir Luku Vilniuje (2011 m.).
Nuotrauka iš Jūratės Mockuvienės
 asmeninio albumo
Vasario 1 d. būtų sukakę 95 metai, kai gimė dailininkė Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė, bet pernai jos nebeliko tarp mūsų. Dailininkės atmintį saugo keli šimtai paveikslų, pasklidusių po visą Lietuvą ir iškeliavusių svetur.

Kur pėdos įspaustos

Kas pažinojo Bronislavą, niekaip kitaip, kaip tik Bronyte, jos nevadino. Taip ją šaukdavo ir didelis, ir mažas. Bronytė gimė Šalteniuose, Subačiaus valsčiuje. Tik vėliau, kai jai buvo vos treji, šeima atsikraustė į Mazgeliškių kaimą (vadindavo Mazgeliškiu).
Pati dailininkė pasakojo, kad dar visai jaunas, ką tik per dvidešimtmetį perkopęs tėvas Juozas Jėčius ieškojo naujos vietos savo ūkiui ir surado: per Mykolo Krupavičiaus žemės reformą Lietuvoje, po 1923-ųjų, mažinant dvarus, buvo parduodamas Matildos de Šuazel dvaro Mazgeliškio palivarkas, netoli Puožo ežero.

J. Jėčius tuo laiku buvo išsilavinęs ūkininkas. Pirko žemės, plėtė sodybą, tvarkėsi pažangiai ir naujoviškai. Nors tėvas buvo teisingas ir darbštus ūkininkas, bet griežtas ir išdidus. Pati Bronislava pasakojo, kad charakterio gerumą ir netgi nuolankumą paveldėjo iš mamos Elzbietos. Kaimynai gerbė šią šeimą dėl jų darbštumo ir doro, nors ir nelengvo gyvenimo.

Bronė buvo šio krašto pažiba. Kaip turtingo ūkininko dukra jodinėdavo su geriausiu eržilu, buvo graži ir labai atidi paprastam žmogui. Kiekvieną – seną ar jauną – pakalbindavo, ypač gerbė samdinius, su kuriais ir į lauko darbus pati įnikdavo.
Ir pati ne kartą yra apgailestavusi, kad per mažai mamai padėdavo. Jau eidama į pačią gyvenimo pabaigą Bronė su didžiausia meile kalbėdavo apie motiną. Tarsi jautė kažkokią neatiduodą skolą ir vis sakydavo: kai man sunku, sukalbu motinos maldą, kurios jis mus mažus išmokė.

Autoportretas. Bronislava Jacevičiūtė-Jėčiūtė.
Trys susitikimai

Jėčiai galėjo išleisti savo vaikus į mokslus. Prieš išvykdama į Kupiškio progimnaziją, Bronislava mokėsi Juodpėnų pradinėje mokykloje. Vėliau dailininkė mokslus tęsė Panevėžio (Gabrieliaus Žemkalnio) mergaičių gimnazijoje, kur ji susitiko su poete Salomėja Nėrimi, mokiusia vokiečių kalbos.
Tai buvo pirmasis gyvenimo vagą nulėmęs dailininkės susitikimas. Kalbėdama apie gimnazijos mokytojus, Bronė dažniausiai prisimindavo būtent poetę, įskiepijusią meilę ir potraukį menui.

Ji ne kartą pasakojo, kai pamačiusi gražų jaunos gimnazistės paveikslą Salomėja Nėris jai padovanojo eilėraščių knygą „Pėdos smėly“ su dedikacija: „Jaunutei dailininkei S. Nėris (1935 m. XI. 20).“ Šią knygą kaip didžiausią relikviją Bronė išsaugojo per visą gyvenimą.

Poetė stebėjo gimnazistės dailės gebėjimus, skatino ją tobulinti ranką, ragino piešti iliustracijas knygoms. Bronė yra prasitarusi, kad kartais vakarais stovėdavo prie poetės kambario lango, nedrįsdama įeiti į vidų. Tokį didelį įspūdį jai paliko šis žmogus. Bronė neslėpė, kad S. Nėris ją pastūmėjo studijuoti meną. Tiesa, kaip vėliau pamatysime, iki dailininkės profesijos dar buvo gana vingiuotas kelias.

1938 m. Bronislava įstojo studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, tačiau vėliau, 1942 metais, įstojo į Vilniaus dailės institutą ir 1948 m. jį baigė. Dailės studijos suvedė su antruoju jos gyvenimą nulėmusiu žmogumi – dailininku Justinu Vienožinskiu, kurio bute, netoli Šv. Onos bažnyčios, B. Jacevičiūtė-Jėčiūtė gyveno studijuodama. J. Vienožinskis ją išgelbėjo nuo vokiečių suėmimo, nes būdama jauna Bronė įsitraukė į jaunųjų varpininkų veiklą, kurie, kaip žinome, puoselėjo revoliucingas idėjas. Žinodamas Bronės istoriją ir jos charakterį, prigimtinę pagarbą ir meilę paprastam žmogui, J. Vienožinskis negalėjo nepadėti šiai mokinei.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 318

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]