Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

PO ILGŲ ĮTIKINĖJIMŲ SUTIKO LAIDOTI NEATPAŽĮSTAMAI PASIKEITUSIĄ GIMINAITĘ

Gaila MATULYTĖ

2006−01−28 6

Vienos iš spėjamų mūsų rajone šalčio aukų šimonietės Genovaitės Skukauskienės laidotuvės priminė painią detektyvinę istoriją. Šią savaitę neįprastą sukrėtimą išgyveno jos artimieji. Praėjusį sekmadienį savo namuose negyvą 62 m. moterį rado užėjęs kaimynas. Kambariuose tvyrojo arktinis šaltis, buvo įšalęs vanduo. Teismo medicinos ekspertai dar aiškinasi, ar moteris mirė nuo sveikatos sutrikimų.
Tačiau mirusios giminaitės šarvoti susirinkę giminaičiai patyrė dar vieną šoką - namuose, atidarę parvežtą karstą, jie suprato, kad tai ne G. Skukauskienės palaikai: lavonas buvo stambesnio kūno sudėjimo, tiesiais plaukais (nors moters jie buvo banguoti), be įprasto žiedo, suabejota dėl dantų būklės ir pan. Netrukus buvo iškviesti policijos pareigūnai, imta aiškintis, ar iš Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus buvo pargabentas šimonietės lavonas, ar kas nors nebuvo supainiota. Artimųjų manymu, neva svetimo žmogaus kūnas bemat sugrąžintas į Ričardo Dyros laidojimo namus.
Tačiau laidotuvių paslaugų įmonė savo klaidos galimybę kategoriškai atmetė. Laidojimo namų savininkas R. Dyra tvirtino, kad per daugiau nei šešerius jo įmonės gyvavimo metus Kupiškyje tokio atvejo nėra buvę. Laidojimo namų darbininkai, paprastai prisiimantys visus mirusiojo žmogaus šarvojimo rūpesčius, iškviesti į Šimonis ir įregistravę mirusios moters duomenis, velionę nugabeno į lavoninę Panevėžyje. Iš ten ji pagal tuos pačius įrašus buvo karste sugrąžinta artimiesiems. Pašnekovas teigė, jog įmonė atsakinga tik už lavono transportavimą iki Teismo medicinos instituto Panevėžio ekspertinio skyriaus ir atgal, tad negalėjo garantuoti, kad lavoninės darbuotojai neapsiriko. Per šalčius joje buvo išties nemažai mirusiųjų palaikų. Antra vertus, R. Dyra nesistebėjo, kad toliau nuo šimonietės gyvenę artimieji negalėjo iškart atpažinti šalčio deformuotos velionės.
Tačiau praėjusį ketvirtadienį susirinkusiems kaimynams ir giminėms abejonių liko mažiau. Sausio 25 d. artimieji kreipėsi pagalbos į policiją. Tyrimą atlikę policijos pareigūnai pagal nuotraukas padėjo surasti ne vieną asmens tapatybės bruožą ir atpažinti mirusiąją. Juolab kad susisiekus su Teismo medicinos institutu, jokių apsirikimo atvejų kitur neužfiksuota. Tuo laiku lavoninėje buvo keturių moterų lavonai. Trijų kitų rajonų mirusiųjų artimieji negalėjo apsipažinti.
Per 23-ejus darbo metus pirmą kartą su tokia situacija susidūrusio kriminalinės policijos viršininko Sigito Kurklio duomenimis, imta lyginti praėjusį sekmadienį rastos negyvos šimonietės, jos dokumentų ir lavono po skrodimo nuotraukas. Rasta neabejotinai sutapusių bruožų: sumušimo žymių, apgamų. Nors dėl šventos ramybės bus atliekami papildomi tyrimai, pareigūnas tikino galįs garantuoti, kad mirusioji – tai G. Skukauskienė. Manoma, kad apledėjusiame kambaryje mirusios moters kūnas išbuvo daugiau nei vieną parą. Atšildant jį ir darant skrodimą, neabejotinai galėjo pasikeisti velionės išvaizda.
Bereikalingą sumaištį sukėlę artimieji sutiko laidoti savo giminaitę.
Porą dienų specialiuose šaldytuvuose laikyti artimųjų neatpažinti moters palaikai praėjusį ketvirtadienį, apie 11 val., buvo vėl sugrąžinti giminaičiams. Vakar G. Skukauskienė atgulė amžino poilsio Šimonių kapinėse.
Kaimo gyventojai minėjo, kad prieš surandant sekmadienį G. Skukauskienės kūną, ketvirtadienį, sausio 19 d., ją dar matė vaikštant po kiemą, o penktadienį iš kamino dūmai jau neberūko… Ne vienas užsiminė, jog velionė mėgdavusi išgerti.
Daugiau nei prieš metus palaidojusi sūnų, G. Skukauskienė dar turėjo dukrą.