Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TIKI, KAD IšKILUS GRėSMEI TAUTA SUSIVIENYTų

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2013−01−12

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Viena iš brangiausių Vytauto Sabalio relikvijų – Sausio 13-osios dalyvio medalis.
Ingridos NagrockienÄ—s nuotrauka
Laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji – tūkstančiams Lietuvos žmonių tebėra gyva atmintyje. 1991-ųjų pradžios istoriniuose įvykiuose tiesiogiai dalyvavo ir daug kupiškėnų, atsišaukusių į tuometinės šalies valdžios raginimus budėti prie Parlamento ir saugoti neseniai atkurtą šalies nepriklausomybę.
Šios atmintinos dienos išvakarėse pakalbinome keletą tų įvykių liudininkų. Prisiminimais grįžti dvidešimt dvejus metus atgal pašnekovams nebuvo sunku.


Beginkliai prieš smurtą

Subačiaus seniūnijoje Valakų kaime gyvenantis Vytautas Sabalys sausio 12 d. į Vilnių išvažiavo iš Kupiškio. Tuomet į sostinę patraukė didžiulė autobusų kolona su žmonėmis iš visų mūsų rajono kampelių. „Mano autobusui buvo nurodyta važiuoti prie Radijo ir televizijos komiteto. Čia jau buvo susirinkusi didelė žmonių minia. Koncertavo Vytautas Liupkevičius ir Ona Valiukevičiūtė. Tuoj pat po jų koncerto pasirodė tankai ir šarvuočiai. Mūsų autobusai buvo sustatyti aplinkui, kad kariškiams būtų sunkiau šturmuoti pastatą. Gavome nurodymą telktis arčiau paradinių durų ir neleisti okupantams veržtis į vidų. Jas atlaikėme, bet kariškiai sulindo pro langus ir duris pradėjo badyti iš vidaus. Vėliau į žmonių minią buvo pradėti svaidyti sprogstamieji paketai. Pasipylė šūviai – koviniai į pastatą, tušti į minią.

Į vieną vyriškį, stovėjusį priekyje, pataikė sprogstamasis paketas. Jis suklupo, aš užvirtau ant jo. Pamačiau, kad tas žmogus pasruvęs krauju. Su kitu vyriškiu suskubome jį nunešti į autobusą ir per vairuotojo dureles perkėlėme į kitą pusę, kad jį galėtų pasiekti greitosios medicinos pagalbos medikai. Nuo to sprogimo aš buvau tris mėnesius apkurtęs“, – pasakojo subatėnas.

V. Sabalys matė, kaip jedinstveninkai mušė autobusuose sėdinčius senyvus žmones, grobė ten paliktus daiktus, maistą. Prie savo autobusų atvažiavusieji nebegalėjo prieiti. Visą teritoriją buvo apsupę kariškiai. Aidėjo šūviai. Šaudė ir tankai. Garsas toks, kad net pritupi. Aplinkinių namų langai nuo tų šūvių bematant subyrėjo. Visur buvo pilna stiklo šukių. Subatėnas namo grįžo kitą dieną maršrutiniu autobusu.

„Tuomet nekilo jokių svarstymų – dalyvauti ar ne pasipriešinime sovietiniams okupantams. Laisvės siekis ir tikėjimas geresne ateitimi nepriklausomoje savo valstybėje buvo begalinis. Kaip mes savo šalyje patys tvarkomės, tai jau kita kalba. Šiuo metu yra daug nusivylusių žmonių valdžios vykdoma politika, klestinčia korupcija, teisingumo stoka. Daug milijonų nežinia kam iššvaistoma, o realiai sulaukusių bausmės už tuos darbelius nė vieno.

Tačiau manau, kad žmonės vėl stotų ginti savo šalies, jei jai iškiltų okupacijos pavojus. Lietuvos nepriklausomybė jau savaime yra neginčijama vertybė“, – tvirtino pašnekovas.
V. Sabalys yra apdovanotas Sausio 13-osios dalyvio medaliu. Jį vyriškiui įteikė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus.

Nerimas ir pirmieji Å¡Å«viai

Vilius, Zinaida ir Asta Grigaliūnai taip pat 1991-ųjų sausio 12-ąją buvo tarp kupiškėnų, važiavusių į Vilnių budėti prie Lietuvai svarbių objektų.
„Iš Kupiškio Vilniaus link tądien pajudėjo maždaug 20 pilnutėlių autobusų kolona. Artėjant prie sostinės autobusai buvo išskirstyti trimis kryptimis – TV bokšto, Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir Radijo ir televizijos komiteto. Prie pastarosios įstaigos pastato atsidūrėme ir mes. Iš pradžių nieko bloga nebuvo. Kaip ir tikėjosi su mumis kartu važiavusi paauglė dukra, vyko koncertas. Vilniečiai, tarp kurių buvo ir buvusių kupiškėnų, mus vaišino arbata, sausainiais, sumuštiniais. Su dukra nuėjome prie Parlamento rūmų, nes norėjau jai parodyti, kur posėdžiauja Aukščiausioji Taryba. Čia tarp budėjusių žmonių jau sklandė neramios nuotaikos. Buvo šnekama, kad gatve palei Neries upę iš karinio Šiaurės miestelio važiuos kariškiai. Skubinomės tiesiausiu keliu grįžti prie Radijo ir televizijos komiteto pastato, kur buvo likusi žmona. Einant M. K. Čiurlionio g. jau pasigirdo šaudymai kažkur TV bokšto pusėje, o pasiekus S. Konarskio g. prieigas, pasirodė šarvuočių ir tankų kolona su desantininkais. Jie išsilaipino prie paradinių durų. Vyrai bandė kariškių prie jų neprileisti. Čia automato buože per nugarą ir aš gavau“, – dalijosi prisiminimais V. Grigaliūnas.

Z. Grigaliūnienė pridūrė, kad atvykę kariškiai pirmiausia šūvį paleido į televizijos ekraną aikštėje, kad žmonės nebegalėtų matyti transliacijų.
Pasak V. Grigaliūno, iš pradžių kariškiai šaudė tuščiais šoviniais, o paskui virš galvų paleido ir kovinių šovinių ne vieną seriją. Mačiau, kaip jie išnešė neaiškiomis aplinkybėmis nukautą ir vieną saviškį. „Kai mokiniams pasakoju apie tuos įvykius, jie dažnai manęs klausia, kodėl tiek daug aukų buvo prie TV bokšto, o prie Radijo ir televizijos komiteto tik sužeistieji. Manau, kad S. Konarskio g. buvo daug mažesnė erdvė nei prie TV bokšto Karoliniškėse, aplinkui daug gyvenamųjų namų ir kariškiai gal neišdrįso plačiai reikštis“, – sakė mokytoju dirbantis pašnekovas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 474

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]